Europos sąjungos inicijuotų tyrimų rezultatai parodė, kad ekologiškai užaugintos daržovės bei vaisiai sveikesni už įprastai užaugintus. Tai bene pirmas mokslinis tyrimas, pagrindęs iki šiol tik spėliojimais laikytą ekologinio ūkio naudą.

Ketverių metų trukmės projekto, vykdyto Anglijos Niukaslo universitete, Didžiojoje Britanijoje, metu atrasta, kad ekologiškai išaugintuose vaisiuose ir daržovėse daugiau antioksidantų ir mažiau riebiųjų rūgščių. Mokslininkai tyrė savo ekologiškai užaugintus vaisius bei daržoves ir galvijų pieną iš kelių ekologiškų ūkių. Paaiškėjo, kad juose antioksidantų apie 50-80 proc. daugiau nei įprastai išaugintuose produktuose. Be to, ekologiškuose kviečiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose ir salotose yra apie 20-40 proc. daugiau maistingųjų medžiagų.

Miegas ir imunitetas

Miegas yra visų gyvų organizmų fiziologinis poreikis. Jis būtinas organizmo regeneraciniams procesams, o miego trūkumas gali paveikti imuninę sistemą.

Apie tai, kad nuolatinis neišsimiegojimas išbalansuoja nervų sistemą esame daug girdėję. O apie tai, kad miego stygius pažeidžia imuninę sistemą ar pakankamai žinome? Tyrimų metu nustatyta, kad imuninės ląstelės visu pajėgumu kovoja su bakterijomis tik nakties metu. Nakties metu, kai metabolizmas visuose organuose sulėtėja, būtent tada intensyviausiai dirba atstątomosios imuniteto funkcijos. Miegant organizme gaminasi tam tikri cheminiai elementai, kurie būtini stipriai imuninei sistemai organizmo apsaugai palaikyti. Nuolatinis neišsimiegojimas pažeidžia imuninę sistemą, todėl dažniau sergama infekcijomis ir kitomis imuninės sistemos ligomis. Naktinio miego stoka apkrauna širdį, ir ši taip pat gali "sušlubuoti", pažeidžia endokrininę sistemą, sutrikdo angliavandenių apykaitą, iškyla cukrinio diabeto ir kitų ligų grėsmė. Todėl negalvokite, kad nepamiegoję naktį, "atsigriebsite" dieną ir viskas bus tvarkoj. Dienos miegas nepakeis nakties miego. Pastoviai neišsimiegodami naktį - nualiname savo imuninę sistemą.

Taigi, ramus, kokybiškas nakties miegas yra nepakeičiamas vaistas žmogaus organizmui, nes tik nakties metu (miegant) efektyviausiai veikia gynybinės imuninės sistemos funkcijos. Kol organizmas miega, imuninės sistemos "kariuomenėje" paskelbiama kovinė parengtis. Žiurkėms, kurioms savaitę nedavė miegoti, mirė ne nuo pervargimo ar bado, bet dėl imuninės sistemos sutrikimų.

Dar kai kas apie vitaminus

Pasirodo, neverta leisti pinigų vitaminams... Nustatyta, kad pasaulyje multivitaminus vartoja kas antras vaikas ir suaugęs žmogus. Tam išleidžiami milijardai dolerių. Bet ar tikrai jie tokie naudingi ir būtini žmogaus organizmui? Ar verta juos vartoti tokiais kiekiais kokiais vartoja amerikiečiai? Ten multivitaminų vartojimas tapo savotišku gyvenimo ritualu.

Mokslininkų tyrimai apie multivitaminų naudą žmogaus organizmui atskleidė kiek netikėtus faktus: multivitaminai neturi absoliučiai jokio poveikio vyriškam organizmui. Dar vieni tyrimai, kurie tęsėsi apie aštuonis metus, parodė, kad menopauzinio amžiaus moterims jie taip pat neturi jokio poveikio (ypatingai onkologinių ir ginekologinių susirgimų profilaktikai). Tyrime dalyvavo 50 metų ir vyresnės moterys. 42% iš 161808 moterų vartojo multivitaminų preparatus. Aštuonių metų laikotarpyje 9619 iš jų susirgo onkologinėmis ligomis. 8751 moteris susirgo širdies-kraujagyslių ligomis, tame tarpe infarktais ir insultais. Iš visų tyrime dalyvavusių moterų per 8 metus nuo onkologinių ligų, infarkto ir insulto mirė 8751 moteris. Tyrimas parodė, kad susirgimų skaičius ir mirties atvejų skaičius buvo vienodas tarp moterų, vartojusių multivitamininius preparatus ir nevartojusių. Mokslininkų išvada - pinigus geriau vertėtų išleisti kokybiškiems maisto produktams, kaip naturalių vitaminų ir mikroelementų šaltiniui. Dienos racione turi netrūkti daržovių, vaisių ir mėsos. O štai onkologinių ligų profilaktikai kasdien būtina vartoti 5 rūšių (nesvarbu kokių) daržoves ir vaisius, o raudonos mėsos - minimumą.

Kada gerti vitaminų?

Daugelis mūsų įpratę multivitaminų tabletę praryti po pusryčių - kad visą dieną būtų ramu. Pasirodo, be reikalo. Nustatyta, kad nuo ketvirtos valandos ryto iki vidurdienio organizmas valosi - šalina, kas nereikalinga. O vidurdienį prasideda pasisavinimo ciklas. Jis trunka iki aštuntos valandos vakaro. Todėl vitaminų geriausia gerti po pietų. Vakarui atidėti neverta, nes kai kurie vitaminai tonizuoja organizmą, ir gali būti sunku užmigti.

Veidrodis gali būti priešu

Kanadiečiai mokslininkai iš Makmasterio universiteto nustatė gan įdomų dalyką. Pasirodo, veidrodžiai, įrengti treniruočių salėse, neigiamai veikia moterų savęs vertinimą ir gali išprovokuoti nenorą toliau save tobulinti. Tyrimo metu apklausus 100 jaunų moterų, kurios lankėsi treniruočių salėje ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, paaiškėjo, jog nuolat save stebėjusios veidrodyje pavargdavo net 20 min. anksčiau nei to nedariusios. Tyrimo vadovės Ketrinos Džins manymu, tai vyksta dėl tam tikrų psichologinių faktorių: "Jeigu matant savo atvaizdą joms galvoje sukasi mintys apie antsvorį, veidrodžiai verčia moteris įsitempti". Tos moterys, kurios nematė savo figūros atvaizdo veidrodyje treniravosi normaliu tempu, o po treniruotės jautė malonumą ir pasitenkinimą savo pastangomis. Nepaisant to, tyrimo autorė nerekomenduoja sporto klubams atsisakyti veidrodžių: "Tiesiog moterims reiktų žinoti apie šią klastingą veidrodžių savybę ir per ilgai bei per daug nestebėti savęs treniruočių metu".

Organizmo atsinaujinimas

Pažymėję atomus ir stebėdami jų judėjimą vykstant medžiagų apykaitai, mokslininkai nustatė, kad organizmas keičiasi greičiau nei iki šiol manyta. Pavyzdžiui, skrandžio gleivinė visiškai pasikeičia per penkias dienas, oda - per mėnesį. Per šešias savaites palaipsniui pasikeičia visos kepenų ląstelės. Kasmet 98% žmogaus kūną sudarančių atomų pakeičia nauji, o per trejus metus organizmas visiškai atsinaujina. Apjungus šiuos duomenis ir organizmo valymo teorijas, galima drąsiai teigti, kad pakeitus gyvenimo būdą (išvalius organizmą, sureguliavus mitybą ir fizinį aktyvumą) atnaujinti galima net ir labai užterštą organizmą. Pradėti niekada nevėlu!

Vaikai apie meilę

"Kai tu ką nors myli, tavo blakstienos virpa, o iš tavęs skraido mažos žvaigždutės". Karen (7 metų)
"Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą. Tada tu žinai, kad tavo vardas yra saugus jo burnoje" Bilis (4 metų)

Apie žiemos depresiją

Tikriausiai girdėjote apie šviesos poveikį apetitui? Žiemą, kai dienos trumpos ir apniukusios, jus irgi apima liūdesys, vangumas. Ir baisiai norisi saldumynų... Ir kuo labiau stengiatės nuginti nepaaiškinamą nuovargį miegu, tuo blogiau. Visa tai jau seniai gavo pusiau mokslišką pavadinimą - žiemos depresija. Šiauriniame pusrutulyje ji pasitaiko gerokai dažniau nei kur nors ties pusiauju, kur daug saulės. Nenuostabu, nes žmonėms trūksta šviesos! Ne vien todėl, kad ji džiugina akį, bet ir todėl, kad šviesa, be kita ko, veikia mūsų nuotaiką ir apetitą. Įskaitant ir ir saldumynų norą, mat cukrus gerina nuotaiką, slopina skausmus, ramina. Todėl, kad jis veikia medžiagos, kuri atsakinga už gerą savijautą, - serotonino gamybą, o ją šiaip jau reguliuoja šviesa. Dėl to dauguma žmonių ir mėgsta saldumynus, o dar labiau - kai gamta šykšti šviesos.

Ir cukrus, ir šviesa žmogaus nuotaikai daro tokią pat įtaką, tik veikia sirtingai. Organizmas, gaudamas cukraus, gamina daugiau serotonino, o šviesa neleidžia jam suirti. Štai kodėl dažnai po ilgos, niūrios žiemos "suapvalėja" mūsų talija. Kai valgis kelia nuotaiką, jo ir norisi. Todėl ranka nesąmoningai tiesiasi saldumynų link. Žmogus intuityviai stengiasi išlaikyti gerą nuotaiką, o vadinasi atitinkamą serotonino koncetraciją, nors ji ir neišvengiamai atsiliepia talijai. Norint šito išvengti - ieškokite ir leiskite sau juslinius, bet nekoloringus malonumus: malonios spalvos, kvapai, muzika smarkiai prisideda prie geros savijautos ir atsipalaidavimo, kaip ir gėlių puokštė, įdomus filmas, malonus pokalbis, gera vonia. Gerkite daug šiltos arbatos pagardintos cinamonu, kardamonu, imbieru - tada prie jos mažiau norėsis pyrago ar sausainių. Užžiebkite kuo dažniau ir daugiau žvakių, venkite būti prietemoje, netaupykite šviesos geros nuotaikos ir savijautos sąskaita. O natūraliausi ir visiškai kalorijų neturintys nuotaikos kėlėjai yra dienos šviesa ir fizinis aktyvumas. Jie reguliuoja apetitą, ypač saldumynų potraukį. Štai kodėl ypač tamsiuoju metų laiku taip svarbu būti lauke, net jei dangus ir apniukęs.

Norite būti gražūs - valgykite morkas. Norite būti sveiki - valgykite morkas

Dar iš vaikystės prisimename tėvų raginimą valgyti daug morkų, kad akytės būtų geros. Taip pat morkas verta valgyti ir jei norite turėti žvilgančius plaukus, stiprius nagus ir sveikus, baltus dantis. Jose yra daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, dar vadinamu grožio vitaminu. Be to, morkose gausu B grupės vitaminų, vitamino PP, E, C, jodo, kalio, fosforo, vario ir kitų mikroelementų. Jose yra nemažai ląstelienos, kuri šalina iš organizmo toksinus ir šlakus, sugrąžindama veido skaistumą. O norintys turėti sveikus dantis ir dantenas turėtų kuo dažniau graužti šią daržovę. Morkos nuvalo emalį ir pašalina mikrobus, sukeliančius kariesą ir dantenų uždegimus.

Amerikoje ir Anglijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, valgantys daug morkų, iki 40 proc. mažiau rizikuoja susirgti vėžiu. Pasak mokslininkų, didžiausias šios ligos priešas yra falkarinolis, apsaugantis daržoves nuo grybelinių ligų. Tiesa, kol kas ištirtas tik jo poveikis žiurkėms. Į klausimą, ar šis junginys bus veiksmingas ir žmonėms, tyrinėtojai dar negali atsakyti, tačiau stebėjimai rodo, kad tai visiškai tikėtina. Nežinoma kol kas ir tai, ar teigiamas falkarinolio poveikis silpnėja arba išnyksta morkas verdant ar spaudžiant jų sultis. Panašių junginių gausu ir kitose daržovėse.

Mokslininkai spėja, kad tikrieji vėžio priešai yra ne vitaminai ar kitos maisto medžiagos, o natūralūs pesticidai. Šis atradimas gali padėti išsiaiškinti, kodėl valgyti daržoves kur kas saveikiau, nei saujomis ryti vitaminų ir mineralų piliules.

Atminkite!

"Viskas, kad ir ką darytume, gali būti pavojinga. Tačiau didžiausias pavojus - nieko nedaryti" (Širlė Viljams)

Juodas šokoladas padeda nuo viduriavimo: tyrimai patvirtina mitą

Oklendo ir Vokietijos mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad kakavos pupelėse randama cheminė medžiaga gali mažinti skysčių gamybą, kuri būna padidėjusi viduriavimo metu. Kakavos pupelėse yra daug flavonoidų. Mokslininkai mano, kad šie flavonoidai galėtų būti panaudojami natūralaus maisto papildo, galinčio palengvinti viduriavimo simptomus, kūrimui. Kiekvienais metais apie 2,4 mln. amerikiečių apsilanko pas gydytojus, skųsdamiesi viduriavimo simptomais. Jaunesni nei penkerių metų vaikai ir pagyvenę žmonės patiria sunkių sveikatos problemų, jeigu patiria dehidraciją ( tai vandens netekimas). Viduriuodami pacientai gali netekti labai daug skysčių. Ūmaus viduriavimo metu vaikai ar pagyvenę ligoniai gali mirti nuo dehidracijos per keletą dienų. Jau 16-tame amžiuje šiaurės amerikiečiai ir europiečiai kakavą vartojo viduriavimo gydymui. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kodėl kakavos pupelės buvo vartojamos kaip gydymo priemonė. Atliktas tyrimas patvirtina, kad šis senovės mitas turi mokslinį pagrindą. Daugiau nei metus Oklendo ir Vokietijos mokslininkai tyrė kakavos ekstraktą ir flavonoidus su ląstelių kultūromis, imituojančiomis žarnyno sienelę. Juodajame šokolade yra didelės kakavos koncentracijos, taigi jis galėtų labai padėti viduriavimo metu. Tyrimu nustatyta, kad kakavoje randami flavonoidai gali surišti ir slopinti žarnyno baltymą, vadinamą CFTR, kuris reguliuoja skysčių išsiskyrimą plonajame žarnyne. Šie tyrimai patvirtino, kad kakavoje esantys flavonoidai gali būti panaudojami kaip priemonė nuo viduriavimo.

Prieskoniai gali būti ir vaistais

Ar žinote, kad žalumynai ir prieskoniai ne tik pagerina maisto skonį nepridėdami riebalų ir druskos, bet gali ir gydyti? Nėra griežtos ribos tarp prieskoninio ir vaistinio augalo. Prieskoniai - tai augalai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų, taigi vartodami pakankamai jų galime apsaugoti savo organizmą nuo ligų.

Išbandę 20 dažniausiai vartojamų prieskonių poveikį penkiom bakterijų rūšims (įskaitant E.coli, stafilokokus ir salmoneles), Honkongo universiteto mokslininkai nustatė, kad kuo didesnė prieskonio antioksidacinė vertė, tuo labiau jis slopina bakterijų aktyvumą. Nustatyta, kad gvazdikėliai, cinamono lazdelės ir raudonėliai - vieni efektyviausių atsikratant šių maiste besidauginančių bakterijų.

Pagal kitą tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale "Journal of Agriculturral and Food Chemistry", teigiama, jog rozmarinai, čiobreliai, muskatai ir laurų lapai taip pat turi daug antioksidantų.

Taigi įdėdami pusę šauštelio žolelių ar prieskonių į salotas, daržoves ar kitus patiekalus galite lengvai padidinti antioksidantų kiekį organizme ir tuo pačiu apsaugoti jį.

Žmogus ir vanduo

"Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė" (Antuanas de Sent - Egziuperi)

Žmogaus organizme yra 65-70% vandens. Žinome, kad nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens - vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens.

Taigi, kad vandenį gerti sveika, dauguma mūsų jau žinome. Bet kiek gi jo vis dėlto reikia per parą žmogui? Vieni mano, kad kuo daugiau, tuo geriau. Kiti tvirtina, kad vis dėlto gerti reikia saikingai. Gydytojai rekomenduoja išgerti ne mažiau 2,5 ltr vandens per parą:

per karščius
persišaldžius ar sergant gripu
apsinuodijus maistu
sportuojant.

Užtenka 1,5 ltr per parą:

hipertonikams (turintiems aukštą kraujospūdį)
žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu
visiems, turintiems antsvorį.

Vyrams apie alų

Vyrai, labai mėgstantys alų, rizikuoja "sumoteriškėti". Kai kurie komponentai, esantys aluje, stimuliuoja moteriškųjų hormonų estrogenų gamybą. Fitoestrogenai, esantys aluje, taip pat skatina moteriškųjų hormonų veiklą. Todėl vyrukai, labai mėgstantys alų, turėtų susimąstyti. Laikui bėgant jų organizme gali susidaryti hormoninis disbalansas, o tai keičia net figūrą (ji moteriškėja). Atsiranda apvalus pilvukas, apvalėja klubai, kaupiasi riebalai ant krūtinės. Padidėja vandens kiekis organizme. Akivaizdžiai mažėja raumenų masė, mažėja kūno plaukuotumas ir net silpsta lytinis potraukis. Buvusio vyriškumo gali nelikti ir pėdsako piknaudžiaujant "vyriškais" pasisėdėjimais prie alaus bokalo.

Atmintinė alaus mėgėjams:

alus blogai malšina troškulį;
alus - kaloringas, vartokite jį kaip atskirą maisto patiekalą, o ne kaip priedą;
gerkite alų lėtai, mažais gurkšneliais. Taip mažiau išsitemps skrandis ir mažiau pakenks angliarūgštė, kurios gausu aluje;
nepiknaudžiaukite alumi vėlai vakare. Tai krūvis jūsų inkstams;
alus skatina šlapimo išsiskyrimą kartu negailestingai išplaudamas iš organizmo kalį, magnį, geležį, kalcį, jodą, margancą;
rūgimo produktai ir angliarūgštė dirgina visą virškinimo sistemą. Nerekomenduojama vartoti alų sergant disbakterioze, gastritu, padidėjusiu rūgštingumu, opalige;
hipertonikams ir sergantiems širdies ligomis taip pat nerekomenduojama vartoti alų;
narkologų nuomone prie alaus priprantama greičiau, nei prie stipraus alkoholio, nes jis malonus gerti ir lyg tai visai "nekaltas".

Meilės amžius

Ar tikrai meilė trunka ketverius metus?

Taip, bet kuris įsimylėjimas tęsiasi ne ilgiau kaip ketverius metus, įsitikinę Meksikos universiteto mokslininkai. Jų nuomone, būsena, primenanti laikiną proto užtemimą, priklauso nuo tam tikrų cheminių medžiagų gamybos mūsų smegenyse. Net esant labai stipriems jausmams, "meilės eleksyro fabriko produkcija" palaipsniui mažėja ir išnyksta po ketverių metų. Ir tada audringas įsimylėjimas pereina į dvasinį prisirišimą arba seksualinę priklausomybę.

Kodėl sočiai pavalgius norisi miego?

Bendras visų mūsų organizmo kraujagyslių ilgis - tūkstančiai kilometrų. Kraujo kiekis organizme, kad ir ne visų žmonių vienodas, tačiau bet kuriuo atveju neviršija 7-10 litrų. Kaipgi tiek mažai kraujo pripildo tokį ilgą kraujagyslių tinklą?

Pasirodo, fiziologijos požiūriu čia viskas gerai: iš tiesų toli gražu ne visos kraujagyslės visą laiką pripildytos kraujo. Kraujas paskirstomas tarp organų ir audinių pagal poreikius. Intensyviausiai tuo metu dirbantys organai jo gauna gerokai daugiau, kiti - mažiau. Pavyzdžiui, po labai sočių pietų energingiausiai veikia žmogaus virškinimo sistema, todėl jos organų link ir nukreipiama didžiausia dalis kraujo, o tuo pat metu galvos smegenų normaliai veiklai užtikrinti jo ima trūkti, ir žmogus tampa mieguistas.

Išvada: galva geriau dirba tuščiu pilvu!?

Akiniai nuo saulės

Vasarą ne vienas vairuotojas traukia iš dėklų akinius nuo saulės. Tačiau anglų optikų organizuoti tyrimai parodė, jog akiniai su spalvotais stiklais gali tapti rimtų avarijų priežastimi. Pasirodo, kai kurių rūšių mėlyni stiklai gali sukelti reiškinius, panašius į daltonizmą: tokių akinių savininkai nepastebi raudono šviesoforo signalo! Rudi ir geltoni stiklai blokuoja žydrą ir mėlyną spalvas, paversdami jas žaliomis, geltoną spalvą jie transformuoja į baltą. Žali stiklai gali blokuoti raudoną spalvą, o raudoni, atvirkščiai, - žalią. Vairuotojui tai - mirtini pavojai. Ir tai dar ne visi netikėtumai, susiję su apsauginiais akiniais. Jei akiniai su tamsiais stiklais - labai pavojinga įvažiuoti į tunelį: akys nespėja prisitaikyti prie menko apšvietimo ir vairuotojas kurį laiką būna tiesiog dezorientuotas. Panaši situacija būna ir apakinus vairuotoją ryškia lempų šviesa. Ypač pavojingi geltoni stiklai - jie sustiprina akinantį priešpriešinių šviesų efektą.

Beje, kai saulė itin aktyvi, prie vairo sėsti be akinių nuo saulės vis dėlto nepatartina. Ilgalaikė ryški šviesa vairuotojams kartais sukelia mirgėjimą akyse ir net galvos svaigulį. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti ragenos pažeidimų ir akies išorinių audinių nudegimų.

Pačiais saugiausiais akiniais vairuotojams laikomi tie, kurių stiklas - šviesiai pilkos spalvos.

Nekaupkite šiukšlių - jos kenksmingos

Jei jūsų šeima mėgsta sveikai maitintis ir valgo daug vaisių bei daržovių, stenkitės kasdien iš namų išnešti šiukšles - susikaupusias žieveles ir atliekas, nes labai greitai pūdamos jos pripildo namus pavojingų bakterijų, kurios gali sukelti egzemą ar įvairias alergijas!

Mintys gali jauninti?

Senėjimas - ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Vienas iš netikėtų pastarųjų metų mokslo atradimų yra patvirtinimas, kad mūsų fizinė sveikata yra minčių ir jausmų atspindys. Anksčiau apie tai kalbėdavo tik netradicinės medicinos žinovai. Dabar ir rimti mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizme yra cheminių junginių, kurie informaciją apie mūsų mintis, nuostatas, emocijas išsiuntinėja po visą kūną. Vadinasi, ir mintimis galima pratęsti jaunystę arba anksčiau laiko prišaukti senatvę. Sunku tuo patikėti? Tuomet pasitelkite logiką. Įsigilinę į savo jutimus pastebėsite, kad pyktis, pagieža, nerimas - ne tik vidinė, plika akimi nematoma būsena. Šie jausmai pasireiškia ir išoriškai: įsitempia ne tik veido, bet ir kai kurie kūno raumenys, pasikeičia odos spalva.

Nuo vėžio gelbsti sportas ir darbas sode

Nuo vėžio galima pasprukti sparčiais žingsniais. Kaip nustatė anglų mokslininkai, net palyginti nedidelis fizinis aktyvumas gali gerokai sumažinti žarnyno vėžio išsivystymo tikimybę. Ši liga - viena iš pavojingiausių: vien Didžiojoje Britanijoje ji nusineša iki 17 tūkstančių žmonių gyvybių.

Tyrimus suorganizavo D.Britanijos vėžio tyrimų kompanija ir Škotijos kovos su vėžiu fondas. Buvo išanalizuoti rezultatai daugiau kaip 50 nedidelių mokslo darbų, susijusių su žarnyno vėžiu. Nustatyta, kad reguliarūs pratimai 50 proc. sumažina vėžio atsiradimo riziką. Pasak daktarės Lindos Sharp, pakankama vėžio profilaktika laikomas ne tik sportas, bet ir fizinis darbas, turizmas, sodininkystė. Energingas pusvalandžio trukmės ėjimas penkis kartus per savaitę - puikus būdas gauti reikiamą krūvį. Kol kas tiksliai nenustatyta, kokiu būdu fizinis aktyvumas mažina vėžio atsiradimo riziką. Galimas daiktas, kad taip yra dėl su auglio vystymusi susijusių hormonų kiekio pokyčių. Gali būti, kad fizinis krūvis veikia maisto slinkimo žarnynu greitį, kuris taip pat yra labai svarbus pavojaus susirgti veiksnys.

Vaistažolės - švelnūs, bet efektyvūs vaistai

Garsus viduramžių gydytojas Paracelsas sakė, kad gamta parūpino vaistų nuo visų ligų. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Daug mūsų protėvių kartų gydėsi augalais. Jie nestokojo gydomųjų balzamų, antpilų, tepalų ir kitokių receptų. Kiekviena šeima turėjo savo vaistų, kurių receptus perduodavo iš kartos į kartą.

Be abejo, tie balzamai nebuvo tokie jau stebuklingi. Tačiau negalima paneigti, kad iki XX amžiaus visi vaistai buvo augalinės kilmės ir jais buvo išgydoma daug ligų. XX šimtmetį galima pavadinti progreso amžiumi. Padarius daugelį cheminių atradimų, buvo sukurti iš esmės nauji vaistai: efektyvūs ir nelabai brangūs. Jie padėjo įveikti daugelį ligų, kurios iki tol buvo laikomos neišgydomomis. Todėl vaistingieji augalai buvo beveik pamiršti. Deja, gana greitai paaiškėjo, kad žmonės per daug pasitiki chemija. Peršalo - griebiasi antibiotikų, ausį dilgčioja - antibiotikų. O kur dar kiti "populiarūs vaistai"... Beje, kai kurie labai stiprūs vaistai rekomenduojami tik kraštutiniais atvejais. Deja, šią taisyklę pamiršo ne tik pacientai, bet ir kai kurie gydytojai.

Žmonija pagaliau suprato, kad be fitoterapijos neįmanoma apsieiti. Dabar fitoterapija laikoma visaverte medicinos šaka, ir susidomėjimas ja kasmet didėja visame pasaulyje. Fitoterapija padeda gydyti daugelį lėtinių ligų, žinoma, jeigu vaistus skiria patyręs gydytojas. Kadangi augaliniai vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio, jie ypač rekomenduotini pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. O sergant vadinamosiomis sezoninėmis ligomis, kartais jais galima visiškai pakeisti tabletes.

Tik nereikėtų pulti nuo vieno kraštutinumo prie kito ir rimtai susirgus gydytis vien antpilais ir nuovirais. Reikėtų žinoti, kad vaistingieji augalai - taip pat vaistai. Kai kurie jų gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu neatsižvelgiama į kontraindikacijas. Pavyzdžiui, visų garbinama ženšenio šaknis gali suteikti žvalumo ir jėgų, bet gali sukelti ir nemigą ar galvos skausmą. Todėl su augalais, kaip ir su vaistais, reikia elgtis atsargiai.

Apie vyrų nekalbumą

Kaskart, kai iš vyro žodžius tenka pešte pešti, pravartu prisiminti, kad jo nekalbumas - visai ne dėmesio stoka, o paprasčiausia anatominė savybė. Neurologai įtikinamai įrodė, kad daugumos vyrų smegenyse nėra tam tikrų jungčių, siejančių dešinįjį ir kairįjį smegenų pusrutulius, todėl jiems sunku vienu metu daryti kelis darbus. Vis dėlto daugelis žmonų nejaukiai pasijunta, kai vyras, paklaustas, kaip sekėsi, praneša: "Normaliai", - ir su laikraščiu rankoje įsitaiso prie televizoriaus. Tačiau nerimauti tikrai nėra reikalo. Vienas eksperimentas parodė, kad moterys vidutiniškai pasako 23 tūkstančius žodžių per dieną, tuo tarpu daugeliui vyrų ir 12 tūkstančių - per akis. Todėl verčiau manyti, jog jis jau išnaudojo tos dienos žodžių "kvotą", nei nuogąstauti, kad atsitiko kas nors baisaus, ką jis nori nuslėpti.

Atminkite!

"Spręskite apie savo sveikatą iš to, kaip Jus džiugina rytas ir pavasaris" (H.D.Toras)

Spausdintuvai gali būti pavojingi sveikatai

Pasirodo jūsų biure stovintis spausdintuvas gali sukelti plaučių ligas ir yra nemažiau pavojingas nei rūkymas - teigia Australijos mokslininkai. Testuojant įvairių gamintojų lazerinius spausdintuvus, buvo nustatyta, kad kas trečias spausdintuvas išmeta į aplinką kemksmingas dažomojo miltelio daleles. Specialistai išsiaiškino, kad šių miltelių dalelytės yra tokios mažos, kad gali prasiskverbti į plaučius ir iššaukti kvėpavimo takų susirgimus ir lėtines ligas. Pasirodo, dažnai naudojant lazerinį spausdintuvą uždaroje patalpoje, kenksmingų dalelių skaičius padidėja net 5 kartus. Ypač ši problema opi biuruose, kur spausdinama daug ir ne vien tekstas, bet ir įvairūs brėžiniai.

Visai įmanoma, kad greitai ant spausdintuvų matysime panašius užrašus kaip ant cigarečių pakelių. Idealiausia būtų, jei spausdintuvas stovėtų atskirame kambaryje, arba bent jau dažnai vėdinamose patalpose. Taigi, stenkitės kuo dažniau vėdinti patalpas.

Naudingiausios uogos žmogui - juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai.

Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių savybių, saugo žmogaus sveikatą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palaiko garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą ir neleidžia jai susilpnėti. Juodieji serbentai pralenkia visas kitas uogas pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį ir koncentraciją. Tyrimu metu britų mokslininkai taip pat nustatė, kad juodųjų serbentų uogos turi savybių užkirsti kelią ir diabetui.

Pievagrybiuose gausu antioksidantų

Antioksidantų baltuosiuose pievagrybiuose tiek pat, o kartais net daugiau negu brangesniuose grybuose.

Manoma, kad oksidantai padeda organizmui saugotis nuo ligų ir stiprina imunitetą - kovoja su laisvaisiais radikalais ir taip neleidžia jiems pažeisti ląstelių. Nors pievagrybiai - dažniausiai ir gausiausiai auginami grybai pasaulyje ir kasmet jų suvalgoma tūkstančiai tonų, neretai manoma, kad jie maistinėmis savybėmis neprilygsta brangiems tauriems ar egzotiškiems grybams. Tačiau, kaip rašoma"Journal of the Sciense of Food and Agriculture", naujausi tyrimai rodo, kad baltuosiuose pievagrybiuose yra tiek pat antioksidantų kiek ir brangiuose jų konkurentuose. Pavyzdžiui, vis populiarėjančiuose japoniškuose grybuose, kurie pelnė sveikų, mažinančių kraujospūdį, turinčių priešvėžinių savybių produkto reputaciją.

Prancūzijos nacionalinio agronomijos mokslinio tyrimo instituto mokslininkai nustatė, kad pievagrybių galvutėse antioksidantų kur kas daugiau nei kotuose. Kadangi pievagrybių galima nebrangiai nusipirkti ištisus metus, jie gali būti puikus aktyvių kasdienės mitybos komponentų šaltinis.

Kiek vietos reikia žmogui, kad jis gerai jaustųsi?

Kad žmogus jaustųsi jaukiai ir patogiai, jam, kaip ir visoms gyvoms būtybėms, reikalinga tam tikra asmeninė teritorija. Jos dydis priklauso nuo situacijos.

Intymioji zona (nuo 15 iki 46 cm). Į šią zoną įleidžiami tik patys patikimiausi asmenys: giminaičiai, seksualiniai partneriai, artimi draugai. Pašalinių įsiveržimas į ją vertinamas labai negatyviai, išskyrus tas situacijas, kai aplinkiniai negali atsitraukti toliau. Pavyzdžiui, važiuojant sausakimšame visuomeniniame transporte.

Asmeninė zona (nuo 46 cm iki 1,2 m). Paprastai toks nuotolis skiria laisvai bendraujančius žmones: svečiuose, gatvėje (su pažįstamais), darbe. Didesnė distancija trukdytų kalbėtis, o mažesnė sukeltų emocinį nepasitenkinimą. Tikriausiai teko pajusti: kai pašnekovas peržengia ribą tarp asmeninės ir intymiosios zonos, nejučia kyla noras nuo jo atsitraukti. Apskritai bendraujantys žmonės niekada nestovi vienoje vietoje. Vienam pakeitus savo vietą, kitas nevalingai pakoreguoja atstumą: optimaliai priartėja arba atitolsta.

Socialinė zona (nuo 1,2 m iki 3,6 m). Šią distanciją stengiamasi išsaugoti bendraujant su pašaliniais arba mažai pažįstamais žmonėmis, pavyzdžiui, su nauju bendradarbiu ar vandentiekio darbuotoju, atėjusiu remontuoti vamzdžių.

Visuomeninė zona (daugiau negu 3,6 m). Tokiu nuotoliu stovimanuo grupės žmonių, kai bendraujama su jais visais iš karto.

Imuninė sistema ir minčių galia

Visi girdėjome posakį: "Mes esame tai, ką valgome". Ir jis yra teisingas. Tačiau gydytojai imunologai vis dažniau prabyla apie tai, kad: "Mes esame tai, kaip mąstome".

Pasaulyje daugybė tyrimų įrodė, kad skirtingos organizmo sistemos vienos su kitomis "kalbasi", yra susijusios. Pastebėtas ypač glaudus nervų, endokrininės ir imuninės sistemų ryšys. Jau 1970m. Harvardo universitete buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra imuninių ląstelių receptorių (jie yra tarsi ląstelės paviršiaus imtuvėliai, gaudantys informaciją iš aplinkos), jautrių neuropeptidams - medžiagoms, kurios perduoda nervinius impulsus. Šis tyrimas patvirtino, kad imuninė sistema "klauso" mūsų minčių. Be to, atliekant mokslinius tyrimus pastebėta, kad įvairios pesimistinės būsenos mažina ląstelių, ypač limfocitų, gebėjimą atsakyti į stimuliaciją. Mes turėtumėm suvokti, kad mūsų organizmas negali būti visą laiką parengtyje prieš įvairių ligų sukėlėjus. Kad pasiruošti gynybai, imuninei sistemai reikia mažiausiai kelių dienų. Tačiau žmogaus, jeigu jis serga lėtine depresija, patiria įtampą, nes ką tik, tarkim, palaidojo artimą savo, ar išsiskyrė, psichologinė būsena nulemia ir imuninės sistemos būseną: ši nusilpsta ir nesugeba organizuoti reikiamo pasipriešinimo.

Geros nuotaikos poveikis imuninei sistemai netgi įrodytas tyrimais. Du kartus buvo paimta nuolat įtampos kamuojamo žmogaus kraujo: pirmąjį prieš hipnozės ir atsipalaidavimo terapijos seansą, antrąjį - po jo. Kraujo tyrimas įrodė, kad imuninė sistema po atsipalaidavimo seanso labai pagerėjo. Dėl šios priežasties jau ne vienus metus, daugelyje šalių, sunkiai sergančių vaikų skyriuose taikoma juoko ir geros nuotaikos terapija. Tokį pat teigiamą poveikį teikia įvairios atsipalaidavimo procedūros: lengvi masažai, vandens procedūros, muzikos, kvapų terapija.

Svarbiausia teigiamas mąstymas!

Pavojus maiste ir gėrimuose

Konservantai ir dirbtiniai dažikliai vaikų pamėgtuose skanumynuose - ryškiaspalviuose gėrimuose ir saldainiuose - gali skatinti vaikų hiperaktyvumą. Tokią išvadą padarė britų mokslininkai, į kurių tyrimų rezultatus atsižvelgė net šalies Maisto produktų standartų agentūra. Jau anksčiau būta spėlionių, jog kai kurie konservantai ir dažikliai gali neigiamai veikti vaikų elgseną. Tačiau specialistai to negalėjo įrodyti. Šį uždavinį įkando vieno Didžiosios Britanijos universiteto mokslininkai, kuriems talkino tėvai, leidę tirti savo atžalas keturias savaites.

277 trejų - ketverių metų vaikai pirmąją savaitę buvo valgydinami maistu be jokių dažiklių. Tuo siekta, kad mažylių organizmas išsivalytų nuo anksčiau suvalgytų "dažų". Antrą savaitę vaikai buvo suskirstyti į grupes. Pirmosios grupės mažyliai buvo girdomi sultimis be jokios "chemijos". Antrosios grupės vaikų sultyse buvo ištirpinta 20 miligramų dažiklių ir 45 miligramai konservantų. Tai visai nedaug, nes maisto produktuose leidžiamas kiekis yra daug didesnis. Trečią savaitę visų vaikų organizmus vėl "plovė" švariu maistu, o ketvirtą savaitę be jokios tvarkos vieniems mažyliams davė sulčių su dažikliais, o kitiems - be. Tokia paini schema, tyrėjų nuomone, atsitiktinumo veiksnį prilygina nuliui.

Visas keturias savaites tėvai stebėjo savo vaikus ir aprašė jų elgesį. Tėvai nežinojo , kokias sultis gėrė jų atžalos - su "chemija" ar be jos. Todėl, pasibaigus tyrimui, mokslininkai galėjo konstatuoti: gėrusieji sultis su dažikliais ir konservantais mažyliai tapo itin aktyvūs, nedėmesingi, impulsyvūs. Vadinasi, "chemija" maiste tiesiogiai veikia psichiką. Dažikliams ir konservantams neatsparūs ne vien alergiški, bet visi vaikai.

Pagal užsienio spaudą

Atminkite!

"Svarbiausias žmogaus uždavinys - sužinoti, ką daryti, kad taptum žmogumi" (I.Kantas)

Onkologinė situacija Lietuvoje

Liūdna konstatuoti, tačiau per 20 metų onkologinių ligų Lietuvoje padaugėjo beveik 50 proc. Jei 1990 metais Lietuvoje buvo užregistruotas 9671 sergantysis onkologine liga, tai 1999 metais jau - 13 888. Šiuo metu Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergančių yra apie 17 000.

Onkologinių susirgimų kasmet daugėja 1-2 proc. Tačiau vilties teikia faktas, kad, padidėjus sergamumui 48,8 proc., mirtingumas padidėjo tik 20,5 proc. Vėžys vis dažniau išgydomas! Tiesiog, kaip teigia medikai, ketvirtis ligonių, kurie kenčia nuo piktybinių navikų, pagalbos kreipiasi per vėlai - jų liga būna pernelyg užleista. Apskritai kone pusė onkologinių ligonių negali gauti geros terapinės pagalbos, nes kreipiasi pavėluotai. Būkime atidesni savo sveikatai - ragina onkologai.

Laimės milteliai - natrio glutamatas E621

Dauguma mūsų neįsivaizduoja savo virtuvės be prieskonių. Puiku, kai jie yra natūralūs (su meile auginti pačių dar gardesni nei jau paruošti ir perkami iš parduotuvės). Tačiau reikėtų kiek įmanoma vengti chemijos. Atkreipkite dėmesį į jūsų vartojamų prieskonių mišinių sudėtį! Prieskoniai palaiko ne tik gerąjį skonio balansą. Pasirodo, mokslininkai atrado ir blogųjų prieskonių sudarančių medžiagų savybių.

Šįkart pakalbėsime apie mononatrio glutamatą, žymimą E621, kuris yra sudedamoji dalis daugumos prieskonių mišinių ("Vegetos" tipo). Taip pat šis papildas dedamas į koncentratus (sriubas, sultinio kubelius), į stiklainiuose ir buteliuose pakuojamus padažus, konservus, pusfabrikačius, vartojamas gaminant įvairius mėsos patiekalus, troškinius, paštetus.

E621 - mononatrio glutamatas. Skonio ir aromato stipriklis. Nors buvo pastebėtas ne vienas pašalinis poveikis, tačiau plačiai vartojamas. Be šio prieskonio neįsivaizduojamas daugelio restoranų ir ypač greito maisto įstaigų egzistavimas. Šis sintetinis skonio sustiprintojas gali daryti tikrus stebuklus, pvz.: paversti peršaldytą, prasto skonio mėsą nepaprastu skanėstu. Todėl nenuostabu, kad daugelis virėjų naudoja jį vietoje druskos. Pakliuvęs į organizmą, preparatas greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, tame tarpe ir signalus iš liežuvio skinio receptorių. Todėl galime kimšti visokį "šlamštą" ir jausti palaimą...

Vokiečių mokslininkas M.Hermanusenas, savo moksliniais tyrimais nusprendęs išbandyti natrio gliutamatą, atrado stulbinantį jo poveikį žmogaus organizmui. Visų pirma, E621 veikia kaip nutukimo skatintojas. Šis faktas akivaizdus - mat jis atlikęs daugybę tyrimų, nustatydamas šios medžiagos poveikį žmogaus organizmui. Be to, specialistai tvirtina, kad E 621 gali sukelti alergiją ir neatitaisomai pažeidžia žmogaus smegenis, ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai. Daugybė tyrimų patvirtino, kad šios medžiagos vartojimas gali sukelti vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus. Be to, vaikai (ir suaugusieji) pripranta prie natrio glutamato buvimo maiste, skonio receptoriai praranda jautrumą ir maistas be E621 ima atrodyti beskonis.

Jau nebe vieną dšimtmetį natrio glutamatas yra pagrindinis priešas daugybei organizacijų, kovojančių už sveiką maitinimąsi. Tačiau iki šiol dėl kažkokių nepaaiškinamų, paslaptingų priežasčių ta kova nesiseka. O gamintojai ir toliau gauna milžiniškus pelnus.

Kiekvienoje tabletėje - nežinomo poveikio užtaisas

Kasmet pasaulyje nuo apsinuodijimo vaistais miršta daugiau žmonių nei autoavarijose. Dar XVI amžiuje buvo žinoma, kad nuodus nuo vaistų skiria tik jų dozė. Per televiziją, spaudą, užėjus į bet kurią vaistinę mus užklumpa lavina reklamos, o jai atsispirti sunku. Nori nenori, magija tokia galinga, kad dauguma mūsų energingai pildome savo namų vaistinėles visais paskutiniais farmakologijos stebuklais, kitaip tariant, komplektuojam nuodų saugyklas.

Taigi iš kur žinoti, jog vienus ar kitus vaistus vartoti saugu? Kol nebuvo šiuolaikinės vaistų registravimo ir poveikio stebėjimo sistemos, pasaulyje dažnai įvykdavo tragedijų. Pavyzdžiui, 1938 metais JAV mirė 107 žmonės, vartoję tam tikrus vaistus nuo infekcinių ligų. Po šių įvykių pirmą kartą pasaulyje nuspręsta kontroliuoti vaistų saugumą, atliekant tyrimus iki registravimo ir po jo. 1961 metais tarptautiniame pediatrų suvažiavime vienas mokslininkas pranešė apie 34 atvejus, kai vaikai gimė be rankų ar kojų. Jis sakė įtarias, dėl kurių vaistų poveikio taip atsitiko, tačiau pavadinimo nenurodė. Po posėdžio kitas mokslininkas pranešėjo paklausė, ar tai nėra vaistai, kuriuos jo žmona vartojo nėštumo metu. Mat jų šeimoje gimė nesveikas vaikas. Paaiškėjo, jog taip ir yra.

Šiais laikais naujų vaistų saugumui įrodyti atliekami ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais, po to duodamas leidimas atlikti klinikinius tyrimus su žmonėmis. Dažnai šiuos tyrimus finansuoja didžiosios farmacijos įmonės...

Ar ištirti ir registruoti vaistai nebekelia jokio pavojaus? Deja. Nėra nė vienų vaistų, kurie nedarytų mažesnio ar didesnio šalutinio poveikio. Vienas garsus farmakologas yra pasakęs, jog kiekvienoje vaistinėje turėtų kaboti užrašas " Nepamirškite, kad čia gali tykoti įvairių netikėtumų". Maždaug 20 proc žmonių, vartojančių vaistus ambulatoriškai, pasireiškia šalutinis poveikis. Apie 2-5 proc. pacientų į ligoninę patenka dėl vaistų šalutinio poveikio. Nuo 2 iki 12 proc. mirčių ligoninėse priežastimi tampa vaistų šalutinis poveikis. JAV tarp mirties ligoninėse priežasčių vaistų šalutinis poveikis yra 4-6 vietoje. Buvusioje Sovietų Sąjungoje tokie dalykai būdavo nepastebimi arba laikomi paslaptimi. Lietuvoje jau užregistruota atvejų, kai mirtį sukėlė šalutinis vaistų poveikis.

Skonis keičiasi su amžiumi

Žmonės gimsta smaližiai. Jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimiai mieliau renkasi saldintus gėrimus nei beskonius. Aistra cukrui tokia stipri, kad jis net padeda numalšinti skausmą - pediatrai įrodė, kad skiepijami naujagimiai nesipriešina pamatę adatą, kai jiems duodamas cukrumi padengtas čiulptukas.

"Ką tik gimę kūdikiai atmeta rūgštų ir kartų maistą, o po kelių mėnesių jau moka identifikuoti riebumą ir sūrumą. Vaikų skonio pasaulis sutvarkytas taip, kad mėgtų saldumą, išmoktų pamėgti riebumą ir atstumtų išspjaudami kartų maistą", - teigia mitybos specialistas Adamas Drewnowskis. Kartumas, priešingai negu vaikų mėgstamas saldumas, yra pagyvenusių žmonių "aistra". Jaunystėje ir nėštumo metu žmonės paprastai nepakenčia kartaus skonio. Taip yra tikriausiai dėl to, kad aitrumas signalizuoja galimus nuodus, ir žmogaus organizmas bando išvengti galimos grėsmės tokiais svarbiais periodais kaip vystymasis ir augimas. Ne veltui žmogaus liežuvis turi tiktai keletą skonio receptorių, skirtų saldumui nustatyti, o apie kartumą informuojanti sistema yra itin ištobulinta ir apima mažiausiai penkis tuzinus skirtingų jutiminių tipų. Įdomu tai, kad sendami žmonės vis labiau pamėgsta kartų maistą, ypač jei jis tuo pat metu saldus arba riebus, pavyzdžiui, Briuselio kopūstus svieste arba juodąjį šokoladą. Pasak A.Drewnowskio, tai gali turėti ir psichologinę prasmę. Karčiuose produktuose, tokiose kaip brokolis ar garbanotieji kopūstai, yra antioksidantų, padedančių kovoti su vinėmis ląstelėmis.

Riebūs vaisiai

Žiemą riebalų norisi daugiau. Jie padeda kūnui gintis nuo šalčio. Tačiau kiek grasinančių faktų apie riebalus žinome! Per didelis , neišeikvotas jų kiekis - pagrindinė antsvorio priežastis, o gyvulinių riebalų - dar ir širdies bei kraujagyslių ligų.

Tačiau visai be riebalų apsieiti irgi neįmanoma, o ir nereikia. Per dieną suvartojamų riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. raciono, o iš jų pusę turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Palyginti su gyvuliniais, augaliniai pasižymi neabejotinais privalumais - juose nėra kraujagysles siaurinančio cholesterolio ir daug mažiau sočiųjų riebalų rūgščių. Taigi tikrai vertingiau sukrimsti kelis riešutus, žiupsnelį saulėgražų, suvalgyti avokadą ar kelias alyvuoges, nei sukirsti riebaluose keptą kepsnį. Avokadai (100g - 220 kcal) ir alyvuogės (100g - 270 kcal) - vieni iš nedaugelio riebių vaisių, kurių galima rasti mūsų parduotuvėse. Alyvuogės dar yra ir puikus antioksidantų, vitamino E šaltinis, jos reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, todėl jas reikėtų pasistengti vartoti dažniau.

Apie magnį

Jaučiatės beprotiškai pavargę, nors miegate pakankamai? Labai dažnai "nebelaiko nervai" - atrodo, jog visi aplink jus tik ir siekia jus išvesti iš kantrybės? Jums tikriausiai trūksta magnio!

JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 98 proc. žmonių kenčia nuo magnio stokos. Kai organizme jo trūksta, jaučiamės pavargę, dirglūs, nervingi. Pervargus arba pavartojus alkoholio, pradedame paniškai nerimauti. Dažnai užplūsta nepaaiškinamas pyktis, įsiūtis, nepaaiškinama įtampa. Dėl magnio stokos sutrinka ir širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis. Mėšlungis, neramių kojų sindromas (kai negalite užmigti, nes nerandate patogios kojų padėties) taip pat siejamas su magnio trūkumu. Šio mineralo dažnai trūksta moterims, ypač - klimakteriniu laikotarpiu. Tuo metu magnio pasisavinama mažiau, o poreikis didėja.

Ilgus šimtmečius mityba buvo geriausias magnio šaltinis. O šiandien maisto pramonė šitaip perdirba produktus, kad juose lieka tik trečdalis žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Ir tai tik tuo atveju, jei mūsų mityba visapusiškai subalansuota ir vertinga. O dar nereikia pamiršti nuolatinio streso, intensyvaus gyvenimo tempo, dėl kurių taip pat netenkama magnio.

Magnio daugiausia yra įvairiuose riešutuose, mėsoje, lašišoje, piene, bananuose, špinatuose,kopūstuose, jūros dumbliuose. Stenkitės dažniau vartoti šiuos produktus.

Žala neįrodyta - galite valgyti!

Taip būtų galima pakomentuoti kai kurių amerikos specialistų nuomonę apie genetiškai modifikuotus (GM) maisto produktus.

Amerikos žemės ūkyje šiandien beveik nebeliko nemodifikuotų kultūrų. JAV gamintojai, be abejo, norėtų juos platinti ir Europoje! Komerciniai interesai gožia netgi labai akivaizdų argumentą - iki šiol neatlikti tyrimai, kaip genetiškai modifikuoti augalai paveikė JAV ekosistemas! Deja, šiandien mokslas tiesiog negali patvirtinti arba paneigti genetiškai modifikuotų maisto produktų naudingumo arba žalos, todėl, kad tai - ilgalaikis procesas, o GM produktai atsirado tik prieš porą dešimtmečių. Ir todėl dažnai "mokslas šiandien yra visapusiškai niekinamas dėl interesų ir tikslų, kurie su mokslu neturi nieko bendro" - sako Benediktas Haerlinas - Berlyne esančios aplinkosauginės grupės "Išgelbėkite mūsų sėklas" vadovas ir buvęs europarlamentaras. Labai dažnai tyrimai būna finansuojami galingųjų maisto perdirbimo firmų, todėl kyla natūralus klausimas: ar gali būti jų rezultatai objektyvūs?

Mokslininkai ir nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad GM maistas vartotojų sveikatai gali sukelti nenumatytas, neigiamas ir itin kenksmingas ilgalaikes pasekmes. Europoje į GM produktus žiūrima labai atsargai - kaip į realią grėsmę visai gyvąjai gamtai, netgi socialinei ir ekonominei gerovei.

Ir Lietuvos parduotuvių lentynose daugėja maisto produktų su genetiškai modifikuotais organizmais. Kol mokslininkai vis dar ginčijasi, maisto kontrolės institucijų pareigūnai ragina atidžiai skaityti prekių etiketes bei gerai apgalvoti pasirinkimą, nes dažniausiai produktai su GM organizmais yra vieni pigesnių. Išoriškai ir skoniu GM maistas nuo įprasto visai nesiskiria, vienintelis būdas vartotojui atskirti šiuos produktus gali būti tik etiketės informacija, nurodanti, kad maistas pagamintas iš grnetiškai modifikuotų žaliavų. Deja, lietuviai parduotuvėse retai studijuoja produktų etiketes. LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad lietuvių supratimas apie genetiškai modifikuotą maistą labai skiriasi nuo kitų Europos sąjungos šalių. Tik 56 procentai gyventojų yra girdėję apie genetiškai modifikuotus organizmus. Tik 16 procentų pirkėjų atidžiai ištyrinėja produktų kilmę ir domisi jų sudėtimi. Bevei visi apklaustieji pageidavo, kad užrašas būtų specialiai paryškintas ir išspausdintas kitokiu šriftu.

Mums visiems vertėtų žinoti:

Europos Sąjungos nustatyta leistina norma genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) produkte - 0,9 procento bendro produkto kiekio.
Jeigu GMO viršija šią normą, ant pakuotės turi būti parašyta, kad šiame produkte yra genetškai modifikuotos žaliavos. Atminkite, kad GM žaliava nežymima jokia E raide.
Nepainiokite terminų "genetiškai modifikuotas" ir "chemiškai modifikuotas". Chemiškai modifikuota žaliava žymima E raide su skaičiumi ( E 1404-1440). Dažniausiai tai chemiškai modifikuotas bulvių ryžių ar kukurūzų krakmolas naudojamas maisto pramonėje, kaip natūrali tirštinimo priemonė.
Nuo įstojimo į ES Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas, kad viešojo maitinimo įmonės irgi turi nurodyti, jog patiekale yra genetiškai modifikuoto produkto. Tokia informacija turėtų būti skelbiama valgiaraštyje. Vartotojas turi žinoti ką jis valgo.
Maisto produktų inspektoriai, tikrindami maisto gamybos įmones, yra aptikę, kad kartais nesilaikoma ženklinimo reikalavimų - pavyzdžiui, konditerijos gaminiai kepami naudojant GM riebalus, tačiau pirkėjai apie tai neinformuojami.
Be aliejaus, margarino GM žaliava naudojama ir kai kurių pomidorų padažų gamyboje, kai kurių kremų miltelių sudėtyje, kukurūzų dribsniuose.
Ateityje gali kilti problemų dėl ekologiškos produkcijos. Kad ekologiškas maistas pasiektų stalą, visa produkto gaminimo grandinė, pradedant pašarais ir baigiant produkto gamyba, turi būti švari, be GM. O pašarai, į ES atvežami iš trečiųjų šalių, dažniausiai būna genetiškai modifikuoti.

Teigiamos mintys

Išsamūs medikų tyrimai parodė, kad jaudinimasis dėl smulkmenų, neviltis, pesimizmas neigiamai veikia imuninę sistemą. Ji po truputį tampa ne tokia atspari išorės poveikiui, žmogus dažniau serga. Nustatytas ir atvirkštinis efektas: tų, kurie trykšta optimizmu, džiaugiasi gyvenimu, stipresnė imuninė bei endokrininė sistemos, nei tų, kurie nuolat verkšlena. Taigi mūsų sveikata ir gera savijauta priklauso nuo teigiamos nuostatos, kurią išsiugdyti nėra jau taip sunku.

Trumpa medicinos istorija linksmai

2000 metų prieš mūsų erą - pagraužk šaknelių.
1000 mūsų eros metai - šaknelės yra pagonybė, melskis ir išgysi.
1850 m. - malda yra prietarai, išgerk mikstūros.
1940 m. - mikstūra yra nuodai, išrašysiu jums tablečių.
1985 m. - tabletės neveikia, naudokite antibiotikus.
2000 m. - antibiotikai yra nenatūralūs cheminiai produktai, geriau pagraužk šaknelių.

Genialumas ir horoskopas

Genijai gimsta ne itin dažnai, atverdami žmonijai naujus mąstymo horizontus, pakeisdami požiūrį į realybę.

Genialumo negalima išmokti, išsiugdyti ar nusipirkti. Tai tiesiog Dievo dovana. Kita vertus, genialumo daigų turime visi, tačiau nemokame išnaudoti savo galimybių. Dauguma žmonių pragyvena visą gyvenimą "nepajudindami" smegenų. Žmogaus smegenys gali apdoroti kur kas daugiau informacijos, nei įsivaizduojame. Paprastai jos dirba 10 procentų pajėgumu, o 90 procentų ilsisi.

Prancūzų psichologas ir astrologas MIšelis Gauklinas, išnagrinėjęs keleto tūkstančių genialių žmonių horoskopus, nustatė, jog genijai dažniausiai gimsta tekant saulei ar per patį vidudienį. Nė vienas iš dvylikos Zodiako ženklų neturi genialumo persvaros, nebent gimusieji "ant ribos", tarp dviejų ženklų. Pavyzdžiui, tarp Avino ir Jaučio (balandžio 19-22d.), Svarstyklių ir Skorpiono (spalio 21-24d.), taip pat Ožiaragio ir Vandenio (sausio 19-23d.).

Genialių žmonių ascendentas - t.y. ženklas, pasirodantis gimimo valandą, paprastai būna Mergelėje (Leonardo da Vinči, Mikelandželas), Ožiaragyje (Enšteinas, Bethovenas), Skorpione (Mocartas, Petrarka).

Daugelio mokslininkų išradėjų horoskopuose stipriai išreikštas Saturnas, filosofų, artistų - Uranas, visuomenės reformatorių, literatų - Jupiteris.

Medus gali būti pavojingas

Visi žinome apie medaus teikiamą naudą. Bet ar žinome, kad medus gali būti ir pavojingas.

Bičių šeimos gali sirgti. Pasirodo, tie bitininkai mėgėjai, kurie mažai dėmesio skiria savišvietai, naujoms technologijoms, dažnai sergančias bičių šeimas gydo nemokšiškai. Bitėms gydyti naudoja paprasčiausius antibiotikus, o jie gamtoje išlieka. Net ir po penkerių metų nuo antibiotikų skyrimo sergančioms bitėms, žmogus, valgydamas šviežų šios bičių šeimos medų, gaus ir dozę antibiotikų! Tarkim vėliau jis suserga. Gydymui skirti antibiotikai jo neveiks, nes prie mažų antibiotikų dozių jo organizmas priprato valgant medų.

Deja, žmonės dažniausiai apie tokius pavojus nieko nežino.

Antsvoris ir ligos

Medikai teigia - antsvoris padidina riziką susirgti daugeliu ligų. Vadinasi, atsikračius nereikalingų kilogramų galima ne tik padailinti figūrą, bet ir sumažinti ligų riziką.

Yra nemažai ligų, kurių lengviau bus išvengti, jei neturite antsvorio arba laiku susigriebsite ir jo atsikratysite.

CUKRINIS DIABETAS Didžiausią pavojų susirgti II tipo cukriniu diabetu kelia nutukimas. Nustatyta, kad daugiau kaip 90 procentų juo sergančiųjų turi antsvorio. Tyrimai parodė, kad jei jiems pavyktų atsikratyti 5-10 procentų kūno masės (t.y. 100 kg sveriančiam žmogui numesti 5-10 kg), cukraus kiekis kraujyje savaime sumažėtų ir reikėtų mažesnių vartojamų medikamentų dozių.

PADIDĖJĘS KRAUJOSPŪDIS Jei kūno masė 20 procentų didesnė už normalią, padidėjusio kraujospūdžio rizika išauga net 8 kartus. Taigi jei turite antsvorio, pasistenkite jo atsikratyti. Net keli numesti kologramai kraujospūdžiui turi didžiulės įtakos.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS Pagal statistiką, kiekvienais metais šią nemalonią diagnozę išgirsta vis daugiau žmonių. Todėl nepraleiskite pro ausis medikų pastabos: storosios žarnos vėžio riziką galima sumažinti net 40 procentų, jei išlaikysite normalų kūno svorį ( nuo to labai priklauso žarnyno būklė). Įrodyta, kad kuo didesnis antsvoris, tuo didesnė rizika susirgti.

TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGĖ Turintieji didelį antsvorį šia liga serga šešis kartus dažniau nei liekni žmonės. Be to, nutukusius pacientus sunkiau gydyti.

SĄNARIŲ LIGOS Sergant sąnarių ligomis ypač svarbu nepriaugti svorio. Juk su kiekvienu nereikalingu kilogramu sąnariams tenka vis didesnis krūvis.

OSTEOCHONDROZĖ Didžiausias šios ligos, sukeliančios didžiulius stuburo skausmus, rizikos veiksnys - medžiagų apykaitos sutrikimai ir nutukimas. Todėl sergantiems osteochondroze ypač svarbi dieta, padedanti atsikratyti bent kelių nereikalingų kilogramų ir neleidžianti kauptis druskoms, kurios ilgainiui virsta ataugomis.

INSULTAS Jo tikimybė antsvorio turintiems žmonėms du kartus didesnė nei liekniems.

INFARKTAS Pagal statistiką, per 40 procentų infarktą patyrusių pacientų kūno masės indeksas yra didesnis nei 25. Medikai sako, kad net nedidelis antsvoris padidina infarkto riziką 1,5 karto. Be to, nutukimas apsunkina ir reabilitaciją po šios ligos.

Darbas ir intymus gyvenimas

Milijonai puikių, gerai apmokamų, aukščiausio rango darbuotojų visame pasaulyje, dėl per daug ilgos darbo dienos ir nenormuoto krūvio darbe, rizikuoja savo šeimomis. Tokie duomenys buvo paskelbti Harvard Business Review žurnale atlikus tyrimus.

Tyrimų autoriai mano, kad "ekstremalus darbas" priverčia milijonus žmonių atsisakyti šeimyninio gyvenimo džiaugsmų, bendravimo su pagyvenusiais tėvais, neleidžia dalyvauti vaikų auklėjime. Mokslininkų išvados:

maždaug 45 procentai stambių kompanijų gerai apmokamų darbuotojų praleidžia darbe nuo 60 iki 100 valandų per savaitę
ne dažniau nei 1 kartą per metus pasinaudoja tik 10- ties dienų atostogomis
yra pasiruošę atidėti atostogas, vestuves, net giminaičių laidotuves, jeigu tuo metu darbe vyksta kažkas svarbaus.

Visa tai daro didžiulę neigiamą įtaką šeimyniniam gyvenimui. 45 procentai apklaustųjų (gerai uždirbančių "ekstremalių darbuotojų") prisipažino, kad jų pasirinktas darbas nesuderinamas su pilnaverčiu intymiu gyvenimu, ir, kad jiems labai retai pasiseka normaliai pasikalbėti su savo "antrąja puse". Ne geriau ir su vaikų auklėjimu šių karjeristų šeimose. Beveik visi prisipažino, kad nedalyvauja vaikų auklėjime, ko pasekoje, iškyla nemažai problemų dėl vaikų elgesio.

Bet, nežiūrint visų šių faktų, dauguma šių žmonių niekada neatsisakytų savo darbo ir pareigų. Jie laiko savo darbą stimuliuojančiu ir nestandartiniu, duodančiu galimybę daug ir labai daug uždirbti.

Ir ant šio aukuro aukojama šeimyninė laimė ir intymus gyvenimas.

Bet... šūkis "svarbiausia - darbas" išeina iš mados. Ateina nauja karta su nauju vertybiu rinkiniu. Briusas Takganas, analitinio centro "RainmakerThinking", studijuojančio jaunimo gyvenseną, tyrėjas, teigia, jog naujieji karjeristai, nelinkę taikytis su komandine valdymo sistema. Kitaip nei jų tėvai, kurie profesinę veiklą laikė prioritetu, jaunieji karjeristai suinteresuoti, kad darbas nekliudytų šeimai ir asmeniniam gyvenimui. Jie nori lankstaus grafiko, galimybės dirbti namie (internetu), jie skeptiškai žiūri į tokias sąvokas kaip "ištikimybė firmai", lengvai keičia darbo vietas. Jie tiki savo vertingumu.

"Žaliasis" prekybos centras

Čikagoje (JAV) statomas "žaliasis" prekybos centras. Šiame prekybos centre teisę prekiauti turės tik tos kompanijos, kurios gamina ekologiškai nekenksmingą produkciją.

Šio centro kavinėse bus prekiaujama tik ekologiškai "švariais" maisto produktais: užaugintais ar pagamintais tik natūraliais būdais, nevartojant antibiotikų, pesticidų ir kitų chemikalų. Salotos bus gaminamos tik iš pačių užaugintų ekologiškai švarių, šviežių daržovių ( auginama bus ant prekybos centro stogo).

Dauguma stovėjimo vietų automobilių aikštelėje pirmiausia bus skirta elektromobiliams ir automobiliams, naudojantiems biokurą. Elektromobilius bus galima čia pat "pakrauti". Taip pat suprojektuota didžiulė dengta aikštelė dviračiams.

Kaip treniruoti smegenis?

Gyvenimo pagrindas - judėjimas ir veikla. Netreniruojami kūno raumenys atrofuojasi, "nejudinamos" smegenys taip pat greičiau sensta. Be to, didėja galimybė susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, skleroze. Kodėl aktoriai, net sulaukę senyvo amžiaus, dažniausiai išlieka šviesaus proto? Jie kaip niekas kitas mokosi daug tekstų atmintinai, repetuodami vaidmenis, pasitelkia vaizduotę ir emocijas. Žodžiu gyvena daug intensyviau už eilinį pilietį.

Norėdami ilgiau išlikti blaivaus proto, išlaikyti jaunatvišką entuziazmą - duokite darbo savo smegenims. Bent kartą per savaitę išmokite atmintinai nedidelį eilėraštį ar patikusią žinomo rašytojo sentenciją. Nepatingėkite kasdien išnarplioti kryžiažodį ar galvosūkį, spręskite matematikos uždavinius ar mokykitės užsienio kalbos. Tik "apkrautos" jūsų smegenys ilgiau išliks gyvybingos.

Be to, nepamirškite, jog C ir B grupės vitaminai, taip pat lecitinas - smegenų "maistas". Lecitino yra sojos pupelėse, linų sėmenyse, kiaušiniuose, saulėgrąžose, žemės riešutuose. B grupės vitaminų gausu mėsos ir pieno produktuose, jogurte. Vitamino C - citrusiniuose vaisiuose, petražolėse. Nuo seno žinoma, jog riebi žuvis - lašiša, sardinės - maitina smegenis, gerina atmintį.

Tam tikri kvapai irgi veikia. Citrina padeda susikoncentruoti, rozmarinas stiprina atmintį. Nepamirškite, jog besaikis televizoriaus žiūrėjimas kenkia ne tik akims, bet ir mąstymui. Žiūrint televiziją ar video, smegenys ilsisi ir savotiškai atbunka. Geriau klausykitės radijo - lavės fantazija.

Mokslininkai teigia, jog automatinis paišymas kalbantis telefonu ar klausantis nuobodžios paskaitos nėra beprasmis dalykas. Padeda susikaupti ir lavina atmintį. O stresas blogina atmintį. Ne vienas patyrėme, jog susijaudinę, prieš egzaminą pamirštame išmoktą tekstą. Tad mokykitės relaksacijos pratimų, jogos ar meditacijos.

Atminkite

"Mums dažnai nepavyksta kažko padaryti ne todėl, kad yra sunku, o todėl, kad nedrįstame net pradėti" (Seneka)

Kodėl verta mesti rūkyti

Sakoma, kad mesti rūkyti - labai lengva. Bet tikriausiai taip sako tie, kurie nei karto nebandė mesti rūkyti... Kai kurie tai daro tūkstančius kartų. Gydytojai teigia, jog rūkymas - žalingiausias įprotis iš visų žalingų, išskyrus tikrąją narkomaniją, todėl verta mesti. Tikrai laimėsite daugiau, nei neteksite!

Sumažinsite riziką susirgti daugiau kaip 100 ligų (ypač kvėpavimo takų ir kraujotakos), kuriomis rūkaliai serga kelissyk dažniau nei nerūkantys.
Pailginsite gyvenimo trukmę 6-8 metais.
Nuo pasyvaus rūkymo apsaugosite mylimus žmones.
Turėsite sveikesnį kūdikį, o moterims nėštumo eiga bus lengvesnė.
Greitai pajusite, kad turite gerokai daugiau energijos.
Pagerės jūsų uoslė ir skonio jutimas.
Nuo jūsų nesklis dūmų kvapas.
Paskaistės veido ir pagražės viso kūno oda.
Išnyks rytinis kosulys.
Jei nerūkysite 10 metų, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažės perpus.
Po 15 nerūkymo metų jūsų sveikata bus panaši į žmogaus, kuris niekada nerūkė.

Ir nepamirškite, kad cigaretės vis brangsta. Metus rūkyti tikrai nemažai sutaupysite!

Kremas nuo raukšlių gali būti labai pavojingas

Lavalio universiteto mokslininkai atrado, kad kremuose nuo raukšlių naudojama medžiaga dimetilaminoetanolis (DMAE) gali sukelti odos ląstelių patologiją.

Naujausių mokslinių tyrimų, atliktų Lavalio universitete, duomenimis nustatyta, kad viena iš kremo nuo raukšlių sudėtinių dalių - dimetilaminoetanolis (DMAE) - gali sukelti pataloginę ląstelių reakciją. Ši medžiaga DMAE naudojama daugelyje odos senėjimą stabdančių ir stangrumo suteikiančių kosmetinių priemonių. Nors, pasak mokslininkų, šios medžiagos poveikis dar nėra pakankamai ištirtas, ji naudojama taip pat dekoratyvinėje kosmetikoje, kremuose, lūpų dažuose, šampūnuose, muiluose ir net vaikams skirtuose losjonuose.

Naujausi moksliniai tyrimai nustatė, kad DMAE tiesiogiai sukelia jungiamojo audinio ląstelių - fibrablastų - patinimus, ko pasekoje oda ir atrodo lygesnė. Bet taip sutrikdoma medžiagų apykaita odoje ir daugelis fibroblastų (odos ląstelių) tiesiog žūva. Kartais paros bėgyje netenkama net 1/4 šių ląstelių DMAE paveiktame odos plote. "Mes neturime duomenų, kad DMAE poveikis žmogui būtų pavojingas, tačiau mūsų tyrimo rezultatai parodė, jog jau senai laikas ištirti, ar vis dėlto šios medžiagos panaudojimas sukelia kokią nors riziką sveikatai, ar ne" - teigia tyrimų vadovas dr. Fracois Marceau.

Gali būti, kad DMAE mažiau pavojinga, nei chirurginės odos tempimo operacijos ar botulino injekcijos, tačiau būtina ją nuodugniai ištirti.

Vedybų sėkmę lemia asmenybių tapatumas

Specialų tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad pasirenkant sau partnerį vedyboms vienodos dviejų žmonių gyvenimo vertybės būna mažiau svarbios negu asmenybių tapatumas. Santuokoje gyvenančių porų požiūriai į tikėjimą ir kitas vertybes dažnai būna panašūs, bet laimingiausios poros būna tos, kurių asmenybės panašios.

"Žmones traukia kiti panašių pažiūrų, vertybių ir tikėjimo žmonės, dažnai tokie susituokia", - aiškina šias aplinkybes tyrę Ajovos universiteto psichologai. Anot jų, nieko nuostabaus - tokios savybės labiausiai pastebimos potencialiame partneryje. Tačiau daug svarbiau gyvenant šeimoje būna tai, kaip partneris elgiasi.

"Gyvendami glaudžiai susiję, nuolat sąveikaujantys žmonės turi susitarti, susiderinti, kaip atlikti vienas ar kitas užduotis, spręsti gyvenimo problemas", - primena mokslininkai. Skirtingos nuomonės apie kasdieninius reikalus sukelia daugiau "trinties, konfliktų".

Mokslininkai, išnagrinėję 291 jaunavedžių poros gyvenimą, teigia, kad tokios asmenybės savybės kaip atvirumas, geras būdas, organizuotumas santuokoje yra svarbesnės už kitas savybes. Palankiai savo santuoką vertinusios poros turėjo daugiau bendrų asmenybinių bruožų. Tuo tarpu panašūs požiūriai daugeliui porų neatnešė laimės.

Buityje naudojami chemikalai susargdina vis daugiau žmonių

Šiandien mes vis dažniau girdime apie chemines medžiagas, jų neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai. Dažniausiai dėl to kaltiname nelaimingus atsitikimus pramonėje ar darbo vietose naudojamus chemikalus. Tačiau tik nedaugelis žino, kad begalė cheminių medžiagų naudojami kaip priedai vartotojams skirtose prekėse, kurias mes kasdien perkame ir naudojame. Kilimai ir užuolaidos, žaislai ir televizoriai, kompiuteriai ir baldai, kosmetika ir buitinė chemija - visa tai modernaus gyvenimo simboliai, persmelkti cheminiais priedais. Jų nerasite etiketėse, jie nematomi, bet jie beveik visuomet ten... Dauguma cheminių medžiagų, naudojamų kaip priedai gaminiuose, yra iš prigimties pavojingos, t.y. toksiškos gyvūnams ir kitiems organizmams, aplinkoje neskyla iki nepavojingų medžiagų, ardo endokrininę sistemą ir t.t. Be to, naudojant tokį gaminį, jos palaipsniui išsiskiria į aplinką – orą, kuriuos mes kvėpuojame, vandenį, kurį mes geriame, kuriame maudomės. Jos kaupiasi dulkėse mūsų namuose arba išnešiotos oro ir vandens srautų, kaupiasi augaluose ar gyvūnų riebaliniame sluoksnyje. Pagaliau jos vėl sugrįžta atgal pas mus su maistu... Technologinės pažangos pasekmes – toksiškų ir patvarių chemikalų likučius, mes nešiojame savo kūne, kraujyje ir riebaliniuose audiniuose, bei perduodame savo vaikams.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė sparčiai augantį neigiamą cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui. Buityje naudodami chemikalus problemų dėl alergijos ar odos uždegimų turėjo net 90 proc. Pasaulinės dermatologų ir astmos asociacijos tyrime dalyvavusių respondentų. 86 proc. apklaustųjų teigė, kad cheminių medžiagų poveikis žmogaus organizmui - grėsmę kelianti problema apie kurią ne visada susimąstome.

Dažniausiai odos uždegimus sukelia buityje naudojamos ar kasdieniniame gyvenime sutinkamos medžiagos: rūgštys, šarmai, tirpikliai, dažai. Odos uždegimą skatina agresyvūs detergentai, kurie pašalina apsauginį riebalinį odos sluoksnį, pagreitina vandens pasišalinimą ir suintensyvina dirgiklių patekimą į organizmą.

Šiuo metu alergija serga vienas iš keturių Europos vaikų, o vienas iš trijų suaugusiųjų yra jautrus kuriam nors vienam alergenui. Pasak Lietuvos alergologų , cheminių junginių naudojimas buityje yra neišvengiamas, nes jis palengvina kasdieninio gyvenimo kokybę. Tačiau siekiant išvengti alerginių ligų proveržio neišvengiamai teks rimčiau užsiimti šių ligų profilaktika.

Pasaulinės alergologų ir astmos asociacijos tyrimais nustatyta, kad 2015 metais nuo alergijos kentės kas antras Europos gyventojas.

Kardiologai pataria

Dar kartą apie tai, ką tikriausiai žinote, bet.... Bet ar reikiamai įvertinate?

Kardiologai teigia, kad yra rizikos faktoriai, kurie nepriklauso nuo paties žmogaus, ir faktoriai, sukurti mūsų pačių. Jie pataria susirašyti savo rizikos veiksnius ant popieriaus lapo ir įvertinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Jeigu tėvai, broliai ar seserys sirgo širdies ligomis, vadinasi, turite genetinį polinkį šioms ligoms. Labiausiai rizikuoja tie, kurių giminaičiai anksti susirgo ar mirė nuo šių ligų: vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų yra anksti. Paveldimumas, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) yra tie rizikos faktoriai, kurie nepriklauso nuo paties žmogaus. Taip pat jeigu gimėte vyru, susirgti širdies ligomis rizikuojate labiau nei moterys. Vyrų rizika padidėja sulaukus 41 metų, moterų per menopauzę, maždaug po 55 metų.

Rizikos faktoriai, sukurti mūsų pačių: rūkymas, neteisinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas, poilsio stoka. Viso priskaičiuojama net keli šimtai veiksnių, galinčių neigiamai veikti mūsų širdį. Ir vienas iš pačių kenksmingiausių yra RŪKYMAS!!! Po kiekvienos surūkytos cigaretės pakyla kraujospūdis, sustiprėja širdies susitraukimų dažnis ir spazmuoja kraujagyslės, ypač širdies vainikinės. Jeigu jos yra nors truputį pažeistos, tas spazmavimas gali būti lemtingas. Išskirtinis moterų rizikos faktorius yra rūkymas ir kontraceptinių tablečių vartojimas. Sulaukus 35-erių ši rizika labai padidėja. Todėl rūkalėms patariama nevartoti kontraceptinių tablečių, o jei vartojate - mesti rūkyti.

Atminkite

"Įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuvarai, o ji grįžta ir kankina tave vis labiau. " ( L.Šeferis )

Sutrikdyta hormonų pusiausvyra

Pastaruoju metu pasaulyje pastebimai gausėja nutukimo, siejamo su endokrininių liaukų sutrikimais. Pavyzdžiui, moterys ima tukti kaip vyrai:riebalai joms kaupiasi ne ant klubų ir šlaunų (tai būtų ne taip pavojinga), bet ant liemens, pilvo, sprando. Manoma, jog tam įtakos turi ir maisto priedai. Kai kurie iš jų, patelkę į organizmą, turi hormonus imituojantį poveikį. Jie susijungia su hormonų receptoriais ir taip sutrikdo endokrininių liaukų veiklą, prisideda prie metabolinio sindromo (medžiagų apykaitos sutrikimas), androgeninio (vyriškojo tipo) nutukimo atsiradimo.

Kai kurios šių į hormonus panašių medžiagų (tarp jų - konservantai, dažikliai ir kt.) yra tyrinėjamos ir kol žalingas jų poveikis bus įrodytas, praeis nemažai laiko. Kol kas, deja, vis valgome šių medžiagų prisotintą maistą, nors, technologų teigimu, ir nekenksmingomis dozėmis... Todėl vertėtų pasidomėti kiekvieno perkamo produkto sudėtimi ir etiketėje nurodomais maisto priedais (E raide su skaičiais). Kuo jų mažiau, tuo produktas natūralesnis, sveikesnis, jo galiojimo laikas trumpesnis.

Ryšys tarp dantų ir vidaus organų

Pasirodo, dantys reaguoja į visus vidinius organizmo sutrikimus, be to, labai konkrečiai. Išanalizavę dantų būklę ir žmogaus ligas, mokslininkai nustatė, kad kiekvienas dantis tiesiogiai susijęs su kokio nors vidaus organo liga. Pavyzdžiui, kepenys susijusios su apatiniais iltiniais dantimis, apie kasos būklę galima spręsti pagal mažuosius krūminius dantis, o kojų sąnarių ligas nustatyti pagal apatinius ir viršutinius priekinius dantis. Sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa dažniausiai suserga paradantoze. Be to, esant skrandžio opai ant dantų gausiai kaupiasi akmenys.

Pagal tai, kuris dantis pažeistas ėduonies, galima nustatyti, kokį organizmo organą reikia gydyti. Jei vieną kurį dantį skauda ne pirmą kartą, matyt, liga įsisenėjusi ir ją skubiai reikia gydyti.

Problema

Pasaulis gali būti varomas link testosterono apokalipsės, sukeltos nevienodo lyčių pasiskirstymo. Mokslininkai iš Kinijos ir Jungtinės Karalystės sako, jog vyriškos lyties kūdikių favoritizmas Kinijoje, Indijoje bei kitose panašiose kultūrose užaugino milžinišką perteklių vyrų, kuriems dabar sunku susirasti partneres. Šie vyrai taip pat susiduria su grėsme ilgainiui būti nustumtiems už visuomenės ribų.

Vyrų ir moterų skaičiaus santykis daugumoje populiacijų yra stabilus arba beveik nekintantis, jei jis dirbtinai nekoreguojamas. Tačiau tradicija labiau vertinti sūnus iškreipė šį rodiklį didžiojoje dalyje Azijos bei Šiaurės Afrikoje. Skaičiuojama, kad vien Kinijoje bei Indijoje trūksta maždaug 80 milijonų moterų. Tyrimas teigia, jog per ateinančius 20 metų kai kuriose Kinijos bei Indijos dalyse bus 12-15 procentų per daug vyrų. Šie vyrai liks vieniši ir taps visuomenės atstumtaisiais, nes santuoka jų visuomenėse laikoma kertiniu dalyku. Mokslininkai teigia, jog šie vyrai, suvokę savo būties vienišumą, ims elgtis asocialiai, smurtaus, seksualiai priekabiaus bei įsitrauks į organizuotą nusikalstamą veiklą bei terorizmą. O tai sukels grėsmę stabilumui bei sugumui visoje Žemėje.

Šiuo metu Kinijoje 94 procentai nevedusių žmonių yra 28-49 metų vyrai. Šiose bendruomenėse vyrai be šeimos ateities neturės kur išlieti seksualinės energijos. Tai gali nuvesti į įvairius nusikaltimus. Be to, kadangi šiose bendruomenėse yra susibūrę daug tokių vienišų vyrų, gresia organizuotų nusikalstamų grupuočių susikūrimas.

Džiugu tik tai, kad testosterono tunelio gale gali būti šiek tiek šviesos. Anot mokslininkų, visuomenėje sumažėjus moterų skaičiui, turėtų pakilti jų socialinis statusas ir jos turėtų pasipelnyti iš padidėjusios savo vertės. Ilgainiui tai turėtų subalansuoti lyčių santykį, nes daugiau porų rinksis turėti bei auginti mergaites.

Tačiau mokslininkai pastebi, jog būtina ieškoti būdu, kurie padėtų išvengti tolimesnio lyčių santykio didėjimo. Ši problema galėtų būti sprendžiama leidžiant įstatymus, siekiant lygių teisių moterims bei informuojant visuomenę apie lyčių santykio disbalansą bei grėsmingas šios problemos pasekmes visuomenei.

Ginkmedis - kai kas naujo

Ginkmedis (Ginko biloba) - jau pagarsėjęs savo gydomosiomis savybėmis, atskleidė dar vieną paslaptį. Jo ląstelėse glaudžiasi dumbliai, kurie neaptinkami jokiuose kituose medžiuose. Be to, jie randami viso pasaulio ginkmedžiuose, kas rodo ilgą ir paslaptingą partnerystę.

Ginkmedis, gana įprastas dekoratyvinis augalas, auginamas pakelėse ir soduose visame pasaulyje, jau gerą tūkstantmetį laikomas augaliniu gydomuoju preparatu. Devintajame dešimtmetyje atlikti tyrimai patvirtino, kad ginkmedžio ekstraktai padeda stiprinti atmintį. Iki šių dienų ginkmedis išliko populiari priemonė ne tik atminčiai stiprinti, bet ir kaip vaistas nuo depresijos ar net antihemarojinis preparatas.

2002 metais farmakologas Jocelyne Tremouillaux-Guiller iš Francois-Rabelais de Tours miesto Prancūzijoje pastebjo, kad ląstelių kultūros, sukurtos gaminti ginkmedžio junginius, kartais įgauna žalią spalvą. Ištyrus šį reiškinį, buvo nustatyta, kad ginkmedžio ląstelėse gyvena dumblių ląstelės, praradusios branduolį ar chloroplastą. Šeimininko ląstelėms nustojus funkcionuoti, dumbliai transformuojasi į laisvai gyvenančias, fotosintetinančias ląsteles.

Neseniai algologas Volker Huss iš Erlangen universiteto Vokietijoje įrodė, kad dumbliai randami ne tik ląstelių kultūrose, bet ir gyvuose ginkmedžių augaluose. Išanalizavęs ginkmedžių pavyzdžius iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos, jų lapų ir reprodukcinių audinių RNR-genetinę medžiagą, paskelbė, kad dumbliai aptikti visuose ginkmedžiuose, bet tik reprodukciniuose organuose. Lapuose dumblių nerasta.

Mokslininkai negalėjo paaiškinti, kaip veikia ši simbiozė. Žinoma, kad gyvose ląstelėse dumbliai yra priklausomi nuo maisto medžiagų ir galbūt padeda gamintis medicininiams junginiams ginkmedžio ląstelėse, mąstė Volker Huss. Apie šių unikalių junginių gamybą ląstelėse žinoma tik tiek, kad procesui reikalingi du kompartmentai - citazolis ir nežinoma organelė. Gal ta organelė ir yra dumblis?

Kokia bebūtų šios partnerystės prigimtis, jai gali būti šimtai milijonų metų. Ginkmedžiai yra dinozaurų amžiaus, mokslui taip pat žinomi kiti du šio amžiaus augalai, priklausomi nuo simbiontų. Taigi simbiozės fenomenas yra esminis gyvajam pasauliui.

Sciense

Atminkite!

"Neišgydomų ligų nėra - yra tiktai neišgydomi žmonės, stokojantys išminties suvokti Gamtos dėsniams ir neturintys valios susitvardyti, pasinaudoti visais natūralių jėgų privalumais... " (Kenetas Džefris gydytojas natūropatas)

Kalis padeda lieknėti

Lieknėjimo požiūriu ši mineralinė medžiaga yra labai svarbi, nes kalis:

skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo. Nenuostabu, kad valgant daug kalio turinčio maisto, kilogramai tirpsta greitai - juk beveik 75% mūsų organizmo sudaro vanduo;
ne tik "išplauna" nereikalingus kilogramus, bet ir stangrina audinius. Daug kalio tutintis maistas gali padėti išlyginti celiulitinius įdubimus;
stimuliuoja medžiagų apykaitą. Mat kalis aktyvina enzimų, kurie skatina riebalų ir šalutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą, veiklą;
gerina virškinimą. Ir čia viską išjudina enzimai, dalyvaujantys organizmo biocheminiuose procesuose: didina skrandžio sulčių išsiskyrimą, spartina baltymų sintezę;
gerina širdies veiklą, reguliuoja kraujo spaudimą (ypač veiksmingai mažina padidėjusį).

Daugiausia kalio yra daržovėse, vaisiuose, mėsoje (ypač vištų krūtinėlėje ir liesoje jautienoje), rupioje duonoje. Paros norma suaugusiam žmogui - apie 2000 mg. Kava, juoda arbata, alkoholis, druska "išplauna" kalį iš organizmo. Todėl kavos ar sūraus maisto mėgėjams jo reikia daugiau - iki 3500 mg per parą.

Atmintis priklauso nuo dantų

Švedų mokslininkai aptiko ryšį tarp atminties funkcijų ir žmogaus dantų skaičiaus.

Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neteko kelių dantų, prasčiau sugeba mintyse užfiksuoti, ką jie veikė vienu ar kitu metu, arba prisiminti, kur ir kada buvo. „Pasirodo, dantys mums duoti ne tik maistui kramtyti, bet ir smegenų funkcijoms išsaugoti bei palaikyti“, - sakė vienas tyrimo autorių, Umeo universiteto profesorius Janas Begdachlas.

Atminčiai ypač kenkia priverstinis dantų šalinimas. Po to žmogus pradeda užmiršti įvairius dalykus. Švedų specialistai tyrimų rezultatus pristatė visuomenei. Eksperimente dalyvavo 1962 žmonės, kurių amžius – 35-90 metų.

Mokslininkai nustatė, kad, išrovus krūminius dantis, žmonėms, kaip ir gyvūnams, blogėja atmintis.

Slaptasis lieknėjančių ginklas

Ar galima sočiai valgyti ir lieknėti? Kai kada - taip! Sotaus, bet netukinančio maisto paslaptis - daug ląstelienos turintys produktai.

Ląsteliena turėtų būti visų lieknėjimo dietų pagrindas. Ji sukelia sotumo jausmą, nes išbrinksta skrandyje ( kai kurių rūšių - net 20 kartų ), tačiau joje esančių kalorijų organizmas paprasčiausiai nepasisavina. Dar daugiau - ląstelienai virškinti reikia papildomų kalorijų. Pavyzdžiui, vien tam, kad pašalintų 1 g ląstelienos, organizmas turi sudeginti 7 kcal! Be to, ląstelienos turinčius produktus tenka ilgiau kramtyti (palyginkite, per kiek laiko suvalgote morką ir spurgą ), todėl sotumo signalas greičiau pasiekia smegenis. Beje, produktai, kuriuose gausu ląstelienos, turi daug vertingų medžiagų. Juk ląstelienos šaltiniai - vaisiai, daržovės, riešutai,kruopos ir rupi duona.

Ar visada kuo daugiau, tuo geriau?

Manote, kad kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų vartosite, tuo būsite sveikesni? Netiesa! Ilgesnį laiką saujomis geriant vitaminų ir mikroelementų preparatus galima tiesiog sugriauti savo sveikatą. Perdozavus sintetinių preparatų (ypač A ir D vitaminų) pasekmės gali būti net liūdnesnės nei tada, kai vitaminų ir mineralų trūksta. Gali atsirasti rimtų virškinimo sutrikimų, kamuoti galvos skausmai, sutrikti inkstų ar kepenų veikla, išopėti gleivinė, net prasidėti neurologiniai sutrikimai, Bet koks nesaikingumas kenkia sveikatai. Jeigu gydytojas nenurodė kitaip, saugiausia vartoti vieną multivitaminų preparatą, kuriame yra sveikam žmogui apskaičiuotas vitaminų ir būtiniausių mineralinių medžiagų kiekis.

Dar kartą apie stuburą

XXI - me amžiuje gyvenimo tempas vis greitėja, tačiau, paradoksas, žmogus juda vis mažiau. Milijonus viso pasaulio žmonių civilizacija prikaustė prie kompiuterių monitorių, pririšo prie automobilių sėdynių, prilipdė prie patogių krėslų ir sofų ir pan. O problemų su stuburu tik padaugėjo... Visas šis gėris, deja, padeda atsirasti daugybei ligų. Kenčia ir mūsų centrinė "kūno ašis" - stuburas.

Būtina atkreipti dėmesį į mūsų vaikų laikyseną, stuburo būklę, nes nuo jos priklauso didelė dalis ligų. Viena iš šiuolaikinių vaikų problemų yra tai, kad nuo 6 metų iki pilnametystės didžiąją dienos dalį jie praleidžia sėdėdami mokyklos suole, prie stalo, televizoriaus, telefono, kompiuterio. Iš mokyklos eiti pėsčiomis paprastai nereikia. Transporto, buities, įvairių komunikacijų progresas padeda ugdyti intelektą, tačiau vaikas nustoja judėti.

Visa tai tiesiogiai siejasi su vaikais, kurių tėvai nepasirūpino nuo vaikystės jiems įskiepyti fizinės kultūros - sveikatos ir gero fizinio išsivystymo prielaidos. Virtualus pasaulis palaipsniui išstumia vaikui gyvybiškai svarbų judėjimo poreikį, vystosi hipokinezija, t.y. nepakankamas fizinis aktyvumas, ir hipodinamija - sumažėjusi raumenų susitraukimo jėga. Sumažėjus judėjimo aktyvumui, ypač intensyvaus augimo periodu, atsiranda kaulų ir raumenų neadekvatumas. Dar ir paprasčiausios gimnastikos nebuvimas - ir atsiranda ydingos laikysenos grėsmė, t.y. įvyksta distrofiniai stuburo pakitimai, pasireiškiantys stuburo iškrypimu ir asimetrija. Šių pakitimų pasekmė - įvairūs susirgimai.

Šokoladas ir vynas pailgina gyvenimą

Reguliarus, saikingas šokolado ir vyno vartojimas gerokai sumažina kardiologinių susirgimų riziką ir prailgina gyvenimo trukmę 5-6 metais. Tiesa yra ta,kad kiekvienos dienos maisto raciono pagrindas turi būti vaisiai, darzovės, žuvis migdolai ir česnakai. Tai yra būtina, norint užtikrinti puikų kaip laikrodis žmogaus širdies darbą, kad žmogaus širdis nepatirtų per didelių krūvių ir kitų nepageidaujamų reiškinių. Tokią išvadą padarė grupė australų medikų Melburno Monašo universiteto mokslinio tyrimo centre, taip pat jų kolegos Nyderlanduose.

Remiantis projekto autorės Anos Peters tvirtinimais, visavertis maitinimas yra ne mažiau veiksmingas nei gydytojų rekomenduojami polivitaminai. Nėra būtina ir griežta dieta. Svarbiausia yra tai, kad maisto racioną sudarytų septyni "stebuklingi ingredientai". Be to, šie natūralūs produktai yra daug vertingesni nei farmakologiniai preparatai. Kompleksiniai tyrimai parodė, kad organizmas visiškai pasisavina natūralius produktus, o šių produktų vartojimas stiprina organizmo imuninę sistemą. Natūralūs produktai lemia mažesnę susirgimų kardiologinėmis ligomis tikimybę, jie pailgina aktyvią gyvenimo trukmę: vyrams - šešeriais, moterims - penkeriais metais.

Ateina ruduo - keičiasi nuotaika

Ilgėjantys vakarai, merkiantis už lango lietus atneša į mūsų vidų vis daugiau melancholijos, apmąstymų.

Žmogaus psichinė sveikata labai priklauso nuo sezono. Pasak gydytojų, rudenį ir pavasarį labai padaugėja žmonių, sergančių depresija. Žmogų stipriai veikia gamtos pasikeitimai. Nuo saulės aktyvumo priklauso seratonino, reguliuojančio impulsus, agresyvumą, baimę, nuotaikų kaitą, maitinimąsi, kūno temperatūrą, kiekis smegenyse. Sezoninės depresijos požymiai - mieguistumas nuo pat ryto, nedarbingumas antroje dienos pusėje, nuovargis ir potraukis produktams, turintiems daug angliavandenių, išsiblaškymas.

Mūsų šalies geografinė padėtis daug kuo lemia gyventojų nuotaiką - nuolatiniai lietūs, saulės stoka iš dalies apsprendžia lietuvių pesimistinį požiūrį į gyvenimą.

Ruduo - ypač sunkus metas vienišiems žmonėms, kai ilgi vakarai skiriami apmąstymams. Be to, žmonės linkę taupyti, todėl labai mažai apšviečia savąjį būstą. Šviesos trūkumas - viena pagrindinių rudeninio liūdesio atsiradimo priežasčių. Gydytojai pataria netaupyti savo psichinės sveikatos sąskaita, kuo labiau apšviesti visas būsto erdves. Ir pasistenkti pozityviai priimti gyvenimą, tada depresinių nuotaikų bus mažiau.

Kodėl vyrams patinka blondinės

Viena priežasčių - tikrų blondinių yra dvigubai mažiau nei brunečių. Beje, šviesiaplaukės visada labiau krinta į akis, nes jos "šviečia". Be to, vyrams jos asocijuojasi su švelnumu, moteriškumu, jautrumu. Jiems atrodo, kad šviesiaplaukės moterys kur kas silpnesnės nei brunetės. Deja, nors stiprioji lytis ir linkusi užmegzti romanus su blondinėmis, vis dėlto vyrai dažniau veda brunetes. Jų pasirinkimui įtakos turi visai kitos asociacijos, nes brunetės jiems atrodo patikimesnės ir geresnės šeimininkės.

Nors melo kojos trumpos

Austrų mokslininkai mano, kad melas - savotiška apsauginė reakcija, todėl meluoja visi žmones.Tačiau aplinka labiau spaudžia vyrus, todėl jie netiesą sako dažniau.

Vienos universiteto tyrinėtojų nuomone, sugebėjimas meluoti yra svarbi išlikimo sąlyga, kai kuriems žmonėms juo pasinaudoti tenka net 400 kartų per dieną. Vyrai dažniausiai meluoja, kai nori pasirodyti išmanantys apie techniką ir automobilius, o moterys - kai kalba apie pirkinius.

Profesorius Peteris Stignicas pareiškė: "Visuomenė yra griežtesnė vyrams, ypač dabar, kai jie konkuruoja su moterimis. Vyrai meluoja iš silpnumo ir baimės. Moterys beveik visada meluoja norėdamos pasirodyti sumanesnės, nei iš tikrųjų yra". Savo knygoje "Melas - gyvenimo druska" gydytojas sako, kad sąmoningai meluoti vaikai pradeda maždaug nuo šešerių metų ir vėliau jau niekada neatsisako šio "žalingo įpročio".

Treniruokite pilkąsias ląsteles

Žmogaus smegenys, nors ir yra labai talpios, labai dažnai nuvilia. Kodėl taip atsitinka? Todėl kad jų netreniruojame. Smegenis, panašiai kaip raumenis, galima mankštinti ir tokiu būdu ugdyti. Jų dėka išmoksite geriau įsiminti ir greičiau atsiminti visą reikalingą informaciją.

Apšilimas. Jeigu telefono ragelį visuomet keliate dešine ranka - pradėkite kelti kairiąja. Kopkite arba leiskitės laiptais atbuli, užsisekite paltą kita nei įprasta ranka. Tokie pasikeitimai užklups jūsų smegenis ir privers labiau stengtis.

Verskite "prakaituoti" smegenų vingius. Gera smegenų mankšta - vardų įsiminimas. Pažaiskite asociacijomis. Sugalvokite istorijas, kuriose dalyvauja daiktai, primenantys vardus. Pavyzdžiui, jeigu jūsų naujos kaimynės vardas Snieguolė, sukurkite istoriją apie moterį, kuri labai mėgsta snaiges ir t.t.

Kasdieninis atminties vaikymas "ristele". Pripratinkite smegenis prie reguliarios gimnastikos. Galite kasdien mokytis po 10 svetimos kalbos žodžių ar sentencijų, citatų. Spręskite kryžiažodžius ar galvosūkius. Nesiteisinkite, kad trūksta laiko. Daug daugiau laiko sugaišite dėl atminties, kuriai trūksta mankštos, skylių!

Atminkite!

"Medicinos menas yra linksminti pacientą, iki gamta gydo ligą". (Volteras)

Saikingas alkoholio vartojimas padeda senyvo amžiaus žmonėms

Nuolatinis ginčas tarp "kultūringo maitinimosi" naudos ir žalos šalininkų įgavo naują versiją. Pastaruoju metu linkstama palaikyti tuos, kurie saikingai vartoja alkoholį.

"Reuter" agentūra praneša, kad Vakarų psichiatrijos instituto ir klinikos Pitsburge (Pensilvanijos valstija) mokslinė bendradarbė, specializuotų tyrimų autorė dr. Meri Genguli, remdamasi savo ir savo kolegų gautais tyrimų duomenimis, padarė išvadą, jog pagyvenę ir senyvo amžiaus žmonės, vyrai ir moterys, tie, kurie saikingai vartoja alkoholinius gėrimus, ilgainiui mažiau nei tie, kurie visai nevartoja alkoholio, nepatiria smegenų aktyvumo sumažėjimo.

Tyrimai buvo atliekami septynerius metus. Buvo ištirti daugiau nei tūkstantis vyresnių nei 65 metai valstijų gyventojų, kurie buvo padalyti į tris grupes. Atlikus tyrimus iš dalies paaiškėjo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali daryti teigiamą įtaką, siekiant išsaugoti "smegenų pažinimo funkciją".

Remiantis autoriaus pranešimu, nedidelis kiekis alkoholio, vartojant jį saikingai, teigiamai veikia smegenis. Tai paaiškinama tuo, kad tie, kurie saikingai išgeria, kitaip nei kiti, priklauso sveikesniųjų kategorijai.

Mokslininkai patvirtino, kad saikingas alkoholio vartojimas teigiamai veikia širdies kraujagyslių sistemą, jog alkoholis "praplauna" smegenų kapiliarus, sėkmingai "išvalo" indus ir teigiamai veikia chemines reakcijas smegenyse.

Gauti rezultatai nėra rekomendacija pradėti vartoti alkoholį, siekiant išsaugoti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių smegenų funkcijas. Mokslinikai pajuokavo, kad svarbu, jog žmonės, remdamiesi šiais atliktais rezultatais, nepultų bėgti į artimiausią prekyvietės tašką pirkti butelio, siekdami tuoj pat prisigerti ir taip pagerinti smegenų veiklą.

Atminkite!

" Alkiui numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas" ( Seneka )

Šie žodžiai garsaus Romos filosofo, rašytojo ir publicisto Liucijaus Anėjaus Senekos, gimusio 4m. pr. Kr.

Flavonoidai

Flavonoidai yra polifenoliai, kurie randami daugelyje vaisių, daržovių, kai kuriuose gėrimuose, pavyzdžiui vyne, arbatoje. Tai tokia medžiaga, nudažanti augalus dažniausiai raudona, geltona ir violetine spalva. Flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Šie antioksidantai sujungia svarbiausius metalus, sąveikauja su enzimais, reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją ir turi priešuždegiminį poveikį.

Olandų mokslininkas M. Gertogas, tiriantis flavonoidus, nustatė, kad kuo daugiau tokių medžiagų maiste, tuo žmonės rečiau (iki 50 proc.) serga kraujotakos ligomis ir netgi ilgiau gyvena. Daugiausia flavonoidų turi juodoji ir žalioji arbatos, svogūnai, kopūstai, obuoliai, pomidorai (nepraranda jų verdant ir rauginant), kakavos pupelės, taip pat - raudonasis vynas. Pasidarė aišku, kodėl prancūzai ir anglai, nesilaikantys dietų, rečiau serga kraujotakos ligomis ir ilgiau gyvena. Prancūzai nesikuklindami geria raudonąjį vyną. Anglai - po penkis puodelius juodosios arbatos per dieną.

Jodo trūkumas

Viena iš priežasčių, kodėl paaugliams sunku mokytis - tai jodo trūkumas.

Kaip ir kitų elementų, taip ir jodo organizmas pats pasigaminti negali. Jo kiekvieną dieną žmogus turi gauti su maistu. Jodas yra naudojamas skydliaukės hormonų sintezei. Šie hormonai reguliuoja visų organizmo sistemų darbą, visų pirma centrinės nervų sistemos darbą. Jei trūksta šių hormonų - silpnėja atmintis, blogėja vaizdinis mąstymas, sunku sukaupti dėmesį. Valios neturėjimas, tingėjimas, nuolatinis nuovargis, padidėjęs nervingumas, jautrumas - tai rodo, kad organizme trūksta jodo. Paaugliams jodo reikia daugiau, nes jų žymiai greitesnė medžiagų apykaita. Kiekvienas paauglys kiekvieną dieną turėtų gauti ne mažiau 200 mg jodo per parą visu lytinio brendimo periodu.

Taigi, jodo trūkumas lemia ir intelektualinius žmogaus sugebėjimus. Atlikti tyrimai parodė, jog jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių (ypač vaikų) intelekto koeficientas 15-20 proc. žemesnis nei kitų regionų gyventojų.

Svarbiausia, medikų nuomone, jodas į žmogaus organizmą, kaip ir visi būtini mokroelementai, turi patekti natūraliu būdu, t.y. su maisto produktais. Kadangi maisto produktuose jodo nedaug, būtent maisto ir perdirbimo pramonės atšakos gali padėti, gamindamos jodo junginiais praturtintus maisto produktus. Daugiausia jodo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose ir kt. jūros dumbliuose. Pastaba! Ilgai laikomi arba termiškai apdorojami maisto produktai netenka maždaug 20-60 proc. jodo!

Užmiegantieji darbe dirba geriau

Tyrėjų teigimu, XXa. pradžioje žmonės miegodavo daugiau nei devynias valandas per parą. Septintame dešimtmetyje miegui skyrė daugiau nei aštuonias valandas. Tačiau dabar miegame tik apie šešias. Ar ne todėl daugiau sergame depresijomis, jaučiame nuolatinę įtampą, nervingumą? Sako, jog genialusis A. Enšteinas garsėjo kaip didelis miegalius...

Rekomenduojama suaugusiam žmogui miegoti 7-8 val. Atminkite, jei žmogus nuolat būdrauja (ilgiau nei parą), jo elgesys tampa kaip išgėrusio didelį kiekį alkoholio.

Mokslininkai teigia, kad trumpas miegas biure padeda išlaikyti darbingą nuotaiką geriau nei keletas puodelių kavos. Iš atlikto tyrimo matyti, kad vos 20 minučių miego pastebimai padidina koncentraciją ir ištvermingumą.

Pasak mokslininkų, viršininkai turėtų leisti darbuotojams pasinaudoti „jėgas atpalaiduojančio nusnūdimo“ galimybe ir turėtų pasirūpinti tam pritaikytais biuro baldais. Mokslininkai mano, kad trumpas nusnaudimas biure regeneruoja išsekusias kūno ląsteles ir didina mąstymo lankstumą.

Kodėl populiari kava be kofeino?

Šiuo metu pastebima, kad vis daugiau žmonių renkasi kavą be kofeino. Vakarų Europos šalių, Jungtinių Valstijų restoranų rinkos tyrimų duomenys rodo, kad daugiau negu 50 procentų vakare išgeriamos kavos yra be kofeino. Per pastaruosius penkerius metus tokios kavos suvartojimas padidėjo neįtikėtinai, ypač vakare (nuo 20 iki 50 procentų). Šie statistikos duomenys stebina net restoranų savininkus bei jų maisto produktų tiekėjus.

Kodėl kava be kofeino tampa populiari? Tyrimai parodė, kad kavą be kofeino mėgsta ir vidutinio, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas, ir net išrankiausi kavos mėgėjai. Vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės ją renkasi todėl, kad turi sveikatos problemų ar baiminasi kofeino poveikio. Tai, kad kavą be kofeino pamėgo jaunimas, - nauja tendencija, susijusi su dietų laikymusi. Kavą be kofeino ypač dažnai renkasi moterys.

Išrankiausi kavos mėgėjai, gurmanai ar turtingesni, turintys didesnę pasirinkimo laisvę žmonės ieško produkto, kuris, nors ir yra be kofeino, tačiau turi puikų kavos skonį. Pastebėta, kad daugiau kavos be kofeino išgeriama aukštesnės klasės restoranuose, kur stalai užtiesti prabangiomis baltomis staltiesėmis. Ypač tai išryškėja vakare.

Italai, pirmieji į Europą atvežę kavą, tvirtina, kad puodelis kvapios kavos yra malonumas. Tai - dienos pramoga, ypač pataisanti nuotaiką, kai užgriūva bėdos. Atsiradus kavai be kofeino, šiuo gėrimu galima mėgautis ne tik dieną ar po pietų, bet kada tik norisi. Kai iš kavos pupelių pašalinamas kofeinas, kitų naudingųjų medžiagų koncentracija padidėja. Tai galima palyginti su duonos skrudinimu. Skrudinant iš duonos išgaruoja vanduo, todėl ji tampa kaloringesnė už šviežią.

Ar žinote, kad....

Tie, kas serga migrena, iki gilios senatvės gali džiaugtis gera atmintimi.
1/3 sumažinus suvartojamos druskos kiekį, 25% sumažėja rizika susirgti infarktu ir insultu.
Vaikai, kurie iki 12 metų naktį miega daugiau kaip 11 valandų, yra lieknesni nei jų neišsimiegantys bendraamžiai.
Išrastas muilas su kofeinu, padedantis greičiai prabusti ryte - prausimasis tampa tolygus 2 puodeliams išgertos kavos.
Jau išrasti lūpų dažai, kurių sudėtyje yra žolių ekstraktų, mažinančių apetitą.

Kada ir kaip gerti vaistus

Jeigu informaciniame lapelyje nurodyta, jog vaistus reikia gerti prieš valgį, tai padarykite ne anksčiau nei likus 20 minučių iki valgio.
Valgydami gerkite virškinimą reguliuojančius vaistus, pavyzdžiui, kreoną, festalį.
Po valgio rekomenduojamus vaistus vartokite praėjus mažiausiai valandai. Tik pavalgius gerkite stipriai skrandžio gleivinę dirginančius preparatus, pavyzdžiui, aspiriną.
Tuščiu skrandžiu vaistus gerkite rytą, 20-40 minučių prieš pusryčius. Vaistus nuo nemigos vartokite likus pusvalandžiui iki miego.
Jokiu būdu tabletės ar kapsulės nerykite neužgerdami skysčiu. Ryjant "sausai", vaistai pradeda tirpti jau burnoje (susimaišę su seilėmis), todėl ima veikti anksčiau laiko. Tirpstantys vaistai gali sudirginti burnos ir virškinamojo trakto gleivinę, kartais pagreitėja širdies plakimas, atsiranda dusulys, staiga pakinta kraujospūdis ir pan. Ryjamos kapsulės gali prilipti prie gleivinės.
Tablečių, jeigu nenurodyta informaciniame lapelyje, nesmulkinkite. Pavyzdžiui, daugelis vitaminų ir virškinimo veiklą skatinančių vaistų turi skrandžio sultims atsparų apvalkalėlį, kurį pažeidus vaistai ima veikti anksčiau laiko.
Sunku nuryti tabletę? Pasitreniruokite rydami mažus vitaminų žirnelius: įsidėkite vieną į burną, užgerkite gurkšniu vandens, kiek palaikykite burnoje ir rykite. Įsidėmėkite: nerykite tabletės užvertę galvą - gali patekti į kvėpavimo takus.
Bet kokius vaistus geriausia užgerti stikline virinto arba filtruoto vandens.

Vėžys ir vitaminai

Nėra įrodymų, kad vitaminai gydo vėžį, tačiau daugeliu tyrimų patvirtina, kad vitaminai gali nuo jo saugoti. Net sveikiausiai gyvenant neįmanoma pašalinti iš aplinkos koncerogenų, t.y. vėžį sukeliančių medžiagų. Jos kelia pavojų visiems, bet vieni suserga vėžiu, o kiti - ne. Tam turi įtakos daugybė veiksnių, kaip antai genetiniai polinkiai ir apsirūpinimas vitaminu A, beta karotinu, vitaminais C, E, kofermentu Q10, taip pat bioelementais, daugiausia selenu, variu, molibdenu. Vitaminai lėtina vėžio ląstelių dauginimosi procesą, todėl mažina tikimybę išryškėti vėžį sukeliančioms genetinėms mutacijoms, kurias paveldime iš protėvių. Jei vitamino A ir beta karotino netrūksta, sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu net rūkaliams. O šių vitaminų stoka, pasak amerikiečių gydytojų, gerokai padidina riziką moterims susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Nuo gimdos kaklelio vėžio saugo ir vitaminas C. Kanados gydytojai nustatė, kad kasdien vartojant 3,4 mg vitamino A ir 18 mg beta karotino rizika susirgti burnos ertmės vėžiu sumažėja net tiems, kuriems ji didesnė.

Daugiaukaip 30 tūkstančių kinų, gyvenančių Linksiano rajone, kur buvo itin dažnai sergama skrandžio ir stemplės vėžiu, penkerius metus papildomai vartojo vitaminų A ir E bei seleno. Mirties rizika, palyginti su grupe, kuri vitaminų nevartojo, sumažėjo 13 procentų. Kofermentas Q10 yra stiprus antioksidantas ir imuninės sistemos stimuliatorius. Organizmas gamina jo pats, tik dažnai nepakankamai, pavyzdžiui, sergančių vėžiu organizme jo būna labai mažai. Vartojant kofermento Q10 kartu su antinavikiniais vaistais ligonių sveikata gali labai pagerėti.

Mėgaukitės sriubomis

Lėkštė sriubos pietums padės jums išlikti liekniems.

Tyinėtojai iš Pensilvanijos valstybinio universiteto pastebėjo, kad žmonės, valgantys sriubą pietums, suvartoja 100 kalorijų mažiau. Čia įskaičiuojamas ir vanduo, esantis maiste, kuris veikia kitaip, negu geriamas atskirai. Tokiu būdu ilgiau jaučiamas sotumo jausmas ir suvartojama mažiau kalorijų. Teikite pirmenybę mažai kaloringoms sriuboms - daržovių, pomidorų ar morkų - taip sulauksite didžiausio teigiamo efekto.

Gydytojų klaidos - pasaulinė problema

Deja, bet gydymo klaidų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nemažėja, o tik didėja! Gydymo klaidos - globalinė problema. Ir skaudžiausia tai, kad daugumos jų įmanoma būtų išvengti jei nebūtų nusižengiama elementarioms procedūroms ir saugos reikalavimams!

Statistika negailestinga: pasaulyje iš 10 gydomų pacientų vienas nukenčia nuo grubių medikų klaidų! Ir manoma, jog šie duomenys nėra tikslūs, nes daugelį savo profesinių klaidų ligoninės, klinikos linkusios nutylėti, o pacientams sunku įrodyti, kad jie nukentėjo būtent dėl medicinos darbuotojų kaltės.

1,4 milijono žmonių, besigydančių ligoninėse, visame pasaulyje kiekvienais metais suserga taip vadinamomis "vidinėmis ligoninių infekcijomis", kurios plinta, nes medicinos personalas paprasčiausiai ignoruoja elementarias sanitarijos normas.

Tarptautinė Sveikatos Apsaugos organizacija Ženevoje (Šveicarija) paruošė ir patvirtino dokumentą "Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės", kuriuo siekiama sustabdyti, kontroliuoti ligų plitimą. Tai yra ir specialus leidinys medicinos darbuotojams, kuriame išvardytos dažniausios jų daromos klaidos: neatydumas, kai supainiojami paskirtų vaistų pavadinimai ir procedūros, asmeninės higienos normų nesilaikymas, paprasčiausias skubėjimas ir grubumas transportuojant ligonius, statant kateterius ar dirbtinio kvėpavimo aparatus, netiksli diagnostika ir daugelis kitų elementarių "žmogiškojo faktoriaus" klaidų, kurios labai brangiai kainuoja ligoniams.

Atviras langas sveikiau nei kondiconierius

Įrengti kondicionierius - modernu. Tačiau blogai, jei patalpose neatsidaro nė vienas langas. Europos Sąjungoje prieš šešerius metus 35 procentai visų gyventojų sirgo vienokia ar kitokia alergine liga. Manoma, kad labiausiai tai susiję su sandariomis patalpomis bei tuo, kad jos vėdinamos tik kondicionieriumi.

Specialistų teigimu, patalpos, kuriose neatsidaro nė vienas langas, o jos vėdinamos tik oro kondicionavimo sistema, yra pavojingos žmogaus sveikatai, nes netinkamai prižiūrėta kondicionavimo sistema gali tapti ligų šaltiniu. Pirmiausia reikėtų žinoti, kaip veikia kondicionierius. Šviežias oras imamas iš išorės, tiekiamas į patalpas, po to jis ištraukiamas, leidžiamas per filtrus ir grąžinamas jau išvalytas. Filtrai gali tapti gaivaus oro šaltiniu, tačiau juos reikia labai gerai prižiūrėti, nes jei priežiūra netinkama, ima daugintis bakterijos, gali plisti ligos. Turbūt yra tekę girdėti apie legionierių ligą, kuri kai kuriose šalyse buvo išplatinta per kondicionavimo sistemą. 1976 m. viename Filadelfijos viešbutyje kilus epideminiam ūminės pneumonijos protrūkiui, kurį sukėlė vadinama Legionella pneumophila, susirgo per 200 Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių. 34 iš jų mirė. Nuo to laiko ši infekcija vadinama legionierių liga.

Kitas pavojus, kurį kelia kondicionieriai - alergijos. Paraudusios, perštinčios akys, sausumas burnoje, sudirginti viršutiniai kvėpavimo takai, kosčiojimas - visa tai sukelia būtent tas alergenas, kuris paskleidžiamas į patalpas per kondicionieriaus filtrą. Be to, dėl su kondicionavimu susijusio oro sausumo mažėja kvėpavimo takų atsparumas. Alergologai į oro kondicionierius žiūri skeptiškai. Juose, kaip ir kituose prietaisuose, gali gyventi įvairūs mikroorganizmai. Įrodyta, kad kondicionieriai - gera terpė įvairiems mikroskopiniams grybams, ypač jų sporoms, kurios sukelia alergines ligas: slogą, nosies niežulį. Pradeda varvėti nosis, atsiranda sausas kosulys, dažnai vargina galvos skausmai, o žmogus nesupranta, kodėl taip atsitiko. Sunkesniais atvejais gali pakisti net plaučiai, susiformuoja alerginis alveolitas. Kartais vargina raumenų, sąnarių skausmai, žmogus nuolat nuvargęs. Deja, šie sveikatos pakitimai ne iš karto susiejami su kondicionieriuje tarpstančiais mikroorganizmais.

Aprašyti atvejai labiau liečia didžiules įmones, viešbučius, prekybos centrus, kuriuose veikia ne pavieniai kondicionieriai, o kondicionavimo sistemos. Mažuose biuruose ar darbo kabinetuose, taip pat automobiliuose orą vėsinantys nedideli kondicionieriai gali tapti kitokių ligų priežastimi. Vasarą rizikinga mėgautis kondicionieriaus teikiama gaiva. Išlipus iš vėsaus automobilio į karštį arba sušilusiam gaivinantis stipriai atvėsintose biuro patalpose kyla grėsmė susirgti peršalimo ligomis.

Kita vertus, kartais kondicionieriaus įrengimas pasiteisina. Kad ir automobiliuose. Kondicionieriai tiekia švarų, išvalytą orą, o ne išmetamąsias dujas, kuriomis tektų kvėpuoti, atsidarius langą.

Nuosavuose namuose ar butuose įrengti kondicionierius specialistai nepataria. Dažnai negalvojama, kad tinkamai kondicionieriaus priežiūrai reikia ne tik daug dėmesio, bet ir pinigų. Specialistai sako, kad jei galima išsiversti be kondicionieriaus, taip ir reikia daryti.

Soliariumų paslaugos - ne visada saugios

Soliariumų paslaugos vis populiarėja. Jomis naudojasi vis daugiau gyventojų, todėl natūralu, kad daugėja ir šias paslaugas teikiančių, nežiūrint to, kad žmogaus sveikatai soliariumų poveikis vertinamas labai prieštaringai. Dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės šalininkai teigia, kad, skirtingai negu deginantis saulėje, soliariumuose galima išvengti pavojingo ultravioletinio spinduliavimo, nes spindulius galima valdyti. Teigiama, kad, skirtingai nuo saulės poveikio, soliariume gaunama keletą kartų mažiau biologiškai kenksmingų gyvam organizmui UVB spindulių.

Deja, dažnai girdime ir apie soliariumų grėsmę sveikatai, apie dažno odos švitinimo ultravioletiniais spinduliais ir odos vėžio sąsajas. Būtina žinoti, kad naudotis soliariumo paslaugomis negalima, jeigu vartojami kai kurie vaistai, t.y. antibiotikai, sulfanilamidai, diuretikai, vitaminas A ar polivitaminai, kurių sudėtyje yra minėtas vitaminas, vaistai nuo psoriazės, vaistai nuo grybelinių ligų ir kt. Nerekomenduojama degintis soliariumuose asmenims, turintiems daug apgamų, strazdanų, odos navikų, jei šeimos nariai yra sirgę melanoma, be to, sergantiems tuberkulioze, cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, katarakta, tireotoksikoze, kai kuriomis odos ligomis, vaikams iki 18 metų amžiaus. Nustatyta, kad grėsmė susirgti odos vėžiu išauga 3,6 karto, jei soliariumuose degintis pradėta dar nesulaukus dvidešimties metų.

Atminkite, kad visi paslaugų vartotojai prieš naudojimąsi soliariumu turėtų pasitarti su gydytoju dermatologu dėl savo odos tipo, jos reakcijos į ultravioletinės spinduliuotės poveikį!

Patalynės lyginti nereikia

Gerą žinią nemėgstantiems darbuotis lygintuvu paskelbė mokslininkai: lovos skalbinių lyginti nereikia. Priežastis labai rimta - tai kenkia sveikatai. Mat karštu lygintuvu išlygintas audinys prasčiau sugeria drėgmę. O juk per naktį žmogus išprakaituoja apie 850 - 900 ml skysčių. Beje, jeigu lygindami lovos skalbinius dar apipurškiate standikliu, išvis nusižengiate higienos reikalavimams. Pasirodo, krakmolyta patalynė ne tik nesugeria drėgmės, bet ir nepraleidžia oro.

Taigi, pasirodo, mūsų uolumas ne visada pasiteisina!

Dar viena ženšenio savybė

Seniai žinoma, kad ženšenio preparatai didina darbingumą. Tačiau sergančiuosius cukriniu diabetu turėtų sudominti šio augalo naujausių tyrimų duomenys.

Kanados mokslininkai atliko eksperimentą su dviem žmonių grupėmis: po lygiai sveikųjų ir sergančiųjų cukriniu diabetu. Kiekviena grupė buvo padalyta dar į dvi grupes. Pusei sveikųjų ir pusei sergančiųjų buvo duodama ženšenio preparatų, likusiesiems - placebo (tariamo vaisto, nedarančio poveikio organizmui). Mokslininkai kasdien tyrė cukraus kiekį visų eksperimento dalyvių kraujyje ir nustatė, kad tiems, kurie vartojo ženšenį (ir sveikiesiems, ir diabetikams), cukraus kiekio svyravimai iš tiesų buvo mažesni.

Optimizmas

Šiandien mokslininkai neturi nė mažiausių abejonių dėl to, kad optimizmas susijęs su sveikata, o pesimizmas - su ligomis. Nustatyta, kad optimistiškai į pasaulį žvelgiantys žmonės gyvena ilgiau nei paniurėliai, rečiau serga, o susirgę aktyviau ieško būdų, kaip įveikti ligą. Tyrimai su nepagydomomis ligomis sergančiais žmonėmis irgi patvirtina optimizmo naudą. Įrodyta, kad tie, kurie tikėjosi sveikatos pagerėjimo, išgyveno kelis ar net keliolika mėnesių ilgiau už nieko nebesitikinčius savo likimo draugus.

Tačiau nors mokslininkai ir įrodė optimizmo privalumus, vienu klausimu jie vis dar nesutaria: ar optimizmas - įgimta, ar įgyjama savybė? Kai kurie tvirtina, kad optimizmas, kaip ir kitos psichikos ypatybės, užkoduotos genuose. Vis dėlto dauguma mokslininkų su šia nuomone nesutinka ir tuo suteikia viltį užkietėjusiems pesimistams. Jie tikina, kad optimizmo galima išmokti.

Tonzilitas (angina) - klastinga liga

Negydomas lėtinis tonzilitas gali sukelti daugiau kaip 100 ligų!

Netinkamai arba pernelyg trumpai gydant anginą, liga dažnai tampa lėtine, o paskui ją gali nusitęsti labai daug rimtų susirgimų. Tonzilitas gali būti reumato su sąnarių, širdies ir kraujagyslių pažeidimu, inkstų, odos ligų (žvynelinės), nervų pažeidimo priežastimi. Jis silpnina imunitetą, veikia skydliaukę, o esant kai kurioms endokrininėms problemoms gali išprovoluoti nutukimą ir cukrinį diabetą.

Dabar jau žinoma, kad lėtinis tonzilitas (angina) gali būti viena iš nevaisingumo priežasčių! Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad iš 200 nevaisingų moterų - 120 sirgo lėtiniu tonzilitu. Ši liga turi poveikį hormoninei žmogaus sistemai ir geba sutrikdyti kiaušialąstės subrendimą. Be to, ankstyva nėštumo toksikozė, priešlaikinis gimdymas taip pat gali būti tonzilito pasekmė!

Apsauginės priemonės - ne visagalės

Daugelis įsitikinę, kad naudojant apsaugos priemones degintis ar būti saulėje galima, kiek tik patinka. Tačiau nepaisant to, kokia žmogaus odos spalva, nerekomenduojama kaitintis saulėje ilgiau nei valandą be pertraukos net ir naudojant apsaugos priemones. Saulės apsaugos faktorius (SPF) ant preparato indelio paprastai nurodo tik apsaugą nuo nudegimo, kurį lemia B tipo spinduliai. O A tipo spindulių poveikis apibrėžtas tik teoriškai, todėl neįmanoma jo įvertinti objektyviai. A tipo spindulių gausu ne tik saulėtą dieną, bet ir tada, kai dangus apniukęs. Be to, šie spinduliai veikia visus metus. UVA filtro stiprumas paprastai derinamas su UVB filtro stiprumu, taigi kiek veiksmingai sulaikomi būtent A tipo spinduliai (kurie žymiai pavojingesni mūsų odai), nustatyti yra itin sunku.

Interneto nelaisvėje

Besidžiaugdami civilizacijos laimėjimais, lengvai prieinamais kiekvienam šiuolaikiškam žmogui, nepamirškite, kad riba tarp tiesiog patogaus dalyko ir liguisto potraukio labai siaura!

Iš pradžių naršote po internetą, nes jums paprasčiausiai įdomu. Ten galima perskaityti ką nors nauja, sužinoti aktualijas, pabendrauti su panašių pomėgių žmonėmis. Bet internetas greitrai įtraukia - nepastebėsite, kaip tapsite nuo jo priklausomi. Psichologai perspėja - kuo daugiau laiko praleisite virtualioje realybėje, tuo labiau tolsite nuo realaus pasaulio. Kuo pavojinga? Visų pirma gali pablogėti santykiai su artimaisiais, susilpnėti (ir net nutrūkti) ryšiai su draugais. Be to, ilgai sėdint prie kompiuterio prastėja regėjimas, ima kamuoti stuburo skausmai, tunkama (nes nejudama: lova, mašina, kompiuteris). Internete ieškodami patarimo, kaip spręsti savo bėdas, apgaudinėjate save: nustumiate jas į šalį, o ne sprendžiate!

Įsiminti padeda spalvos ir judesiai

Kodėl reklamos agentūros išleidžia tiek daug pinigų spalvotiems skelbimams? Nes informaciją su spalvingais vaizdais žymiai lengviau įsimename. Štai dėl ko teoremą ar taisyklę prisiminti yra lengviau, kai ji užrašuose apibrėžta ryškiu flamasteriu. Taip pat įrodyta, kad smegenų ląstelės, atsakingos už įsiminimą, dirba geriau, jei kartu dirba ląstelės, valdančios raumenų judesius. Taigi žinios greičiau "lįs į galvą", jei mokydamiesi iš lėto vaikščiosime.

Sergate depresija? Patarimas - eikite pasikapstyti po žemę

Pasirodo būti gamtoje naudinga ne tik dėl gryno oro ar ramios aplinkos. Ypač naudingas užsiėmimas sveikatai - pasikapstymas po žemę. Ne tik dėl to, jog kažką pasodinus užaugs sveika daržovė ar vaisius, bet ir todėl, kad žemėje esančios kai kurios bakterijos žmogų veikia kaip antidepresantai.

Su pelėmis atlikti eksperimentai parodė, jog žemėje esančios bakterijos Mycobacterium vaccae stimuliuoja imuninę sistemą ir tuo pačiu didina serotino gamybą. Serotinas - biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas, atliekantis labai svarbius procesus - jis reguliuoja miegą, nuotaiką, seksualumą, apetitą ir kitus su žmogaus savijauta susijusius dalykus.

Šios bakterijos jau buvo naudojamos medicinoje gydant tuberkuliozę ir netgi kovojant su vėžiu ir astma. Dabar Britanijos mokslininkai iš Bristolio universiteto tvirtina, jog bakteriją galima naudoti ir depresijos gydymui. Apie tai praneša Cosmos Online.

Belieka prisiminti mūsų senolius, kurie gyvendami sunkiau ir vargingiau visgi sirgo žymiai rečiau. Aišku, natūrali atranka, didesnis mirtingumas, tačiau pasirodo ir nepalyginamai sveikesnis gyvenimo būdas. Tai ką žmogus išmainė į civilizacijos pažangą, dabar iš naujo atrandama ir bandoma grąžinti cheminių preparatų dėka. Bet ar tai nepanašu į kelionę tiesiai per aplinkui? Gal tiesiog nereikėtų atsisakyti visko kas susiję su senolių gyvenimu? www.technologijos.lt

Kas mus daro laimingesniais?

Gal jums pasirodys labai keista, gal sunku bus patikėti, bet... intensyvus fizinis krūvis mus daro laimingesniais.

Pusė valandos intensyvaus fizinio krūvio ir "laimės hormonų" kiekis mūsų kraujyje padidėja 5-7 kartais! Palaima tęsiasi 1,5 - 2 valandas. Ypač tai veiksmingai veikia vyrų organizmą: tikriausiai todėl dauguma jų nesąminingai linkę streso, blogos nuotaikos, nesėkmių atsikratyti "liejant prakaitą" sporto salėje. Tai įrodė sociologiniai tyrimai atlikti Amerikoje, nors mokslinio paaiškinimo šiam reiškiniui kol kas mokslininkai neturi.

Taigi, fizinis krūvis gali ne tik pagerinti išvaizdą, bet ir dvasios būklę. Kai darote fizinius pratimus, išsiskiria noradrenalinas, kuris teigiamai veikia smegenis, padeda atsipalaiduoti.

Paauglių mityba

Ko gero, nė vienu žmogaus amžiaus tarpsniu mityba neturi tokios didelės reikšmės kaip paauglystėje, kai klojami sveikatos pagrindai. Specialistai mano, kad teisingai subalansuota mityba tiesiogiai veikia jaunuolio fiziologinį, psichologinį ir netgi intelektualųjį vystymąsi. Paauglio organizmas ypač jautriai reaguoja į menkiausią maisto medžiagų trūkumą, todėl jis turi gauti visaverčio maisto.

Ir dar - mokslininkai mano, kad agresiją, kuri dažnai pastebima paauglių tarpe, gali sukelti pernelyg didelė nitratų bei nitritų koncentracija organizme. Būtų gerai, jei paaugliai gautų kuo daugiau ekologiškai švarių daržovių. Tegul jie kuo rečiau valgo dešrelių, rūkytų gaminių, kurių sudėtyje yra kalio (E-252) ir natrio (E-251) nitratų. Gamintojai šių priedų deda norėdami gaminiams suteikti patrauklią rausvą spalvą, kurios mėsa, termiškai apdorojus, netenka. Žinoma, nitratai griežtai dozuojami ir suaugusiems nekelia jokio pavojaus, o štai vaikams, kurių dar nesusiformavusi žarnyno flora, nitratų sankaupos gali būti žalingos. Pastebėta, kad nitratų perdozavimas sukelia agresiją, nevaldomą elgesį, dirglumą. Nieko baisaus, jei paauglys vieną du kartus per savaitę suvalgys dešrelių ar sumuštinių su rūkytu kumpiu, bet geriau tegul valgo daugiau natūralios, keptos ar virtos, mėsos bei žuvies.

Atminkite, kad dėl neteisingos mitybos gali sutrikti paauglio medžiagų apykaita, o tai vyresniame amžiuje gali pasireikšti įvairiais negalavimais. Nutukimas, nervinė anoreksija, bulimija, virškinamojo trakto ligos - tai nesveikos mitybos jauname amžiuje padariniai.

Atsikratykime streso akimirksniu

Turbūt jau ne kartą skaitėte patarimą, kad užklupus stresui labai sveika giliai pakvėpuoti (keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti, visą dėmesį sutelkiant į kvėpavimą). Atsikratyti streso galima ir kitu būdu - vedžiokite akis iš vienos pusės į kitą. (juk matėte, kaip filmuose gydytojas liepia pacientui sekti akimis jo rašiklį, kurį jis vedžioja jam palei nosį). Paaiškėjo, kad toks ritmiškas akių judėjimas ištrina iš smegenų nemalonių įvykių "įrašus", tiksliau, neigiami išgyvenimai tampa ne tokie ryškūs ir skausmingi. Manoma, kad akies judėjimas iš vienos pusės į kitą padeda subalansuoti smegenų pusrutulių veiklą ir nusiraminti.

Jodo deficitas

Šiuo metu daugiau nei 120 valstybių pripažino, kad jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema, stabdanti tiek socialinį, tiek ekonominį šalies gyvenimą. Remiantis oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 29 proc. pasaulio gyventojų, t.y. 1572 milijonai žmonių nuolat kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų. Tai vadinamoji rizikos grupė, gyvenanti jodo deficito aplinkoje, iš jų 655 milijonai žmonių, o tarp jų 11 proc. visų Europos gyventojų turi skydliaukės padidėjimą - strumą.
Jodo trūkumo problema yra opi ir Lietuvoje. Lietuvos gyventojų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kas ketvirtas suaugęs gyventojas turi skydliaukės pakitimų, daugiau nei 40 proc. 8-10 metų vaikų organizme trūksta jodo. Jodo, kaip mikroelemento, reikšmė buvo žinoma jau labai seniai, prieš 1000 m. iki tol, kol buvo atrastas šis elementas. Jau Hipokratas nurodo jūros kopūstų reikšmę žmonių mitybai.
Prieš 500 m. Kinijos ir Japonijos gyventojams buvo įsakyta privaloma tvarka vartoti jūros kopūstus, siekiant išsaugoti sveikatą. Reikia pabrėžti, kad tai nebuvo siejama tik su strumos gydymu. Kadangi jūros kopūstuose daug biologiškai aktyvių medžiagų, jie sėkmingai naudojami ir aterosklerozei, skorbutui gydyti.
Taigi vaistas nuo ligos jau buvo, tačiau tik 1850 m. prancūzas Šatenas susiejo jodo, kaip mikroelemento, stygių su skydliaukės pakitimais.
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmo nepakeičiamų mikroelementų, kurio žmogui reikia kasdien nedidelių kiekių. Trūkstant jodo, sutrinka skydliaukės hormonų gamyba.
Skydliaukės padidėjimas - vienas iš ankstyvųjų jodo nepakankamumo požymių. Labiausiai paveikia jodo deficitas moteris ir paaugles mergaites. Reikia pabrėžti, kad jodo trūkumo maiste neurofiziologiniai pokyčiai yra negrįžtami: jų nepanaikina pakankamas jodo ar skydliaukės hormonų kiekis. Mikroelemento jodo trūkumas pasireiškia nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, didėja jautrumas, nervingumas, vystosi struma. Jodo stoka motinoms jų nėštumo metu atsiliepia vaisiaus vystymuisi.
Vaikams nuo 7 iki 10 metų per parą reikia gauti apie 100-120 mikrogramų jodo. Paaugliams ir suaugusiems šio svarbaus mikroelemento reikia šiek tiek daugiau kaip 150-200 mikrogramų. Nustatyta, kad apie 83 proc. reikalingo jodo kiekio žmogus gauna su maistu, apie 14 proc. - su valgomąja druska ir apie 3 proc. - su geriamuoju vandeniu. Vaikai, gaunantys nepakankamai jodo, blogiau auga, silpniau mokosi.
Mokslininkai teigia, kad, jei ir nėra jokių pastebimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste nulemia mažesnį intelekto koeficientą. Manoma, kad tokių vaikų intelekto koeficientas sumažėja 10-15 proc. Natūralaus jodo daugiausia yra jūros produktuose (sūrių vandenų žuvyse, moliuskuose, vėžiagyviuose, žuvų taukuose), daržovėse (česnakuose, svogūnuose, prieskoninėse lapinėse daržovėse), mėsoje, pieno produktuose.
Daugiausiai jodo yra menkėje, plekšnėje, krevetėse, žuvų taukuose ir jūros kopūstuose. Tuo tarpu miltiniuose, pieno, mėsos ir paukštienso pateiklauose jodo kiekis priklauso nuo trąšų, dirvožemio, kuriame augo grūndinės klutūros, ir pašarų, kurias mito auginti galvijai ar paukščiai.
Nustatyta, kad lietuviai vidutiniškai per parą suvartoja 8 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja druskos per parą suvartoti 5 g. Paprastą valgomąją druską pakeitus druska, kurioje vidutiniškai būtų 20-40 mg jodo viename kilograme druskos, šio mikroelemento trūkumo rizika žymiai sumažėtų.

Apie magnio naudą sveikatai

Ko gero, daugelis žmonių žino, kad kai traukia blauzdas mėšlungis arba trūkčioja akių vokai – organizme trūksta magnio. Tačiau dar yra ir daugybė kitų požymių, rodančių, kad trūksta magnio ir jau reikėtų susirūpinti. Tai padidėjęs nervingumas, dirglumas, greitas nuovargis, atsirandantis dirbant įprastą darbą, blogas miegas, pilvo spazmai, užkietėję viduriai, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies plakimai, dažni galvos skausmai.

Taigi pavasarį magnio trūkumą pajaučiame kone kiekvienas. Ypač studentai, moksleiviai, emocinę įtampą patiriantys žmonės, dirbantys sunkų fizinį darbą ar pradėję aktyviai sportuoti bei laikytis dietų žmonės. Taip pat nėščioms moterims, žmonėms sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, hipertenzija, diabetu svarbu organizmą papildyti magniu. Magnis saugo nuo aterosklerozės, mažina blogojo cholesterolio ir trombų susidarymo tikimybę, plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą, nervų ląstelių mitybą, todėl užkerta kelią insultui, infarktui, diabetinėms komplikacijoms atsirasti. Taigi kai pakanka magnio, ir savijauta geresnė, vaistų reikia mažiau.

Pavasarį įprasta vartoti multivitaminų preparatus. Tačiau multvitaminuose magnio būna labai maža dozė arba visai nebūna, todėl jaučiantiems magnio trūkumo požymius, moksleiviams ir studentams, kardiologiniams pacientams būtina vartoti ir magnio papildą.

Žiovulys ir regėjimas

Ar žinote, kad žiovauti sveika akims?

Anksčiau manyta, kad žiovulys rodo miego trūkumą ar išduoda nuobodžiaujantį žmogų. Vėliau buvo nustatyta, kad žiovaujama tada, kai smegenims trūksta deguonies. O štai visai neseniai medikai paskelbė, kad žiovulys - puiki akių mankšta, geras būdas pailsinti įtempto darbo nuvargintas akis. Poveikis dar geresnis, kai žiovaudami plačiai išsižiojame, pakraipome apatinį žandikaulį į vieną ir į kitą pusę, pasirąžome ištiesę rankas. Dar galima pamirkčioti - tai stimuliuoja ašarų latakus, gerina akių drėkinimą.

Vaistų poveikis moterims ir vyrams

Medikai pastebėjo, kad vaistai, netgi tie patys, moteris ir vyrus veikia nevienodai. Pasirodo, abiejų lyčių atstovams medikamentai gali sukelti skirtingas šalutines reakcijas.

Mintis atrodo logiška: juk moterų ir vyrų organizmai skirtingi, vadinasi, ir veikliosios vaistų medžiagos juos veikia nevienodai. Net ir fiziologiniai skirtumai tai lemia: moteris turi daugiau riebalų, vyras - raumenų. Riebaliniame audinyje gali kauptis lipiduose tirpi veiklioji vaistinė medžiaga, todėl kartu didėti šalutinio jos poveikio tikimybė. Raumeniniame audinyje - priešingai, kraujas teka sparčiau, taigi ir medžiagų apykaita greitesnė, todėl tikimybė, kad kaupsis vaistinė medžiaga, mažesnė.

Pasirodo, moterims gresia net 50-70 proc. didesnė rizika sulaukti šalutinių vaisto reakcijų, kurios įvairuoja nuo niežulio iki gyvybei pavojingo širdies ritmo sutrikimo. Kitų medikų nuomone, vaisto poveikis dažnai priklauso tiesiog nuo inkstų ir kepenų darbo. Pvz., jei kepenų veikla sutrikusi dėl kokių nors priežasčių, šalutinis vaistų poveikis bus stipresnis nepriklausomai nuo lyties.

Saugokite savo akis

Per metus pasaulyje apanka apie milijoną žmonių. Lietuvoje iš viso esama per 600 aklųjų.

Plonėjant ozono sluoksniui atmosferoje, išaugo mus pasiekiantis ultravioletinių (UV) spindulių kiekis. Dabar, kai artėja vasaros sezonas, reikėtų nepamiršti nešioti saulės akinių, kurie padeda apsaugoti akis nuo UV. Saulės akiniai ypač rekomenduojami pajūryje, nes vanduo papildomai atspindi dar 20 proc. UV spindulių, o smėlis - 10 proc. Rekordininkas šiuo atžvilgiu yra sniegas, atspindintis 80 proc. spindulių!

Ir nepamirškite, kad saulės akiniai - ne tik gražus aksesuaras, bet būtinas daiktas, reikalingas jūsų akims, saugojantis jas, o tuo pačiu ir regėjimą, Todėl šis daiktas turi būti kokybiškas!

Mokslininkai toliau aiškinasi biologinio laikrodžio savybes

Už pusę ant pieštuko galiuko esančio trintuko mažesnė smegenų ląstelių sankaupa nusprendžia, kada laikas keltis, kada justi alkį ir kada laikas gulti. Dėl tų pačių ląstelių veiklos per kelias laiko juostas perskridę žmonės iš dalies netenka orientacijos ir budrumo.

Žmogaus biologinis laikrodis, kuris yra sudarytas iš maždaug 20 tūkst. laiką nusakančių ląstelių, nuo pat jo atradimo prieš 30 metų yra mokslininkams mįslė. Tačiau neseniai Kalgario universiteto (Kanada) psichologijos fakulteto mokslų daktaras neurologas M. Antle'as akivaizdžiai įrodė, kad 20 tūkst. ląstelių yra sukūrę sudėtingą ląstelių grupių tinklą, kur kiekviena grupė turi savo fun kciją. Tai yra ankstesniam požiūriui, kad visos laikrodžio ląstelės atlieka tą pačią funkciją, priešingas teiginys.

Tam, kad visiškai prisitaikytų prie kiekviena valanda pasikeitusios laiko juostos, žmogus turi praleisti po parą. Slenkančiu grafiku dirbantys nuolat vargsta bandydami prisitaikyti prie besikeičiančio darbo laiko, todėl jie patiria sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad naktinėse pamainose ar slenkančiu grafiku dirbančioms ligoninių seselėms būdinga didesnė krūties vėžio išsivystymo tikimybė nei tik dienomis dirbančioms kolegėms. M.Antle‘as nori toliau eksperimentuoti su metodu, kurio tikslas – biologinio laikrodžio perkrovimas keičiant serotonino lygį kraujyje. Mokslininko teigimu, žmogaus biologinį laikrodį aštuonias valandas į priekį galima būtų pasukti paprasčiausia tablete ir šviesos terapija. Pagal www.eurekalert.org

"Obuolio" ir "Kriaušės" tipo nutukimas

Pasak mitybos specialistų, nuo to, kaip riebalai pasiskirsto organizme, priklauso žmogaus sveikata, sergamumas tam tikromis ligomis ir net mirštamumas. Nutukusių moterų figūra dažniau primena kriaušės formą, t.y. daugiau riebalų kaupiasi ant klubų, kiek mažiau - liemens srityje.

Nutukusių vyrų figūra dažniau būna "obuolio" tipo - daugiau riebalų yra ant liemens, mažiau - ant klubų.

Manoma, kad tokius pilnėjimo tipus lemia hormonai ir genetika. Žmonės, kurių figūra primena obuolį, dažniau serga su nutukimu susijusiomis ligomis: hipertenzija, cukriniu diabetu, kai kurių formų vėžiu. Toks nutukimas pavojingesnis nei "kriaušės" tipo.

Sidabras saugo nuo bakterijų

Rūpindamiesi savo šeimai kasdien patiekti šviežio ir įvairaus maisto, mes turime puikų pagalbininką - šaldytuvą. Tačiau ir juo nevertėtų visiškai pasikliauti - senesnės kartos šaldytuvai yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams, galintiems sukelti rimtų negalavimų. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad JAV maždaug 67% maisto gedimo atvejų yra dėl mikroorganizmų poveikio. Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atlikti, tačiau galima numanyti, kad skaičiai būtų panašūs, o gal net didesni.

Higienos specialistų teigimu, maisto gedimo priežastis - kenksmingos bakterijos, kurios dauginasi netgi tokioje joms nepalankioje terpėje kaip šaldytuvas.

Sidabras - vienas seniausiai žmonijai pažįstamų ir jos vertinamų metalų. Iš šio brangaus metalo pagaminti ar juo dengti indai jau 3 tūkstančius metų ne tik puošia buitį, bet ir saugo nuo sunkių ligų, nes sidabras turi baktericidinių savybių. Jo dedama į vaistus ir kosmetikos priemones, metalas naudojamas gaminant medicinos įrangą ir instrumentus. Sidabro baktericidines savybes jau seniai ištyrė ir patvirtino mokslininkai. O liaudies medicina šiais jo privalumais naudojasi nuo seniausių laikų. Iš šio metalo Rytuose buvo gaminamos akupunktūrinės adatos. Su sidabro pagalba įvairių tautų žiniuonys gamindavo "gyvąjį" vandenį, turintį gydomųjų savybių.

Įsitikinti sidabro baktericidinėmis savybėmis galime ir patys: į du puodukus pripilkite vandens ir į vieną jų įmerkite sidabrinį šaukštelį. Po kurio laiko viename puodelyje vanduo susidrums, jo sienelės pasidengs žalsva plėvele. Tačiau tame puodelyje, kuriame mirko sidabrinis šaukštelis, vanduo bus daug skaidresnis.

Beje, šis metalas savo poveikiu mikroorganizmams yra stipresnis netgi už naujausios kartos antibiotikus - jis kompleksiškai naikina ne tik bakterijas, bet ir virusus.

Naujos kartos buities prietaisuose pradėta naudoti priešbakterinė apsaugos sistema – cheminis junginys, kurio viena sudėtinių dalių yra sidabras, veikiantis mikroorganizmus ne tik neleisdamas jiems daugintis, bet ir juos naikinantis. Šią sistemą masinėje gamyboje pradėjo naudoti užsienio gamintojai , o šiandien ją siūlo ir Lietuvos šaldytuvų gamintojai.

Saugokime širdį

Pasaulio gyventojus kasmet ištinka apie 1,5 milijono širdies infarktų. Lietuvoje daugiau nei pusę mirties priežasčių sudaro širdies bei kraujagyslių ligos, ir šis skaičius yra tris kartus didesnis, palyginus su Prancūzijos ar Ispanijos duomenimis. Širdies ir kraujotakos ligos laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos "jaunėja".

Kiekvieną dieną žmogų veikia daugybė negatyvių veiksnių: aplinkos užterštumas, gyvenimo tempo greitėjimas, padidėję protiniai krūviai. O kur dar mažas fizinis aktyvumas ir didėjantis kūno svoris? Dėl stiprios emocinės įtampos gali sutrikti ne tik širdies veikla, bet netgi įvykti staigi mirtis. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad dažniausia širdies ligų komplikacija yra kraujagysles užkemšantys kraujo krešuliai - trombai.

Ne viską mes galime gyvenime pakeisti, tačiau mūsų mityba tikrai priklauso tik nuo mūsų pačių. O sveika mityba - tai jau didelis garantas mūsų sveikatai!

Atsargiai: cholesterolis! Šiuose produktuose daug cholesterolio, žalingo širdžiai ir kraujagyslėms, todėl reikėtų saikingai jų valgyti:

riebi kiauliena, jautiena, aviena;
subproduktai: kepenys, inkstai, smegenys;
riebios dešros, kumpiai, paštetai;
gyvuliniai riebalai, sviestas, kietieji margarinai, palmių ir kokosų aliejus;
riebus pienas ir jo produktai;
pudingai, grietinės ir sviesto kremai, pyragėliai, tortai, biskvitai, balta duona;
traškučiai, skrudinti sūdyti riešutai;
majonezas, grietinės padažai.

Lietuvių kalendorinės šventės: Velykos

Pralauši ledą - rasi sidabrą, pramuši sidabrą - rasi auksą. Kas tai? Sako, kiaušinis - pasaulio pradžios simbolis. Kai plyšta žiemos skraistė ir iš po gruodo nualintos žemės pakyla pirmas gležnas daigelis. Papučia vėjas, kvepiantis pavasariu, ir gamtos atgimimą nedrąsiai pradeda skelbti vyturys. Ateina Velykos...

Velykos - didžiausia metinė liaudies kalendoriaus pavasario šventė. Jų data nustatoma pagal mėnulio ciklą po kovo 21 dienos, pirmą sekmadienį, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Po Velykų prasisėdavo vasarojaus sėja. Šioje šventėje krikščioniškieji elementai (Jėzaus Kristo prisikėlimas) susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna - Žiedkelė. Tai archaiška šventė, susijusi su papročiu garbinti medžius, kurie pirmieji pradeda rodyti gyvybės ženklus. Šios šventės metu įvairiose Lietuvos vietose buvo naudojami ne tie patys medžiai: Žemaitijoje, Užnemunėje ir dalyje Vidurio Lietuvos šventai verbai naudojamas kadagys. Rytų Lietuvoje - žilvitis, kitose vietose varijuojama.

Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatiunga reikšmė, nes jis - gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą.

Patarimų kokiomis natūraliomis priemonėmis marginti kiaušinius rasite www.naturele.net/laisvalaikis

Daužykite lėkštes - tai į sveikatą

Tikriausiai teko girdėti, kad Japonijoje yra specialių kavinių, kuriose parduodamos sudaužyti skirtos lėkštės. Nusipirkęs tokią lėkštę lankytojas parašo ant jos, dėl ko jis yra piktas ar įsižeidęs, po to sudaužo lėkštę į šukes. Kai kuriose kavinėse šiai procedūrai lankytoją netgi nuveda į atskirą patalpą.

Nesiūlome tuoj pat pasekti šiuo protingųjų japonų pavyzdžiu, tačiau kai nesėkmės taip apkartins gyvenimą, kad neturėsite kur dėtis, pagalvokite - gal visai be reikalo indaujoje jau penkiolika metų dulka vestuvių proga gautas ir seniai iš mados išėjęs servizas. Tik nepamirškite kiekvienai lėkštei išsamiai paaiškinti, už ką ją daužote, - tik tuomet pavyks sėkmingai įveikti stresą ir pamiršti nuoskaudas.

Muzika ir mityba

Pasirodo muzikinis fonas turi įtakos maisto pasisavinimui. Klasikinė muzika gerina virškinimą, o štai pulsuojanti šiuolaikinė šį procesą stabdo. Ritmingas rokenrolas nejučiom užvaldo kramtymo procesą, žandikaulis ima dirbti muzikos ritmu, todėl maistas sukramtomas nerūpestingai, bet kaip, prisiryjama daug oro. Mokslininkų teigimu, jei bevalgydami klausysimės "popso" - veikiausiai persivalgysime.

Beje, ne paslaptis, kad restorane skambanti klasikinė muzika prie pietų stalo lankytojus sulaiko ilgiau.

O štai pati naudingiausia muzika grožiui ir sveikatai - V.A.Mocarto. Jei norite susigrąžinti jėgas ir prarastą žvalumą bei grožį po sunkaus darbo, nemigo nakties ar net triukšmingo vakarėlio, V.A.Mocarto muzika - kaip tik tai, ko jums reikia sielai pamaloninti.

Tiesa, iki šiol specialistai ginčijasi, kas tiksliai sukelia tokį teigiamą efektą; V.A.Mocarto garsų išprovokuotos teigiamos emocijos ar kokios nors giluminės kompozicinės šios muzikos ypatybės.

"Prancūzų paradoksas"

"Prancūzų paradokso " terminas pirmą kartą paminėtas 1979 metais, medicinos "The Lancet" žurnale aprašius mokslinį tyrimą, kurio duomenys rodė, kad Prancūzijoje, lyginant su kitomis Vakarų šalimis, mažiau žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nors prancūzai suvartoja tokį patį kiekį riebalų. Kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai - rūkymas, nutukimas ir aukštas kraujo spaudimas - Prancūzijoje tokie pat dažni kaip ir kitose šalyse.

"Prancūzų paradokso" reiškinį mokslininkai susiejo su kasdieniniu raudonojo vyno vartojimu, kadangi nuo širdies ligų saugo raudonajame vyne esantys polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai. Geriant raudonąjį vyną, suvartojami dideli kiekiai biologiškai aktyvių medžiagų polifenolių, nors į organizmą patenka ir alkoholis, kuris kenkia sveikatai. Didžioji dalis polifenolių yra flavonoidai, taip pat yra arbatos flavinai, rubigenai, kurie yra labai stiprūs antioksidantai. Jų antioksidantinės savybės 20 kartų stipresnės nei vitamino C ir 50 kartų stipresnės nei vitamino E. Polifenoliai slopina mažo tankio (blogojo) cholesterolio oksidaciją, didina didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Be to, polifenoliai slopina trombocitų agregaciją, saugo nuo trombų susidarymo ir atpalaiduoja smulkiųjų kraujagyslių spazmus, gerina endotelio funkciją, normalizuoja kraujo spaudimą ir saugo nuo infarkto bei insulto.

Grupė Londono karalienės Meri medicinos mokyklos specialistų atliko seriją tyrimų su kraujagyslėmis ir nustatė, kad raudonas vynas, stabdo kenksmingo proteino endotelino-1, kuris ir daro didžiulę įtaką širdies - kraujagyslių ligų vystimuisi, sintezę. Tačiau specialistų nuomone ne bet kuris raudonas vynas gali tapti vaistu. Labiausiai tam tinka pietų-vakarų rajonų prancūziški ir Sardinijos raudonieji vynai, kurių sudėtyje reikalingų medžiagų yra 2-4 kartus daugiau, negu kitų regionų raudonuosiuose vynuose. Greičiausiai tai surišta su gamybos technologija, nes Prancūzijoje ir Italijoje vynai ilgiau brandinami.

Ar taisyklingai sėdime?

Retam pavyksta nugyventi savo amžių nesužinojus kas yra stuburo skausmas. Nugaros skausmai ir degeneracinės stuburo ligos yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų ir kreipimosi į gydytoją priežasčių. Nugaros skausmais bent kartą per gyvenimą skundžiasi 60-90% suaugusiųjų. 50% suaugusiųjų bent kartą per metus jaučia nugaros skausmą. 5-10% atvejų nugaros skausmai yra lėtiniai. Nugaros skausmų priežasčių yra daug, bet šį kartą pakalbėsime apie paprasčiausią - taisyklingą sėdėseną.

Mokslininkai tvirtina, kad neteisinga sėdėsena gali būti nugaros, kaklo, galvos skausmų priežastis. Jeigu dirbate sėdimą darbą, būtinai pasitikrinkite, ar jūsų padėtis ant kėdės tinkama.

Netaisyklingai sėdint labiau įsitempia raumenys, o kai tai trunka beveik visą darbo dieną, gali pradėti skaudėti juosmenį, sprandą ar kaklą. Ir ne tik šias vietas. Dėl neteisingos sėdėsenos gali imti svaigti galva, mirgėti akyse, spengti ausyse, pradėti tirpti rankos. Jeigu taip sėdite kasdien, šie pojūčiai neišnyksta ir pakilus nuo darbo stalo. Tada atrodo, kad įsimetė sąnarių liga ar stuburo išvarža. Skausmą pašalinti padeda masažas ir vandens procedūros. Bet svarbiausia - ištaisyti ydingą laikyseną dirbant. Pagrindinė yda - sėdėti tik ant kėdės krašto, neatsirėmus į atlošą. Nugara tada būna sulenkta, stuburą laikantys raumenys pernelyg įsitempę, krūtinės ląsta užspausta, todėl negalima normaliai įkvėpti oro. Kai tik pastebite, jog taip sėdite, būtinai atsiloškite. Nugara turi būti tiesi, visa atremta į išlenktą kėdės atlošą. Būtina sėdėti taip, kad šlaunys ir blauzdos sudarytų statų kampą, o pėdos visu ilgiu remtųsi į grindis. Padėta ant stalviršio ir sulenkta per alkūnę, ranka turi sudaryti beveik statų kampą.

Kontroliuokite kaip sėdi jūsų atžalos. Įskiepikite jiems nuo mažumės teisingą sėdėseną ir ateityje jie turės mažiau problemų su stuburu.

Kiek kalorijų turi alkohilis?

Nors alkoholis riebalų neturi, tačiau laikomas tikrų tikriausia "kalorijų bomba".

Gramas alkoholio turi apie 7 kilokalorijas (1g riebalų - 9 kcal, baltymų ir angliavandenių - 4 kcal). Išskyrus alų, kuriame yra šiek tiek B grupės vitaminų ir mineralų, alkoholyje nėra jokių vertingų medžiagų ir organizmui jis nebūtinas. Tai - tik "tuščios" kalorijos. Atminkite, kuo gėrimas stipresnis, tuo kaloringesnis. Be to, svaigieji gėrimai suteikia ne tik energijos, greitina virškinimą, bet ir didina apetitą. Taigi jei pietaudami ar vakarieniaudami išgersite alaus ar vyno, suvalgysite daugiau, nei įprastai. Anot specialistų, alkoholiu užgeriamas maistas itin greitai "eina į kūną". Norėdami išsaugoti dailų kūną, taurę vyno išgerkite ne per pietus, o valandą po valgio arba prieš jį. Apetitą ypač didina alus. Prie jo dažniausiai norisi ko nors sūraus (traškučių, rūkyto sūrio, sūdytų riešutų, keptos duonos ir pan.). Turbūt nutuokiate , kiek šie skanėstai turi kalorijų!

Trys taurės vyno per savaitę suteikia beveik 300 kalorijų. Kad jas sudegintumėte, turėsite beveik dvi valandas daryti aerobikos pratimus arba sparčiu žingsniu apie valandą vaikščioti gryname ore.

Saldus vynas (100 ml) apie 153 kcal

Sausas raudonas vynas (100 ml)          90 kcal

Sausas baltas vynas (100 ml)         100 kcal

Likeris (40 ml)         160 kcal

Brendis, konjakas (30 ml)          80 kcal

Degtinė, viskis, romas (40 ml)         110 kcal

Saldus vermutas (80 ml)         140 kcal

Putojantis vynas (100 ml)         100 kcal

Po streso - į kirpyklą!

Šveicarų psichologijos mokslų daktarė Greta Bauman tvirtina, kad mūsų plaukai - savotiškas informacijos archyvas. Todėl po sunkios ligos, stresų, depresinių būsenų, rekomenduojamas vizitas į kirpyklą - apsikirpti. Kartu su nukirptų plaukų galiukais dings neigiama "kūno ir sielos atmintis".

Be to, daug mokslininkų tvirtina, kad remiantis chemine plaukų sudėtimi galima sumažinti sergamumą kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, suomių mokslininkai, ištyrę daugiau kaip 1000 suomių (kurie buvo patyrę širdies infarktą) plaukų cheminę sudėtį, nustatė, jog visų jų organizme katastrofiškai trūko mokroelemento seleno. Po šių tyrimų suomiai pradėjo naudoti seleno priedus vandens ir dirvožemio praturtinimui ir sergamumas šia liga šalyje sumažėjo dvigubai. Prie ko čia dirvožemis? Todėl, kad per organinio seleno preparatų naudojimą žemės ūkyje ir gyvulininkystėje galima reguliuoti seleno kiekį žmogaus maiste.

Karis ir proto aštrumas

Pakankamas kario kiekis dienos racione padės apsaugoti jūsų smegenis nuo senėjimo. Kario milteliai yra įvairių prieskonių mišinys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas - tai antioksidantų mišinys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.

Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo. Atsižvelgiant į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog "dažnai ir net labai dažnai" karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.

Mokslininkai tvirtina, kad tokie jų atlikto tyrimo rezultatai yra "prmasis epidemiologinis įrodymas, patvirtinantis ryšį tarp kario vartojimo ir protinės būklės, kuris buvo iškeltas kaip prielaida daugelyje ankstesnių eksperimentinių tyrimų". Kario prieskoniai itin populiarūs Indijoje ir Alzheimerio ligos paplitimas vyresnio amžiaus žmonių tarpe čia net keturis kartus mažesnis lyginant su Jungtinėmis Valstijomis. Atsižvelgiant į jo veiksmingumą ir nepaprastai mažą toksiškumą, karis gali stipriai pasitarnauti Alzheimerio ligos prevencijai, įsitikinę tyrimo autoriai. American Jornal of Epidemiology

Vegetarinė dieta naudinga sveikatai

Neseniai paskelbti britų mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad vegetarai 60% rečiau serga širdies ligomis ir 40% rečiau - vėžiu. Be to, tyrimų metu pastebėta, kad daržovės ir vaisiai veiksmingai saugo ir nuo osteoporozės. Pasirodo, kalcį iš augalinių produktų organizmas pasisavina geriau negu iš pieno produktų.

Vienišos moterys turi didesnę diabeto riziką

Spėjama, kad vyresnio amžiaus vienišų moterų gyvenimo stilius gali padidinti antro tipo diabeto išsivystymo riziką. Tyrime, kuris truko daugiau nei dvejus metus, dalyvavo 461 švedų moterys. Mokslininkai nustatė, kad toms moterims, kurios gyveno vienišos, maždaug tris kartus dažniau išsivystė antro tipo diabetas, lyginant su moterimis, gyvenusiomis šeimoje. Tyrimo autoriai teigia, kad priežastys labiausiai susijusios su gyvenimo būdu. Rūkymas gali skatinti antro tipo diabeto išsivystymą, nes jis didina organizmo rezistentiškumą cukraus kiekį kraujyje reguliuojančiam hormonui insulinui, teigia Dr. Jonas Lidfeld, tyrimo vadovas. Tyrimo pradžioje visos moterys, kurioms buvo nuo 50 iki 64 metų, turėjo padidintą toleranciją gliukozei. Visoms buvo patariama laiytis dietos, sportuoti ir nerūkyti, norint sumažinti diabeto išsivystimo riziką. Tyrimo pabaigoje 12 proc. dalyvių išsivystė antro tipo diabetas, įskaitant moteris, kurios gyveno vienišos ir turėjo didesnę riziką, neskaitant tokių biologinių faktorių, kaip šeimos diabeto ligos istorija, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Beje, pasirodė, kad rūkymas yra vienas svarbiausių faktorių, galinčių paaiškinti ryšį tarp gyvenimo būdo ir diabeto. Dieta ir išgėrimo įpročiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vienišos moterys labiau linkusios atsiskirti nuo kitų žmonių, o tai gali paveikti jų gyvenimo būdą ir įpročius. Vis dėlto, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vienišos moterys, įgijusios aukštą išsilavinimą ir gaunančios dideles pajamas, dažnai pasirenka optimalų gyvenimo būdą. Pagal MedLine Plus

Žalioji arbata ir medžiagos, lėtinančios oksidaciją

Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose skelbiama nemažai duomenų apie žaliosios arbatos naudą mūsų sveikatai.

Žaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Šis oksidaciją lėtinantis vitaminas būtinas organizmo ląstelių gyvybiniams procesams. Toks pat ir flavonoidų poveikis. Šios biologiškai aktyvios medžiagos mažina kraujospūdį, reguliuoja cholesterino kiekį organizme. Japonijoje 1300 žmonių išgeria kasdien po 4 puodelius žaliosios arbatos. Tyrimai rodo, kad geriant žaliąją arbatą, MTL (mažo tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į audinius), kitaip tariant, "blogojo" cholesterino, kraujyje sumažėja, o DTL ( didelio tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į kepenis, kur jis, virtęs tulžies rūgštimi, pašalinamas iš organizmo) padaugėja ("gerojo" cholestetino ). Kalbant apie arbatžolėse esančių antioksidantų reikšmę, jų veikimą prieš širdies ir kraujagyslių ligas, pabrėžtina, kad jie tiesiogiai padeda mažinti aterosklerozės plitimą. Antioksidantai ne tik trukdo laisvųjų radikalų pertekliui susidaryti, bet ir slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kuri padeda plėtotis aterosklerozei. Taigi antioksidantai, kurių esama žaliojoje arbatoje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis mūsų žmonės dažniausiai serga. Be to , flavonoidai mažina tikimybę susirgti skrandžio, žarnyno, krūties vėžiu.

Nustatyta, kad arbatžolių flavonoidai sumažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Norvegai, ištyrę atskiras žmonių grupes, nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį žaliosios arbatos cholesterolio kiekis sumažėjo 6 proc., išgeriant du puodelius - 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius - 19 proc. lyginant su visiškai negeriančiais arbatos. Tiriant sergamumo dažnumą tų žmonių, kurie geria žaliąją arbatą, ir tų, kurie jos negeria, rastas skirtumas. Geriantys arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius.

Kraujospūdis ir oro temperatūra

Kraujospūdis daugiau pakyla, kai šalta. Jis keičiasi pagal metų laikus, pakyla šaltu oru. "Britich Medical Journal" nurodoma, kad gydytojai išanalizavo 17 000 ligonių kraujospūdį ir gautuosius duomenis sulygino su mažiausios ir didžiausios temperatūros bei kritulių reikšmėmis. Paaiškėjo, jog nepriklausomai nuo amžiaus ir gydymo būdo, esama aiškaus ryšio tarp temperatūros svyravimo ir sistolinio bei diastolinio kraujospūdžio. Kai temperatūros skirtumas yra 20 laipsnių C, ligonių kraujospūdžio skirtumas priklausomai nuo amžiaus 2,3 - 6,3 mm gyvsidabrio stulpelio. Šaltas oras labiau veikia vyresnius ir liesesnius nei jaunus ir pilnesnius - šitai susiję su simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimu šaltu oru.

Nustatyta, kad žiemos mėnesiais daugiau ligonių miršta nuo insultų ir širdies išeminės ligos. Tačiau prie šito gali prisidėti ir menkesnė fizinė veikla bei smarkesnis rūkymas žiemą.

Alyvuogės kosmetikoje

Viduržemio jūros regione augantys alyvmedžiai subrandina uogas, iš kurių spaudžiamas aliejus vietiniams yra ir maistas, ir vaistas, ir kosmetikos priemonė.

Alyvuogių aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E ir polifenolių, atkuriančių apsauginį odos sluoksnį ir sulaikančių drėgmę, neleidžiančių jai vysti. Šis aliejus ypač tinka sausai bei jautriai odai maitinti ir raminti, taip pat pavargusiai, streso nualintai, papilkėjusiai brandžiai odai.

Ir šiandien jis labai mėgstamas kosmetikos gamintojų, yra daugelio veido bei kūno kremų, valomųjų losjonų, prausiklių, šampūnų sudedamoji dalis. Grynų alyvuogių aliejumi galima tepti ypač sausus plaukus (saugos juos ir maudantis baseine), daryti rankų voneles bei aptepus, įtrinti nagus.

Dar kartą apie rūkymo žalą

Laikomasi nuomonės, kad rūkymas yra labai paplitusi narkomanijos rūšis. Gamtoje sunku surasti tokį nuodų rinkinį, kuris susidaro degant tabakui. Šiuose dūmuose randama apie 150 cheminių medžiagų, tarp kurių 15 - kancerogenai.

Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis prganizmui

Nikotinas. Jo tabake yra 0,7-4,8%. Aliejinis skystis. 0,05-0,16 g gryno nikotino - žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15-20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta.

Anglies monoksidas (smalkės). Dujos. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas

Ciano vandenilio rūgštis. Labai nuodingas skystis. Mirtina dozė - mažiau kaip 0,05 g

Benzopirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas. Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

Cigaretės filtras sulaiko tiktai kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijimas. Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido.

Tyrimais įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia "sveika mityba" negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmų poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to, rūkydami, jūs nuodijate visus su jumis bendraujančius žmones!

Kada baigiasi jaunystė?

Psichologai mus "guodžia" - jaunystė gali būti ne tik fizinė, bet ir dvasinė. Pastaroji nepriklauso nei nuo nugyventų metų skaičiaus, nei nuo raukšlelių gausos. Esame jauni, kol:

rūpinamės savo išvaizda;
esame bet kada pasiruošę netikėtai kur nors išvažiuoti;
mokame juoktis iki ašarų;
nesidrovime šokinėti iš džiaugsmo;
flirtuojame su nepažįstamais priešingos lyties atstovais;
ledus valgome pasigardžiuodami (laižydami);
su įdomia kompanija galime vakaroti iki išnaktų;
kol negaila laiko drybsoti žolėje ir žiūrėti į dangų;
sugebame parašyti meilės laišką;
pamatę įspūdingą priešingos lyties atstovą nulydime jį akimis;
valgydami vyšnias mielai leidžiamės įtraukiami į žaidimą "kas toliau nuspjaus kauliuką";
širdis suvirpa, kai išgirsti "savo" dainą.

Maudynių malonumas

Kiekviename kvadratiniame mūsų odos centrimetre yra po 100-200 skausmo, 12-15 šilumos, apie 25 slėgio jutimo receptorių ir tūkstančiai kapiliarų. Kai apsiliejame dušu, panyrame į vonią ar plaukiojame didesniame vandens telkinyje, visus šiuos taškus bei receptorius veikia vandens temperatūra, slėgis, srovė. Vandenyje kūnas palengvėja, paspartėja kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys. Išnykus raumenų įtampai, slopsta ir psichologinė įtampa. Maudynės - išties puikus būdas patirti malonumą!

Medus kelia nuotaiką ir gydo kepenis

Tamsos ir darganų metą paūmėja įvairūs negalavimai, į kuriuos šiltą metų laiką žmogus nekreipia dėmesio. Nesunku peršalti, jautresniems žmonėms priblėsta nuotaika.

Išgyventi tamsų žiemos metą metą gali padėti medus. Juk jį bitės sunešė iš saulės atskleistų žiedų, iš plačių pievų, medumi iš tolo kvepiančių pražydusių liepų. Šitokį metą medus kiekvienam žmogui gali būti ir daktaras, ir draugas, - sako seni bitininkai. - Jei prasta nuotaika, kiekvieną vakarą eidami miegoti būtinai imkite šaukštelį medaus, užsigerkite šiltu vandeniu – bus ramesnis miegas, pamaitintos kepenys. Su medaus šaukšteliu jūs gaunate ir pluoštą saulės spindulių šilumos. Atsikėlus ne tik diena, bet ir „dūšia“ atrodys šviesesnė,- tikina bitininkai.

Bitininkai sako, kad bitės į medų iš daugybės žiedų sudeda ir šviesą, ir šilumą. Vartojant šį produktą, organizmas gauna tiek energetinių resursų, kiek negali duoti joks kitas maistas. Mūsų amžinas skubėjimas, nepagarbus požiūris į „Dievo duotą“ sveikatą, saulės stoka ir nuolatiniai stresai išklibina pačius žmogaus atsparumo pamatus. Tada pozicijas netrunka užimti ligos ir lenkia žmogų žemyn. Būtina laiku susigriebti ir pradžiai imtis bent gero medaus.

Būtinas kepenims

Tamsos metą daugelis mėgsta valgyti sunkesnį, riebesnį maistą. Tada apsunksta kepenys. Keli šaukšteliai medaus per dieną padėtų joms „atlaikyti spaudimą“. Kepenis patartina dažniau, ne tik per metų tamsą, „patepti medumi“, nes jų būklė labai atsispindi žmogaus nuotaikoje. Bitininkai ir specialistai yra nustatę, kad medus būtinas kepenims, nes gerina jų darbą, nes gauna tinkamų medžiagų rezervą.

Per metus – 2 kilogramai

Paaugusiems vaikams kiekvieną dieną vietoj kramtomosios gumos reikėtų duoti kramtyti medaus su koriu. Stiprina imuninę sistemą, nesergama sloga, gerklės uždegimais, nepasiduodama gripui.

Senovės Rytų medicinos pasekėjai liudija, kad nuo neatmnamų laikų didžiausią sveikatos stebuklą įvairiausio amžiaus žmonėms visais atvejais daro ženšenio šaknies ir medaus antpilas.

Vienam asmeniui būtina per metus suvartoti bent du kilogramus medaus. Pasitaiko žmonių, alergiškų medui. Jiems vartoti medaus negalima.

Seksas per savaitę

Tiriant seksualumą, buvo nustatyta, jog mažiausiai trokštame sekso pirmadienį. Suprantama, prasideda darbo savaitė ir reikia susikoncentruoti. Antradienį ir trečiadienį seksualumas padidėja - esame suplanavę reikalus ir nėra ko blaškytis. Ketvirtadienį būname pavargę nuo darbų ir meilės žaidimų nesinori. O štai penktadienį tarsi įsijungia antrasis kvėpavimas - juk prieš akis savaitgalis! Kūnas atsigauna ir lytinės galios sustiprėja. Anot statistikos, bene daugiausia mylimasi šeštadienį. Į darbą nereikia, galime atsipalaiduoti ir pasinerti į Eroso pasaulį. Seksualūs išliekame ir sekmadienį. O nuo pirmadienio vėl ratas sukasi nuo pradžių. Taigi galima drąsiai teigti, jog norą mylėtis valdo ne tik įgimtas seksualumas, bet ir darbo ritmas.

Netinkamai vartojami antibiotikai gali pražudyti

Net sugriežtinta antibiotikų pardavimo tvarka nesumažino piktnaudžiavimo jais atvejų. Eksperimentuoti su antimikrobinių vaistų deriniais bei dozėmis nevengia ir gydytojai. Dėl lengvabūdiško antibiotikų vartojimo vis daugiau infekcinių ligų sukėlėjų tampa atsparūs bet kokiems medikamentams, o sergantieji pasmerkti mirti.

Jeigu vieniems žmonėms vaistai asocijuojasi su nuodais, kuriuos vartoti priverstų nebent itin sunki liga, kiti be tablečių neįsivaizduoja nė dienos. Saujomis ryjami vitaminai, maisto papildai, karščiavimą, „nervus“, skausmą bei kitus, kartais tik išsigalvotus, negalavimus malšinantys medikamentai. Dažnai vien bereceptiniais vaistais neapsiribojama – nuo visų ligų „gelbsti“ antibiotikai. Nors nėra paskaičiuota, kiek antibiotikų lietuviai suvartoja per metus, piktnaudžiavimo stipraus poveikio antimikrobiniais preparatais mastai specialistams kelia šiurpą. Lietuvoje, kaip ir kai kuriuose kitose pasaulio valstybėse, žaibiškai daugėja jokiais antibiotikais neįveikiamų sunkių ligų sukėlėjų. Ir žmonių, kurių liga dėl šios priežasties tapo nepagydoma.

Vis daugiau gydytojų ir mokslininkų teigia, kad antibiotikai pražudo ne tik aklai stebuklingomis jų savybėmis tikinčius, savarankiškai besigydančius asmenis. Kartais kalti ir antibiotikų terapijos rizikos neįvertinantys, nepagrįstai su vaistų deriniais bei dozėmis eksperimentuojantys gydytojai. Nustatyta, kad maždaug trečdalyje atvejų antibiotikai skiriami be pakankamos priežasties. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pateikta 2003 m. statistika parodė, kad iš 9 mln. antimikrobiniais preparatais gydytų pacientų beveik du milijonai mirė.

Anot atliktų tyrimų, maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų įvairiais vaistais sveikatą „stiprina“ be medikų konsultacijų. Tai ypač būdinga jauniems vyrams ir vidutinio bei vyresnio amžiaus moterims.

Dar didesnį susirūpinimą specialistams sukelia piktnaudžiavimas receptiniais vaistais. Kai kurie ligoniai nepasitiki gydytoju, aiškinančiu, kad vaistai ne visada būtini. Prieš kurį laiką atliktos apklausos rezultatai parodė, kad iki 70 proc. medikų neskirtų medikamentinio gydymo, jeigu turėtų daugiau laiko pasikalbėti su pacientu apie alternatyvias savijautos gerinimo priemones – sveiką mitybą, fizinį aktyvumą. Dėl nepagrįsto vaistų išrašymo, netinkamo medikamentų derinio parinkimo bei dozavimo kaltas ne tik laiko trūkumas, bet ir nenorėjimas ar negalėjimas atlikti išsamių tyrimų. Pavojingiausia, kai neatlikus mikrobiologinių tyrimų skiriamas gydymas antibiotikais. Taip elgiamasi net elementaraus karščiavimo atvejais – nesvarbu, kad galbūt jį sukėlė ne bakterinė, bet virusinė infekcija, prieš kurią antibiotikai bejėgiai. Vartojant juos ne nuo to ligos sukėlėjo, mikroorganizmai greitai prisitaiko prie vaistų.

Dėl neteisingo gydymo vis daugiau pavojingų ligų sukėlėjų įgyja atsparumą antibiotikams. O naujų medikamentų išrandama per mažai – vos viena klasė per penkmetį. Ir toliau neprotingai skiriant bei vartojant antimikrobinius preparatus, net nesunki infekcija gali tapti jokiais vaistais neįveikiamu žudiku.

Rašykite dienoraštį!

Pasirodo, šis "archaiškas" užsiėmimas - nuostabus būdas atsipalaiduoti ir geriau pažinti savo dvasios pasaulį.

Pasak psichologų, dienoraštis - lyg natūralioji terapija. Padeda atsikratyti streso ir blogų emocijų. Popieriaus lape liedami mintis, pailsėsite po sunkios darbo dienos, greičiau pamiršite nesėkmes ar nusiraminsite po nemalonių konfliktų. Reguliariai ir nuoširdžiai rašydami dienoraštį, išmoksite analizuoti savo būsenas bei minčių tėkmę. Matysite, ilgainiui šis užsiėmimas gali tapti toks pats malonus ir reikalingas kaip... karšta vonia ar gera knyga. Tyrimais įrodyta, kad:

rašant dienoraštį, lavėja atmintis;
normalėja kraujospūdis ir širdies ritmas;
stiprėja imuninė sistema;
gerėja nuotaika.

Rašyti dienoraštį labai paprasta. Tereikia įsijausti ir laisvai reikšti mintis. Jokio skirtumo, ar jame fiksuosite įprastus dienos įvykius, ar slapčiausias mintis. Svarbu, kad rašymas teiktų pasitenkinimo. Dienoraščiui rašyti paskirkite tam tikrą laiką. Tarkim, po valandą tris ar keturis kartus per savaitę. Žingsnis po žingsnio tai taps savitu įpročiu. Dienoraštį rašykite ramioje, tylioje aplinkoje. Geriausiai, kai nieko nėra namie. Tada galėsite netrukdomi susikaupti ir pamąstyti. Išsivirkite arbatos ar kavos, įsitaisykite fotelyje ar ant minkštos sofos ir... tegul mintys liejasi laisvai! Nebūtina fiksuoti smulkmenų ar nemalonių dalykų. Atsipalaiduokite ir rašykite tai, kas šauna į galvą. Ir nekreipkite dėmesio į gramatikos klaidas bei kablelius. Juk tai - ne egzamino rašinys.

Ar žinote, kad:

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena 10-ta vaistų pakuotė parduodama pasaulio vaistinėse yra klastotė, kuri geriausiu atveju niekaip nepaveikia žmogaus organizmo.
Žmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose pastoviai gyvena daugiau nei 100 rūšių įvairių mikrobų.
Ramiantis JAV Nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, kasmet JAV ligoninėse ir klinikose maždaug 1,5 milijono žmonių nukenčia nuo klaidingai medikų paskirtų jiems vaistų, o apie 7000 iš jų miršta dėl šios priežasties.
1873 metais Samuelis Kolgeitas išrado pirmą pasaulyje dantų pastą (iki tol dantys buvo valomi milteliais). Dantų pasta buvo pakuojama į indelius, primenančius dabartinius kremo indelius. 1892 metais stomotologas Vašingtonas Šefildas iš Konnektikuto įpakavo savo dantų pastą į tūbelę, panašią į šiandieninę. Keturiais metais vėliau "Kolgeit" firma pradėjo pramoniniu būdu leisti dantų pastą tūbelėse.

Būsimoms mamoms rekomenduojama valgyti žuvį

Valgančios riebią žuvį nėščiosios gali tikėtis pagimdyti protingus ir mokančius bendrauti vaikus.

Laikraštyje "The Daily Telegraph" aprašomi Nacionalinio sveikatos apsaugos instituto Merilende (JAV) tyrimai. Juose dalyvavo keturiolika tūkstančių nėščių moterų bei vėliau gimusios jų atžalos.

Paaiškėjo, kad geresne motorika pasižymi tie 3,5 metų mažyliai, kurių motinos nėštumo metu suvartojo daug omega-3 rūgšties. Jos yra riebiose žuvyse. Tyrimai taip pat atskleidė, jog mažai šios rūgšties gavusios nėščiosios pagimdė vaikus, kurių ne vienas vėliau kentėjo dėl socialinio elgesio patalogijų, pavyzdžiui, nemokėjo rasti draugų. Be to, šių vaikų verbalinis IQ pasirodė besąs šešiais punktais žemesnis nei vidutinis. O tai, mokslininkų nuomone, gali reikšti, kad ateityje šie vaikai gali pasižymėti netgi asocialiu elgesiu.

Omega-3 rūgšties daugiausia yra lašišinėse žuvyse.

Anksčiau atlikti tyrimai parodė, jog ši rūgštis padeda gydant diabetą, o valgačios riebią žuvį nėščiosios gali apsaugoti savo būsimąjį kūdikį nuo regos problemų.

Ekonomiška pakuotė

Manote, kad persivalgote dėl to, jog mėgstate skanų maistą, nesugebate laiku sustoti ir apskritai esate bevaliai? Tai - tik dalis tiesos.

Mitybos psichologija besidomintys mokslininkai tikina, kad ekonomiška produktų pakuotė (t.y. kuo didesnį kiekį perki, tuo pigiau produktas kainuoja) - tikri prekybininkų spąstai savo figūra besirūpinantiems žmonėms. Tai paaiškėjo atlikus įdomų eksperimentą. Jo dalyviams buvo duotas po 1 kg sveriantis makaronų maišelis ir paprašyta į dubenėlį įberti tiek, kiek, jų manymu, reikia 2 porcijoms paruošti. Eksperimento dalyviai įbėrė vidutiniškai po 324 makaronus. Kitos grupės užduotis buvo tokia pati, tik jiems buvo duotas po 0,5 kg sveriantis tokios pačios formos makaronų maišelis. Rezultatas labai pamokantis: kiekvienas į dubenėlį įbėrė vidutiniškai po 302 makaronus. Išvada aiški: didelės pakuotės taupo jūsų pinigus, bet kenkia figūrai.

Ką daryti? Pirkite mažesnes pakuotes. Tačiau jei taupydami pinigus vis dėlto renkatės dideles, parsineštus produktus iš karto išdėliokite į mažesnes dėžutes. Daug kam tai iš tikrųjų padeda neprigaminti per daug, o paskui - ir nepersivalgyti.

Vaisių kvapas iš... automobilio

Veikiausiai nuo pirmojo automobilio atsiradimo dienos žmonės svajoja apie tokį, kuris būtų ne detalių krūva, o draugas, bičiulis, reaguotų į vairuotojo nuotaiką.

Svajonė jau pildosi, nes sukurtas koncepsinis automobilis, pavadintas SENSO. Jį suprojektavo "Rinspee" (Ciurichas) firma, kuri yra "Porsche" koncerno partneris. Kuriant SENSO valdymo programą buvo panaudotas automobilio vairavimo ritmas: staigūs vairo posūkiai, dažni stabdymai, distancijos nesilaikymas, taip pat atitinkami vairuotojo širdies ritmo ir pulso kitimo duomenys. Visa tai buvo suderinta su vairuojančio žmogaus nuotaikų kaita. Užfiksavęs vienokį arba kitokį širdies ritmą, nuotaiką ar elgesio stereotipą, SENSO jį išanalizuoja ir ima purkšti į saloną vienokį arba kitokį aromatinį aliejų. Salonas prisipildo tonizuojamojo citrusinių vaisių ir greipfrutų mišinio - jei vairuotojas ima snausti, arba raminamojo vanilės ir migdolų - jei per daug įsiaudrinęs, arba levandų eterinio aliejaus aromato - jei vairą sukinėjančiam žmogui reikia atsipalaiduoti, nes automobilis fiksuoja įtampą ir nervingus rankų judesius.

Pagal kūrėjų sumanymą, aromato poveikį sustiprina arba stimuliuojamoji arba atpalaiduojamoji muzika. Jei tai nepadeda, keičiasi priekyje esančių dalių, monitoriukų, įrangos, įvairių detalių apšvietimas.

Nauja kosmetologinė procedūra Japonijoje

Japonijos SPA-centrai klientams pradėjo siūlyti naują kosmetologinę procedūrą. Klientams siūloma vonia su žuvytėmis gappa ryfa.

Teigiama, jog ši paslauga atitinka vadinamąjį pilingą. Jo efektas pasiekiamas dėl to, kad žuvytės nuvalgo numirusias odos ląsteles. Vonią, kurioje yra apie 1000 žuvyčių, galima aplankyti SPA-centre Kowaiken, įsikūrusiame Tokijo vakaruose.

Gamtoje žuvytės gappa ryfa gyvena Tigro ir Eufrato upėse ir Turkijos Kangalo tarpeklyje, terminiuose šaltiniuose. Pastaruoju metu Turkijos valdžia sugriežtino šių šaltinių apsaugą, padidėjus SPA-centruose paklausai šiai procedūrai. Šiuo metu vienos žuvytės rinkos kaina pakilo iki 500 eurų.

Mes esame tai, ką apie save galvojame

Mintys - tai smegenų signalai, energetinių svyravimų srautai. Jei mes išsiblaškę, šie signalai neturi prasmės. Bet jei gebame susikoncentruoti, jie atveria erdvę kūrybai.

Protas - tai subtili fizinio kūno forma. Fizinis kūnas - tai išorinė minčių išraiška. Vadinasi, kūnas tiesiogiai susijęs su sąmone, yra lyg jos antrininkas. Jei skauda kūną, tai atsiliepia ir sąmonei: mintys padrikos, protas neveikia, jaučiatės sutrikę, ir tiek. Ir atvirkščiai - jei puikiai jaučiatės, gėritės gražiais dalykais, galvoje gimsta šviesios mintys. Kiekviena - ir gera, ir bloga - mintis aktyvuoja smegenų veiklą. Tai sukelia nervinių impulsų bangą, kuri keičia audinių struktūrą, veikia jų funkcijas. Stipri aistra, neapykanta, pavydo kartėlis, sielą draskantis nerimas ir pykčio priepuoliai ardo kūno ląsteles ir gali sukelti širdies, kepenų, inkstų, blužnies, skrandžio ligas.

Moksliškai įrodyta: kai galvojame apie nemalonumus, išsiskiria tokie pat streso hormonai, kaip ir įvykus tikram nemaloniam įvykiui. Kitas pavyzdys: žmonės, prieš pensiją daug dirbę ir neturėję didesnių sveikatos bėdų, išėję į užtarnautą poilsį tampa tikri ligų maišai.

Tonizuojantys gėrimai - labai kaloringi

Daug dirbantys, besimokantys, sportuojantys, su nuovargiu ar niūriomis rudeninėmis nuotaikomis kovojantys žmonės griebiasi įvairių priemonių, kad greitai atgautų jėgas ir ilgiau jaustųsi žvalūs. Tie, kuriems nebepadeda stiprios juodos kavos ar arbatos puodelis, energijos pasisemti tikisi iš sparčiai populiarėjančių tonizuojančių gėrimų. Dietologai perspėja, kad daugelio tokių gėrimų poveikis žmogaus sveikatai neištirtas, ir pataria jais nepiktnaudžiauti.

Tonizuojantys gėrimai Europoje populiarėti pradėjo praėjusio amžiaus pakutinį dešimtmetį. Šiomis dienomis pasaulyje pagaminama ir parduodama keli milijonai įvairiausių pavadinimų energinių gėrimų buteliukų bei skardinių. Įvairių gamintojų reklaminėse kampanijose teigiama, jog energinio gėrimo buteliukas 3-5 valandoms gali padėti atsikratyti nuovargio ir mieguistumo, padidinti darbingumą, įgyti žvalumo bei pakelti bendrą organizmo tonusą.

Tonizuojantys gėrimai sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, ypač jaunesnio amžiau žmonių tarpe. Pagal skonį jie nesisikiria nuo įprastų gėrimų su angliarūgšte, tačiau sudėtyje turi medžiagų, kurių nėra tradiciniuose lietuvių pamėgtuose limonaduose. Tonizuojančių gėrimų etiketėse paprastai nurodoma, kad į jų sudėtį įeina A,D,C bei B grupės vitaminai, pagerinantys raumenų tonusą, taurinas, mateinas, kofeinas, žvalinančiu poveikiu pasižyminčios augalinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, guarana, ženšenis, ginkmedis. Nuo to, kiek tam tikro gėrimo sudėtyje yra šių aktyviųjų medžiagų, priklauso jo paskirtis bei kaina.

Dietologės Editos Gavelienės teigimu, tonizuojančius gėrimus vartoti niekas nedraudžia, tačiau svarbu nepiknaudžiauti. Visapusiškai yra ištirta tik vieno visame pasaulyje populiaraus energinių gėrimų gamintojo produkcija. Ir dar nepamirškite, jog visi šie gėrimai yra labai kaloringi. Jų sudėtyje esančios aktyviosios medžiagos gali sutrikdyti skysčių balansą organizme. Vien kofeinas ne tik skatina skysčių išsiskyrimą, bet ir įjautrina nervų sistemą, padažnina širdies susitraukimus, padidina spaudimą kraujagyslėse. Tai itin kenkia esant dideliems fiziniams krūviams. Ypač nepatartina jų vartoti vaikams, nėščioms bei maitinančioms moterims.

Šypsena per prievartą veda į depresiją

Dėl savo darbo pobūdžio priversti nuolat šypsotis ir rodyti draugiškumą žmonės dažnai krenta į depresiją.

Frankfurto prie Maino psichologai, ištyrę per 4 tūkstančius darbuotojų, padarė išvadą - klientų aptarnavimo srityje dirbantiems žmonėms gresia pati didžiausia rizika susirgti depresija.

Profesoriaus Diterio Zapfo įsitikinimu, į pirmąją rizikos grupį patenka stiuardesės, pardavėjai ir informacinių tarnybų darbuotojai. Jie privalo būti visada mandagūs ir nuolat šypsotis.

"Kiekvieną kartą, kai žmogus privalo slopinti savo tikruosius jausmus, tai neigiamai veikia jo sveikatą", - įsitikinęs profesorius. Jis su savo tyrėjų grupe sukūrė fiktyvią informacinę tarnybą, kurios darbuotojais paprašė pabūti studentus. Pusei jų leido apsiginti nuo grubių klientų, o kitai tarnybos darbuotojų pusei buvo privalu būti ypač mandagiai ir geranoriškai. Šis tyrimas atskleidė, jog darbuotojai, neslopinę savo jausmų, turėjo vienintelę sveikatos bėdą - truputį padažnėjusį širdaplakį. Tačiau tiems studentams, kurie privalėjo būti itin mandagūs darbuotojai, širdies ritmo sutrikimai buvo pastebimi ir praėjus ilgokam laikui po bendravimo su grubiu klientu.

"Mes visi kontroliuojame savo emocijas. Tačiau kai jas slopiname per ilgai, prasideda rimtos sveikatos problemos", - padarė išvadą profesorius D.Zapfas.

Ar gali kvepalai būti pavojingi?

Jau eilę metų pasaulio alergologai ir dermatologai pastebi vis dažnėjančias neigiamas organizmo reakcijas į įvairias aromatines medžiagas. Šiais laikais, kai įvairios sintetinės aromatinės medžiagos naudojamos ne tik parfumerijos pramonėje, daugumoje buitinės chemijos pramonės produktų gamyboje, bet ir vaikų žaislų gamyboje, kanceliarinių prekių gamyboje ir t. t., daugėja žmonių, kuriems net aukščiausios kokybės kvepalai ar tualetinis vanduo gali sukelti stiprias alergines reakcijas: slogą, galvos skausmą, pykinimą, silpnumą, dusinimą ir t.t.

Kanados gydytojų - pulmonologų asociacijos atstovų nuomone:"Tiek pačių pigiausių, tiek pačių brangiausių kvepalų sudėtyje yra tokių cheminių aromatinių junginių, kurie gali sukelti stiprias alergines reakcijas. Ypač tai gali būti pavojinga sergantiems bronchine astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis".

Žinomos ekologinės organizacijos "Grinpis" atstovų nuomone, pavojingiausi yra sintetiniai junginiai, esantys parfumerijos ir kosmetikos sudėtyje. 2005 metais, šios organizacijos iniciatyva, nepriklausoma cheminių tyrimų laboratorija atliko detalią 36, žimonų visame pasaulyje, tualetinių vandenų ir losjonų cheminę analizę. Beveik visuose bandiniuose rasta ftalatų, alkilfenolų ir sintetinių muskuso medžiagų. Daugybė atliktų tyrimų parodė, jog būtent šios medžiagos yra pavojingos žmogaus sveikatai. Nuo 1999 metų beveik visose pasaulio šalyse buvo uždrausta naudoti ftalatus vaikų žaislų gamyboje, nes bandymai su pelėmis parodė, jog ši medžiaga turi poveikį hormoninei sistemai. Alkilfenolai - naudojami kosmetikos pramonėje kaip emulgatoriai. Pavojingiausias iš jų yra nonilfenolas, kuris irgi turi poveikį hormoninei sistemai (suaktyvina estrogenų veiklą). Sintetinės medžiagos su muskuso kvapu naudojamos ne tik parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, bet ir dedamos į skalbiamuosius miltelius, aerozolius - oro gaiviklius, kremus, kai kurių rūšių muilus... Tyrimai parodė, jog šie junginiai gali kauptis kraujyje, o maitinančioms motinoms pereina į pieną.

Taigi pasaulio medikai ir ekologai pradėjo kovą su sintetinėmis aromatinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, Kanadoje, vienoje ligoninėje nuo 2005 metų, gydytojams, medicinos seserims ir kitiems ligoninės darbuotojams draudžiama vartoti bet kokią, stipriai kvepiančią parfumeriją ir kosmetiką. Ši taisyklės galioja ir ligoninės pacientams bei jų lankytojams. Danijoje draudžiama stipriai kvepiančiomis parfumerijos ir kosmetikos priemonėmis naudotis darbe.

Mes vis dažniau savo buityje vartojame produktus, kuriuose gali būti alergizuojančių, estrogenizuojančių medžiagų. Todėl renkantis buitines chemijos medžiagas, kosmetines, parfumerijos priemones, net maisto produktus ( ftalatai išsiskiria verdant produktus su plastikinėmis pakuotėmis (dešrelės, ryžiai) ) - vartotojui būtina žinoti apie šį pavojų.

Cigaretės mažina vaisingumą

Informacijos apie rūkymo žalą netrūksta, tačiau kenksmingais cigarečių dūmais mėgaujasi vis daugiau jaunų žmonių. Sveikais save laikantys vaikinai ir merginos nesusimąsto, kad šis žalingas įprotis ateityje jiems gali sutrukdyti patirti tėvystės džiaugsmą.

Specialistai nustatė, kad rūkymas yra svarbiausia jaunų vyrų erekcijos sutrikimų, impotencijos priežastis. Rūkymas turi neigiamos įtakos hormonams, atsakingiems už lytinius skirtumus tarp vyrų ir moterų. Tabake esantys toksinai veikia būdą, kuriuo hormonai patenka į kūną. Taip pat pastebėta, kad tabakas yra žalingas sėklidėms, kur produkuojama sperma. Vyrų rūkalių sperma yra labiau neigiamai pakitusi nei tų, kurie gyvena be cigaretės.

Nors beveik visi žinome, jog rūkymas sukelia plaučių vėžį, reta jauna rūkanti moteris nutuokia, kad rūkydama padidina riziką susirgti gimdos ar gimdos kaklelio vėžiu. Kai ateina metas pradėti šeimą, rūkaliai vėlgi susiduria su problemomis. Rūkančios moterys sunkiau pastoja ir dvigubai dažniau nei nerakūnačios būna nevaisingos.

Rūkymas sutrikdo daugybę mūsų sveikatos ir giminės pratęsimo funkcijų. Tačiau to galima išvengti atsisakius šio žalingo įpročio.

Oras ir sveikata

Orų permainas jaučia kas trečias žmogus, o 70 proc. iš jų yra moterys. Orų permainoms jautriems žmonėms (meteoropatams) dažniau nei kitiems skauda galvą ir sąnarius, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, kamuoja irzli nuotaika. Blogiausias laikas - ruduo ir pavasaris. Tada dažniau pučia vėjai, keičiasi oro drėgmė, būna kritulių, o atmosferų frontai eina vienas paskui kitą.

Jautrumas orams, be kitų veiksnių, priklauso ir nuo hormonų. Kuo labiau sutrikusi jų pusiausvyra, tuo stipriau organizmas reaguoja į atmosferos sąlygų pokyčius. Moterys yra priklausomos nuo hormonų kiekio svyravimo, susijusio su menstruacijų ciklu, todėl labiau jaučia ir orų permainas. Be to, žemas kraujo spaudimas taip pat padidina organizmo jautrumą orams, o tarp hipotonikų vyrauja silpnosios lyties atstovės - štai ir atsakymas į klausimą, kodėl meteoropatija labiau būdinga moterims.

Padidėjęs jautrumas orų permainoms gali būti ir gyvenimo būdo pasekmė: per mažai judate (ypač gryname ore), daug valandų praleidžiate prie kompiuterio ar rašomojo stalo. Gamtoje ilgėliau pabūnate tik per atostogas. Kai organizmą retokai veikia vadinamieji permainingų orų dirgikliai, jis praranda sugebėjimą prie jų prisitaikyti. Beje, užsigrūdinę žmonės beveik nejaučia net ryškių oro permainų!

Česnakas mažina riziką susirgti kiaušintakių vėžiu

Moterims, valgančioms daug česnako, gresia mažesnis pavojus susirgti kiaušintakių vėžiu, rodo tyrimų rezultatai, įvertinti Potsdame įsikūrusio Vokietijos maisto tyrimų instituto.

Ne tik česnakai ir svogūnai, bet ir porai bei česnako laiškai, turintys daug įvairių medžiagų, tokių kaip organinių sieros junginių, manoma, pasižymi priešvėžiniu poveikiu, rodo tyrimų rezultatai.

Tačiau tam, kad būtų moksliškai pagrįstas šis ryšys, trūksta kol kas svaresnių įrodymų. "Būtini tolesni tyrimai", - sakė instituto profesorius Heineris Biojingas (Heiner Boeing). Tačiau jis neabejoja, jog valgant daug vaisių ir daržovių sumažėja rizika susirgti kitomis vėžio formomis bei širdies ligomis.

Tyrimais "EPIC Study" siekiama ištirti ryšį tarp vėžio atvejų paplitimo ir mitybos. Atliekant tyrimus buvo apklausta maždaug 325 tūkst. moterų iš 10 šalių. Pagal dpa-ELTA

Liesos manekenės nepopuliarios

Madų pasaulyje į gerą keičiasi grožio kultas. Savaitės madų šou Madride organizatoriai atsisakė net penkių iš 68 modelių paslaugų dėl per mažo manekenių kūno svorio. "Merginos, kurių ūgis - 170 centrimetų, o svoris - vos 55 kilogramai, atrodo kaip anoreksikės. Drabužiai ant jų kabo it ant pakabų. Tokių negalima išleisti ant podiumo, nes jaunos mergaitės trokšta būti panašios į garsius modelius. Tai formuoja nesveiką supratimą ir didina sergančiųjų anoreksija gretas", - teigia ispanų endokrinologų draugijos pirmininkas.

Per madų šou ant pakylos uždrausta išeiti ne tik pernelyg liesoms manekenėms, bet ir toms, kurių makiažas darė nesveiko žmogaus įspūdį. Išblyškę modelių it zombių veidai jau nepopuliarūs ir Didžiojoje Britanijoje. ir šios šalies madų pasaulio atstovai pagaliau suprato, kad toks modelių įvaizdis drabužių kolekcijai neteikia estetikos.

Paneigta, kad geriamieji kontraceptikai didina kūno svorį

Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 40 tyrimų duomenis, pranešė, kad vartojant geriamąsias kontraceptines tabletes moterų svoris greičiau augti nepradeda. Pasak reprodukcinės sveikatos eksperto Davido Grimeso iš „Family Health International“, vyrauja nuomonė, kad vartojant kontraceptikus padidėja kūno masė. Toks požiūris paplitęs visame pasaulyje. Tačiau tokia nuomonė nėra pagrįsta.

D.Grimesas su kolegomis sujungė per kelis pastaruosius metus atliktų 44 tyrimų duomenis. Tyrimų metu buvo stebimas kontraceptinių tablečių ir pleistrų poveikis. Straipsnyje, kuris publikuojamas leidinyje „The Cochrane Database of Systematic Reviews“, teigiama, jog nerasta jokių patikimų įrodymų, kad pradėjus vartoti tabletes galimas koks nors kūno svorio didėjimo šuolis.

Rinkoje yra daugybė kontraceptinių tablečių rūšių, bet visose jose yra sintetinė hormono progesterono versija, dažniausiai būna ir kito hormono – estrogeno sintetinė versija. Vartojant tabletes stabdoma natūrali šių hormonų sintezė organizme bei slopinama ovuliacija.

Kai kurie medikai įsitikinę, kad šie hormoniniai pasikeitimai taip pat didina apetitą, todėl didėja moterų svoris. O daugelis moterų įsitikinę, kad pradėjus vartoti kontraceptikus jos staiga priaugo svorio. Tačiau D.Grimeso ir kolegų duomenys byloja, kad tai yra atsitiktinumas, ir kad pradėjusiųjų vartoti kontraceptikus svorio augimas niekuo nesiskiria nuo bendros populiacijos svorio didėjimo.
Iš 44 tyrimų, kuriuos analizavo D.Grimeso grupė, tik trijuose kontraceptikų poveikis buvo lyginamas su placebo. Visuose šiuose tyrimuose nepastebėta jokio skirtumo tarp moterų, vartojusių kontraceptikus ir nevartojusių. Taip pat nepastebėta ir jokio kontraceptikų poveikio moterų apetitui.

Siekiant padidinti tyrimo svarbą, mokslininkai analizavo tyrimus, kuriuose buvo lyginamos skirtingų pavadinimų kontraceptinės priemonės. Šie tyrimai taip pat nenurodė, kad esama kokių nors ypatingų hormonų kombinacijų, dėl kurių galėtų augti kūno svoris.

Pagal www.nature.com

Vaisiai ir daržovės ketvirtadaliu sumažina insulto riziką

Vaisiai ir daržovės kasdieniniame meniu gali gerokai sumažinti insulto riziką. Jau trys-penkios porcijos per dieną šią riziką sumažina 11 proc., rašo mokslininkai britų medicinos žurnale "The Lancet". Kas obuolių, kriaušių ar morkų skanauja daugiau nei penkis kartus per dieną, būti ištiktam insulto rizikuoja 26 proc. mažiau.

Feng Hi (Feng He) vadovaujami Londono universiteto mokslininkai atitinkamas išvadas padarė apibendrinę aštuonių studijų, kuriose dalyvavo 260 tūkst. žmonių, rezultatus. Pramoninių šalių gyventojai šiuo metu vidutiniškai per dieną suvalgo maždaug tris porcijas vaisių ir daržovių. Keli papildomi bananai ar ridikėliai, anot mokslininkų, gali padėti užkirsti kelią daugybei mirčių ir invalidumui.

Insultas daugelyje išsivysčiusių valstybių yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis ir dažniausiai sukelia invalidumą. "Tokia mityba sumažintų ir kitų širdies ligų bei kai kurių vėžio rūšių skaičių", - mano F.Hi.

Pirmiausiai vaikai turi būti laiku pratinami sveikai maitintis, kad ateityje išvengtų chroniškų ligų, rašo "The Lancet".

Pagal dpa-ELTA

Lietuvių kalendorinės šventės: Adventas, Kūčios, Kalėdos

Adventas. Tai pats tamsiausias laikotarpis, netikrumo ir laukimo metas: artėja metų pabaiga. Advento sekmadieniais, anksti rytą, visi kas tilpdavo į roges, važiuodavo į bažnyčią. Likusieji susirinkdavo didžiausioje kaimo troboje maldai. Taip lengviau buvo laukti Kalėdų. Adventas nuteikia budėjimui ir vilčiai, Kalėdų laukimui.

Ruošiantis Kūčioms ypač padirbėti turėdavo žmogaus kojos. Reikėdavo apeiti visus artimesnius bei tolimesnius kaimynus, draugus ir gimines. Atiduoti skolas ir visų atsiprašyti: "Atleidžiu. Ir tu man atleisk, kad ramiai galėtume švęsti Kalėdas". Švarinamas buvo ir kūnas. Prausiamasi ir maudomasi iškūrentoje pirtyje. Taip pasiruošę, skaistūs dvasia ir kūnu visi rinkosi prie Kūčių stalo. Kūčių vakaras - šeimos šventė. Kūčių vakarienė buvo pradedama malda ir geriausiais palinkėjimais. Plotkelės laužimas - sakralus veiksmas, sujungiantis laužėjus visiems metams. Valgomi tik pasninko valgiai, nieko mėsiško ar pieniško. Tai gilios senovės paprotys. Kūčių naktį praeinamas nulinis virsmo taškas - baigiasi senas ir prasideda naujas metų rato ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kuomet atsiveria visos galimybės (kūčių naktį kalba gyvuliai, vanduo virsta vynu, atsiveria dangus...). Tuo mes jau netikime, tačiau šie įvaizdžiai tarsi leidžia suvokti, jog tą naktį vyksta kažkas labai ypatingo, esminio. Šią nepaprastą naktį žmogus, lyg vanduo, virstantis vynu. Su nauja viltimi jis turi atnaujinti savo dvasią naujam ateinančiam metų rato ciklui. Tą naktį įvyksta lūžis - aukštyn, į šviesą, į viltį.

Kalėdos. Pirmąją Kalėdų dieną visi stengdavosi būti geri, nesipykti, nesibarti, kad nereikėtų šitaip daryti ištisus metus. Pirmoji Kalėdų diena yra tarsi rūbas, į kurį įvilkti visi ateinantieji metai. Kaip nusiteikęs pradėsi dieną, tokie bus ir visi metai. Antrąją Kalėdų dieną prasidėdavo kalėdojimas. Kalėdotojai buvo laimės nešėjai. Atėję į trobą, jie sveikindavo, linkėdavo, laimindavo. Tai ir buvo tikroji Kalėda - dvasinė dovana. Laikui einant, dvasinę Kalėdų dovaną - linkėjimus ir laiminimus pradėjo išstumti materialiosios dovanos.

Tik nuo mūsų priklauso, ar taps Kūčių vakarienė bei Kalėdų šventės mums dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo širdį nuo blogio ir atverdamas ją gėriui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį.

Parengta pagal A. Žarskaus "Rėdos ratas"

Joga - prieš nugaros skausmą

Žmonėms, jaučiantiems nuolatinius nugaros skausmus, gali padėti jogos užsiėmimai. Ištyrus 101 suaugusį žmogų, nuolat jaučiantį skausmus apatinėje nugaros dalyje, paaiškėjo, kad nesudėtingi jogos užsiėmimai yra geresnė alternatyva už įprastus pratimus ar pagalbos sau knygas. Nors žmonės, darę įprastus pratimus, pajuto tokį patį pagerėjimą, kaip ir jogą praktikavę asmenys, jogos užsiėmimai padėjo greičiau pasiekti norimą rezultatą.

Gali būti, kad taip atsitinka dėl jogos poveikio kūnui ir dvasiai, "Reuters Health" sakė pagrindinė tyrimo autorė daktarė Karen Dž. Šerman. Ji pabrėžė, kad tyrimo dalyviai praktikavo sulėtintų judesių jogą, skirtą žmonėms su nugaros skausmais. Tačiau aktyvesnė jogos forma, į kurią įeina sudėtingos pozos, chroniškus nugaros skausmus gali dar labiau padidinti. K. Dž.Šerman, Sietle įsikūrusios organizacijos "Group Health Cooperative" tyrėja, ir jos kolegos tyrimo rezultatus paskelbė žurnale "Annals of Internal Medicine".

Jungtinėse Valstijose jogą praktikuoja 14 mln. žmonių. Daugeliui jų ši iš Rytų atkeliavusi pratimų sistema padeda gydytis nuolatinius skausmus. Tačiau iki šiol bent Vakarų medicininėje literatūroje nebuvo paskelbta jokių tyrimų apie jogos įtaką chroniškiems nugaros skausmams, pažymėjo K.Dž.Šerman.

Norėdama ištirti jogos naudą, ji su kolegomis 101 suaugusįjį paskyrė 12 savaičių lankyti arba jogą, arba standartinių, terapinių pratimų užsiėmimus, arba siekti pagalbos sau knygų patarimais. Tyrimo dalyviai praktikavo vadinamą vinijogą, kuri vadovaujasi filosofija, jog pozos turi būti pritaikytos prie individualių poreikių. Jogos užsiėmimams vadovavo patyręs terapinės jogos mokytojas, kuris atrinkdavo tik pagrindines pozas, nesuteikiančias nugarai pernelyg didelio krūvio. Po 12 savaičių jogos praktikuotojai nurodė pajutę pagerėjimą. Dar po trijų mėnesių tokį patį pagerėjimo laipsnį pasiekė ir lankę standartinių pratimų užsiėmimus.

Tyrimo rezultatai aiškiai neparodo, kas - joga ar standartiniai, terapijai skirti pratimai - efektyviau sumažina nugaros skausmus, pabrėžė K.Dž.Šerman. Tačiau ji pridūrė, kad turėdama pasirinkimą ji rinktųsi jogą. Ji taip pat pažymėjo, kad jogos praktikuotojai ilgainiui pradėjo vartoti dvigubai mažiau vaistų nei jų kolegos likusiose dviejose grupėse. Kodėl taip atsitiko ir kodėl jogos nauda buvo greitesnė, yra atviras klausimas. Tačiau K.Dž.Šerman spėjo, kad tai susiję su jogos poveikiu kūnui ir dvasiai. Gali būti, kad joga leido nugaros skausmus jaučiantiems žmonėms labiau atkreipti dėmesį į savo įprastus judesius bei laikyseną, kėlusius nugaros problemų.

Joga gali netikti tik žmonėms, turintiems, pavyzdžiui, pažeistus stuburo diskus, pažymėjo K.Dž.Šerman. Tačiau dauguma žmonių, pridūrė ji, jaučia nespecifinius nugaros skausmus, susijusius su raumenimis, minkštaisiais audiniais ir nervais, kuriems joga gali tapti vertu pabandyti metodu.

Dar kartą apie rūkymą

Krūtinės angina suserga 2-4 kartus dažniau tie, kas rūko, o rizika mirti nuo infarkto padidėja jiems net 70 procentų!

Nikotinas - tai širdies žudikas. Širdis, norėdama rekompensuoti deguonies trūkumą dėl kvėpavimo anglies dioksidu, atlieka milžinišką, alinantį ją darbą. Cigarečių dūmuose yra taip pat kenksmingų širdžiai acto rūgšties aldechidų. Nokotinas sukelia sklerotinių plokštelių atsiradimą ir kraujagyslių susiaurėjimą. Taip pat padeda trombų susidarymui. Pastebėta, jog sergantys širdies ligomis rūkaliai patiria širdies skausmus esant žymiai mažesnėms pastangom negu nerūkantys.

Ausinukai gadina klausą

Skandinavų gydytojai teigia, kad kas penktas paauglys blogai girdi, bet ne visada tai suvokia. 114 decibelų - toks ausinuko garso stiprumas. (Blogiausia, kad garsas patenka tiesiai į ausį - o tam ji nepritaikyta.) Įprastas garso stiprumas diskotekose - 80-100 decibelų, panašiai kaip kilti besiruošiančio lėktuvo. Tie, kas dažnai klausosi muzikos iš ausinuko ar daug laiko praleidžia diskotekose, rizikuoja sugadinti klausą.

... apie gydytojus

Senovės Kinijoje gydytojui būdavo mokama ne už tai, kad gydo pacientus, o už tai, kad pacientai neserga. Jei žmogus susirgdavo - t.y. liga pažeisdavo organą, tapdavo ūmi - gydytojas netekdavo darbo. Senovės gydytojai gebėdavo pastebėti ligą priešligėje, kai pacientas ryškių simptomų nejaučia, bet organai jau pažeisti.

Idealaus miego receptas

Pagaliau mokslininkai išsiaiškino, kiek laiko žmogui reikia miegoti, kad jis galėtų pragyventi kiek galima ilgiau ir išliktų sveikas. Jų teigimu, žmogui reikėtų miegoti apie septynias valandas per parą. Mes neturime pagrindo netikėti tuo, nes šiuos tyrimus daug metų atliko žinomi japonų ekspertai.

Grupė gydytojų iš Nagojos universiteto, kuriems vadovavo profesorius Akiko Tamakosi, nuo 1988 m. iki 1999 m. atidžiai stebėjo 110 žmonių iš 45 kylančios saulės šalies rajonų gyvenimą. 10 metų mokslininkai, norėdami ištirti ir apibendrinti gautus rezultatus, tikrino juos ir aiškinosi, kaip miegas daro įtaką žmogaus gyvenimo trukmei, galimiems susirgimams, stresui ir mirtingumui, nes daugelis prieš 15 metų tirtų dalyvių jau buvo iškeliavę į kitą pasaulį. Kaip paaiškėjo iš tyrimų analizės, patys sveikiausi buvo žmonės, kurie paprastai miegojo 6,5 - 7,5 valandos. Šioje grupėje mirtingumo laipsnis buvo žemiausias. Žmonių, kurie miegojo 4,5 valandas per parą, gyvenimo trukmė sutrumpėjo vidutiniškai 1,6 karto. Labai pavojingas pasirodė tas faktas (kaip parodė eksperimentas), kad reguliariai miegoti daugiau kaip 9,5 valandos yra žalinga, nes gyvenimo trukmė sutrumpėja net 1,7 - 1,9 karto.

Kol kas japonai neketina pagrįstai paaiškinti šio tyrimo. Viskas kol kas daugmaž aišku, kaip žmogaus organizmą veikia per trumpas miego tarpsnis, kai dėl nepakankomo miego organizmas tiesiog greičiau nualinamas. Visiškai nesuprantama, kodėl didelis mirtingumas pastebimas tarp miegalių. Galbūt verta kalbėti apie atvirkštinį ryšį - miegančiųjų per ilgai sveikata nėra gera.

Mokslininkai primena, kad universalaus miego trukmės recepto jie kol kas pateikti negali. Kalbama kol kas apie bendrą būtiną ir pakankamą daugeliui žmonių miego trukmę. Kiekvienam žmogui būtina tik jam vienam rekomenduotina idealaus miego trukmė, priklausanti nuo jo gyvenimo būdo, pomėgių ir darbo, sveikatos ir net šalies, kurioje žmogus gyvena, klimato.

Plaukai ir charakteris

Mokslininkai paskelbė, kad plaukų struktūra turi tiesioginį ryšį su nervų sistema. Pasirodo, ir plaukų, ir nervų ląstelės formuojasi iš tos pačios ląstelės vaisiaus užsimezgimo pradžioje. Greičiausiai todėl žmonės, kurių plaukai ploni ir švelnūs, yra jautresni. Jų ne tik kūnas, bet ir siela labai trapi ir pažeidžiama. Žmonės, kurių plaukai šiurkštūs ir stori, ne tokie subtilūs, bet užtat stiprių nervų. Jie kur kas lengviau pakelia skausmą, ištveria gyvenimo negandas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad atviri, nuoširdūs ir gyvenimu besidžiagiantys žmonės paprastai turi stiprius ir gražius plaukus. Gera nuotaika ir apskritai optimistinis požiūris į gyvenimą pagerina bendrą savijautą, suteikia ir plaukams blizgesio...

Paauglių svorį lemia tėvų įpročiai

Mokslininkai įsitikinę, kad svorio priaugti bijančios ir reguliariai įvairių dietų besilaikančios motinos savo baimes gali perduoti vaikams.

Asmens kūno svorį nulemia paveldimumas, jo paties ir aplinkinių žmonių mitybos įpročiai , tačiau savo svorio vertinimui didžiausią įtaką daro tėvų nuomonė. Tyrėjai palygino 5331 merginos ir 3881 vaikino duomenis su jų motinų savęs įvertinimu. Paaiškėjo, kad 33 proc. paauglių mergaičių ir 8 proc. berniukų - per dažnai galvoja apie savo svorį - jie norėtų būti lieknesni. Apie mažesnę kūno masę svajoja 54 proc. motinų. 4 proc. motinų mano, kad jų dukros turėtų būti lieknos. Pusė tyrime dalyvavusių motinų nė už ką nenorėtų, kad jų sūnūs būtų apkūnūs. Tačiau tik 0,4 proc. apklaustųjų mergaičių ir 3,7 proc. berniukų žinojo, kad gimdytojos rūpinasi, kad jų svoris būtų optimalus.

Taip pat paaiškėjo, kad vaikai perima tėvų mitybos, maisto ruošos įpročius. Todėl gimdytojams nevertėtų pernelyg įdėmiai stebėti, kaip keičiasi atžalos kūno formos, bet rūpintis, kad jų pačių ir vaikų gyvenimo būdas būtų kuo sveikesnis.

Ryšys tarp periodontito ir širdies ligų

Jums pastoviai kraujuoja dantenos? Jūs sergate periodontitu? Tuomet rizika patirti širdies infarktą padidėja aštuonis kartus. Tai atrodo visiškai nesusiję dalykai, tačiau Švedijos mokslininkai patvirtino , jog tai yra tiesa. Šį reiškinį jie aiškina taip: burnoje esančios periodontito bakterijos patenka į kraują ir taip pasiekia širdį. Dantenų kišenėlės yra tarsi greitkelis patogenams (ligą sukeliančioms bakterijoms), kurie patenka tiesiai į kraują , o per jį - į pačią jautriausią vietą - širdį.

Mokslininkai nustatė, kad tiek periodontitu sergančių, tiek širdies sutrikimų turinčių žmonių pažeistuose audiniuose vitamininės medžiagos kofermento Q10 kiekis yra mažesnis nei įprasta. Kofermentas Q10 padeda ląstelėse riebalus, angliavandenius ir baltymus paversti energija. Šios medžiagos trūkumas gali paaiškinti, kodėl kai kurios ląstelės pasiduoda ligoms. Jos paprasčiausiai pagamina per mažai energijos, kad galėtų veiksmingai apsisaugoti. Ši medžiaga suteikia širdžiai energijos, kuri padeda jai pumpuoti kraują visame širdies ir kraujagyslių tinkle. Stomotologai taip pat vis dažniau rekomenduoja savo pacientams vartoti kofermento Q10, nes jis gydo kraujuojančias dantenas ir padeda išspręsti infekcijų sukeltas problemas.

Moterys apie figūrą galvoja dažniau, nei vyrai apie seksą

Tokią išvadą padarė britų sociologai, apklausę 5000 moterų . Apklaustųjų amžius iki 34 metų. Pagal apklausos duomenis, vidutiniškai moteris apie savo išvaizdą galvoja kas 15 min. Palyginimui: tų pačių sociologų tvirtinimu vyrai apie seksą galvoja vidutiniškai kas 20 min. Ir tik 2% apklaustų moterų buvo patenkintos savo išvaizda, o 70% manė, jog jų gyvenimas būtų kur kas geresnis, jeigu jos turėtų tobulą figūrą.

Labiausiai moterys buvo nepatenkintos savo klubais - (87% apklaustųjų); toliau - liemens apimtimi - (75%); krūtinės dydžiu ir forma (65%); rankomis ir pirštais (daugiau nei 50% apklaustųjų).

O štai objektyvūs duomenys apie apklaustas moteris: 40% apklaustųjų buvo ištekėjusios ir turėjo vaikų. Tik 5% iš jų turėjo viršsvorio, o pusė jų buvo beveik idealios figūros. Ir nepaisant to, kas ketvirta iš jų buvo naudojusi kokias nors "liekninančias" tabletes, o kas penkta reguliariai vartojo vidurius laisvinančius vaistus. 7 iš 10 tvirtino, kad gali nustatyti patiekalo kalorijų skaičių vos tik žvilgtelėjusios į lėkštę.

Išvada: visi galvojame, kokius mus mato kiti žmonės, tačiau pačių susidarytas įvaizdis retai būna objektyvus. Kitų požiūrį į save dažnai aiškinamės klaidingai. Pasirodo, kad dauguma moterų nepatenkintos savo kūnu ir mano, jog yra stambesnės negu jos yra iš tikrųjų. O vyrai galvoja visai kitaip. Dauguma mano, kad jų svoris kur kas artimesnis idealiam, negu yra iš tikrųjų.

Intelektas ir amžius

Žmonės, turintys aukštą intelektą, gyvena ilgiau.

Mokslininkai iš Harvardo medicinos mokyklos (JAV) atskleidė įdomų raidos dėsningumą: kuo vaikas aukštesnio intelekto, tuo jis turi daugiau galimybių išgyventi ilgiau. Kai intelektualumo koeficientas (IQ) viršija 163, raidos reiškinys nutrūksta. Nustatę ryšį tarp intelekto lygio ir ilgaamžiškumo mokslininkai pirmiausia patikrino, ar ši priklausomybė yra kokių nors veiksnių išdava, susieta su žmogaus gabumais, t.y. ar ją lemia pajamų lygis arba visuomeninė padėtis. Tačiau ši hipotezė nepasitvirtino: pasirodė, kad IQ lemia žmogaus gyvenimo ilgaamžiškumą nepriklausomai nuo socialinių veiksnių. Toks reiškinys buvo pastebėtas tarp žmonių, turinčių tiek mažas pajamas, tiek aukštą pragyvenimo lygį. Tyrime dalyvavo 862 žmonės, kurių vaikystėje IQ buvo aukštesnis nei 135 punktai. Buvo pastebėta, kad mirtingumas šioje grupėje yra proporcingas intelekto lygiui, t.y. tų, kurių IQ siekė 150, mirtingumas buvo 44 proc. žemesnis nei tų, kurių IQ buvo lygus 135. Kokios yra šio ryšio priežastys, mokslininkai paaiškinti negali, tačiau kelti savo intelektualinį potencialą tikrai verta.

Maistas - priemonė nuo streso

Medikai mano, kad mūsų amžius - depresijos, kuri tvirtai užėmė antrąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų, klestėjimo amžius. O kartu su depresija pas mus atėjo dar viena "madinga" liga - chroniško nuovargio sindromas: organizmas nepakelia krūvių, pirmiausiai - psichologinių, todėl iki pavojingos ribos sumažėja imunitetas. Kuo stresų nukamuotas žmogus greičiausiai gali pakelti sau nuotaiką? Statistika rodo, jog... maistu. Lėkštė kupina gardžių valgių, aiškiai suteiks teigiamų emocijų. Viskas: ir spalva, ir skonis, ir kvapas teikia vien tik teigiamas emocijas... Gausus maistas tampa tarsi kompensacija už šio gyvenimo kančias. Galima "suvalgyti" nemalonumus darbe, barnį su drauge, pinigų stygių, vyro išdavystę, maža dar ką! Netgi blogą orą ir chronišką neišsimiegojimą. Žmonių, kuriems dėl streso visiškai dingsta apetitas, pasirodo, ne taip jau daug, į gyvenimo smūgius dažniausiai reaguojame nesulaikomu noru persivalgyti.

Mokslininkai įrodė, jog tarp virškinimo sistemos nervų ir galvos smegenų egzistuoja glaudus ryšys. Nerimas, susierzinimas ar prislėgta nuotaika sukelia nemalonius pojučius skrandyje, kuriuos laikome alkio jausmu. Stebėtina, tačiau mūsų pilvo ertmėje taip pat yra ... smegenų! Tai - autonominė nervų sistema skrandžio ir žarnyno sienelėse. Šis faktas pagimdė ištisą mokslą - neurogastroenterologiją. Visi dietologai remiasi juo.

Mes įpratę barti save už kiekvieną ne laiku suvalgytą kąsnelį ir vis dėlto toliau storėjame. O tikroji problema neretai slypi kitoje plotmėje, todėl sekinančios dietos ir milžiniškos valios pastangos laukiamų rezultatų dažnai neduoda. Nes daugeliu atvejų apkūnumą lemia ne fiziologinės problemos. Apkūnumas tik atspindi mūsų vidaus problemas... Mes ne visada sugebame pašalinti streso priežastį, tačiau galime išmokti laiku atsipalaiduoti ir teisingai "perskaityti" savo organizmo signalus. Tada ir dietų galbūt nebereiks.

Akvariumas - nuo depresijos

Pastaruoju metu biuruose, vaikų darželiuose ir gydymosi įstaigose dažnai galime matyti akvariumus. Tai ne tik duoklė madai. Jau seniai įrodyta, kad žmonės, stebintys plaukiojančius gyvūnus, nusiramina, atgauna dvasinę pusiausvyrą. Todėl gydytojai rekomenduoja akvariumus įsigyti asmenims, kenčiantiems nuo neurozių ir depresijos.

Akvariumas puikiai reguliuoja patalpos mikroklimatą. Garuodamas vanduo drėkina patalpas, o gaivus oras saugo nuo infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų.

Jogurtas ir imunitetas

Dauguma mūsų jogurtą laiko vien tik desertu. Jo perkama vaikams, o patys suaugusieji noriau geria kefyro arba rūgpienio. Klaidingai manoma, kad jogurtas... tik pasaldintas kefyras, kuriame yra daug riebalų, angliavandenių, nedidelis kiekis vitaminų... Jeigu jogurte būtų tik pieno produktams būdingų medžiagų ir nieko daugiai, kažin ar Japonijos gydytojai rekomenduotų vartoti jogurtą žmonėms, apšvitintiems radioaktyviomis medžiagomis. Beje, JAV, Europos ir kt. šalių mokslininkai primygtinai rekomenduoja šį produktą vartoti profilaktiškai bei gydant aterosklerozę, hipertoniją, gastritą, kepenų, širdies, kraujagyslių ligas, osteoporozę...

Ypač jogurtas didina imunitetą peršalimo ligoms, žarnyne stabdo puvimą, geriau nei pienas (pusantro karto) aprūpina organizmą kalciu. Ir vis dėlto jogurtas nebūtų jogurtas, jei jame nebūtų gyvų kultūrų: Bulgaricus lactobacillus ir Streptococcus thermophilus, kurios padeda organizmui pastebimai didinti imunitetą. Pavyzdžiui, kasdien suvartojant po 2 indelius jogurto, po metų kraujyje padaugėja iki 500 proc.(!) gama interferono, saugančio organizmą nuo infekcijų. Jei susirgus infekcinėmis ligomis tenka vartoti antibiotikų, labai svarbu tuo metu ir dar dvi savaites po ligos neužmiršti jogurto.

Avokados mažina cholesterolio kiekį kraujyje

Pasirodo, kad riebius ir gana kaloringus avokadų vaisius (vienoje avokadoje yra net 300 kcal) valgyti sveika. Mat jose daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina "blogojo" cholesterolio (LDL) kiekį kraujyje, tačiau nekeičia "gerojo" cholesterolio (HDL) kiekio. Be to, šiuose vaisiuose labai daug beta sitosterolio - medžiagos, neleidžiančios pasisavinti cholesterolio, esančio kitame maiste. Dar vienas avokadų privalumas - ypatingi cheminiai junginiai, kurie plečia kraujagysles, didina jų elastingumą, - dėl to geriau cirkuliuoja kraujas.

Laimingos sąjungos paslaptis

Po ilgų tyrimų Londono universiteto psichologai nustatė, kokie faktoriai lemia darnią, ilgaamžę ir laimingą dviejų žmonių sąjungą.

Tai vienodas partnerių požiūris į tvarką namuose, vaikų auklėjimą bei gyvūnus. Be to, pora turi mėgti tą pačią muziką bei filmus. Seksualinis suderinamumas bei politinės pažiūros, pasirodo, ne taip jau ir svarbu - jeigu abu nemėtote kur pakliuvo nešvarių drabužių, nepraleidžiate nė vienos "Sekso ir miesto" serijos, neįsivaizduojate dienos be šokolado ir kaip įmanydami lepinate savo terjerą, susitarti dėl sekso ir politikos jums nebus sunku.

Liepsna valo

Britanijos bakteriologai nustatė, kad paprastos žvakės labai gerai dezinfekuoja patalpas. Savo efektyvumu žvakės nenusileidžia šiuolaikinėms priemonėms, naikinančioms mikrobus. O į paprastą žvakę įlašinus eterinio aliejaus, pagaminto iš augalo, gebančio naikinti bakterijas, pavyzdžiui, eukalipto, degdama ji galės sunaikinti daugybę patalpoje esančių patogeninių mikrobų, tarp jų ir žarnyno lazdelę bei stafilokoką.

Mokslininkų manymu, kaip tik todėl epidemijų metu mūsų protėviai visur žibindavo žvakes.

Higiena ir kompiuteris

Angų mikrobiologas Entoni Hiltonas nusprendė patikrinti, kiek mikrobų gali būti ant kompiuterio klavišų. Tyrimui buvo pasirinkti 120 universiteto kompiuterių. Kiekvienu kompiuteriu per dieną naudojosi mažiausiai 20 studentų. Tikrintas mikrobų skaičius ant 2 klavišų: raidės A (dažniausiai vartojamos anglų kalboje) ir raidės Z (retai vartojamos).

Ant A raidės klavišo buvo rasta vidutiniškai apie 150 įvairių bakterijų, o ant Z raidės klavišo - tik 30. Daugiausia rasta stafilokokų ir net patologinių žarnyno lazdelių .

Mikrobiologo išvados:

nelaižykite pirštų, nelieskite jais burnos, akių, nosies dirbdami kompiuteriu;
nevalgykite dirbdami kompiuteriu;
plaukite rankas po darbo su kompiuteriu.

Kaip rasti gerą darbuotoją?

Išsirinkti tinkamą darbuotoją - nelengva užduotis. Japonijoje manoma, kad diplomas ir rekomendacijos - geras dalykas, tačiau svarbiausia - kraujo grupė. Ji lemia žmogaus temperamentą ir jo galimybes. 1928 metais japonų mokslininkas Takeji Furukava taikomosios psichologijos žurnale paskelbė studiją "Temperamento nagrinėjimas, remiantis eksperimentiniais kraujo grupių tyrimais". Ištyręs 248 asmenis jis nustatė, jog "tą pačią kraujo grupę turintys žmonęs pasižymi labai panašiu temperamentu". Jis taip gerai apibūdino keturis charakterių tipus, jog ir šiandien galime jais nedvejoti.

Dar ir iki šios dienos nėra galutinai išaiškinta, ar Amerikos kariuomenė, rinkdama vadovaujančius asmenis, nesiremia kraujo grupių psichologiniais ypatumais. Japonijoje renkant karo vadus kraujo grupių teikiami duomenys yra privalomi.

Taigi žinoma, kad tik teisingai sudarytas kolektyvas garantuoja puikų bendrą darbą ir rezultatus. Aukštą darbo našumą lemia tik tinkamai parinktas kolektyvas, priešingu atveju prasideda trintis ir konfliktai. Specialistų ir skirtingų charakterių visuma ir yra lemiamas veiksnys, nes vienas tipas papildo kitą. Kolektyvui reikia įvairių kraujo grupių atstovų talentų, tik tada bus pasiekta geriausių rezultatų.

O kraujo grupės atstovai - tikslo siekiantys žmonės, atsidavę darbui, optimistai, kuriems visada sekasi. A kraujo grupės mėgsta griežtą tvarką, dažnai yra pedantai, nemėgsta rizikuoti. Būdingi B kraujo grupės žmonių bruožai - kantrybė, pastovumas ir gebėjimas koncentruotis į kokį nors vieną darbą. AB kraujo grupės žmonės racionalūs, linkę būti lyderiais, ryškios individualybės.

Nesiblaškykite!

Kalifornijos mokslininkai, atlikę išsamius tyrimus, patvirtino seną gerą patarlę: daug norėsi, mažai gausi. Kitaip tariant, žmogus vienu metu gali susitelkti tik ties viena užduotimi. Tyrimas parodė, kad darbuotojas, rašantis ataskaitą ir tuo pat metu siuntinėjantis elektronines žinutes, sugaišta 50 procentų ilgiau nei tas, kuris susitelkia vien ties ataskaita. "Sudėtingesnėms užduotims, ypač toms, kur reikia kalbėti, - gebėjimas be nuostolių užsiimti keliais darbais vienu metu beveik neįmanomas. Jei tai tęsiasi ilgesnį laiką, gali ne juokais sutrikti nervų sistema. Tuo pat metu galima atlikti tik paprastus darbus. Pavyzdžiui, plauti grindis ir klausytis radijo ir pan.," - tvirtina mokslininkai. Taigi nebūkite barbės devyndarbės - galima išprotėti.

Kas laukia žmonijos - dangus ar pragaras?

Neseniai kompiuterių specialistas Bill Joy žurnale "Wired" publikavo straipsnį, pavadintą "Kodėl ateičiai mūsų nereikės". Jame buvo iškeltas pakankamai rimtas įspėjimas - technologijos, kurias mes taip puoselėjame, gali sunaikinti mus pačius. Bill Joy tikrai nėra luditas. Jis - vienas iš kompanijos Sun Microsystems įkūrėjų, matematikas ir išradėjas. Bill Joy nuomone, išdėstyta straipsnyje, žmonija, vystydama kibernetiką, nanotechnologijas ir genetiką, greitai artėja prie taško, kuomet ji pati taps nebereikalinga - tai įvyks nuo to momento, kuomet šių technologijų produktai galės egzistuoti, atsikurti, tobulėti patys ir patys toliau kurti naujas technologijas be žmogaus įsikišimo. Bill Joy nuomone, tuomet mes tapsime šalutiniu ir atgyvenusiu produktu ir mūsų kūriniai, sekdami savo logika, žmonijos paprasčiausiai atsikratys. Ganėtinai paprasta evoliucijos teorija, Bill Joy pavadinta "Pragaro" scenarijumi.

Joel Garreau, knygos "Radikali evoliucija" autoriaus ir šio požiūrio šalininko žodžiais, "Pragaro" scenarijaus sekėjų optimistinė prognozė - mes sunaikinsime žmoniją per maždaug 25 metus. Pesimistinė - organinės gyvybės visai neliks. Jo nuomone, šiuo metu evoliucija yra ties lūžio tašku - šimtmečius mes naudojome technologijas aplinkai pakeisti, tačiau dabar pradėjome keisti save pačius. Kaip didžiausios grėsmės 20-ajame amžiuje buvo atominiai, cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, taip 21-ajame amžiuje grėsme tapo genų inžinerijos, robotų, nano ir informatikos technologijos.

Bet pagrindinis skirtumas yra tas, kad masinio naikinimo ginklams kurti reikėjo milžiniškų mokslinių resursų, sudėtingų technologijų ir sunkiai gaunamų žaliavų, juos kontroliavo vyriausybės bei tarpvalstybiniai susitarimai. 21-ojo amžiaus technologijos didžiąja dalimi yra kuriamos ir naudojamos privačių įmonių, asmenų, tame tarpe ir su negerais ketinimais. Jos yra prieinamos ir neturint didelių finansinių ar žmogiškųjų resursų ir praktiškai nebekontroliuojamos. Moralinės ir kultūros vertybės evoliucionuoja gerokai lėčiau, nei technologijos. Mes nebespėjame prisitaikyti prie eksponentiniu greičiu augančių technologijų galimybių ir laiku numatyti jų poveikio. Garreau nuomone, daugelis inovacijų dabar atsiranda iš 'apačios', iš kelių ar net vieno žmogaus idėjų ir iniciatyvų. Pavyzdžiui, eBay ar Skype, kurios jau pakeitė milijonų žmonių elgesį.

Joel Garreau mano, kad atsiras kitų, "patobulintų" žmonių, stipresnių ir protingesnių už mus, rasė. Jei dabar tai daroma steroidų ir atmintį gerinančių vaistų pagalba, netrukus į sceną ateis genų inžinerija. "Tokia padėtis buvo prieš 50000 metų, kuomet Homo Sapiens gyveno šalia neandertaliečių. Kuo tai baigėsi, žinome", - sako Joel Garreau.

Tačiau labai dažnai prognozės, ypač tokios neigiamos, neišsipildo. Greičiausiai ateitis bus nei dangus, nei pragaras, o kažkas per vidurį. Tik nuo mūsų priklausys, į kurią pusę tas vidurys bus labiau paslinktas. Šaltinis: "Mokslo Lietuva"

Apie badavimą

Tai įdomu:

Naudingas badavimo poveikis žinomas nuo senų laikų. Senovės persų ir žydų kariai prieš mūšį badaudavo. Badavimas suteikdavo jiems didesnių galimybių išgyventi - sužeistasis tuščiu skrandžiu ne taip greitai pasiduodavo infekcijai.
Garsusis viduramžių gydytojas Paracelsas buvo valomojo badavimo šalininkas. Jis teigė, kad vieną dieną per mėnesį žmogus turi suvalgyti tik obuolį ir gerti šaltinio vandens.
XIX a. gydomasis badavimas buvo uždraustas.
Šiuolaikiniai tyrimai įrodo naudingą gydomojo badavimo poveikį gydant daugelį ligų. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje jau senokai veikia gydymo badu klinikos, kuriose pacientai, prižiūrimi gydytojų, badauja net po šešias savaites. Neseniai ir Lietuvoje atsirado natūralios medicinos centrų, kuriuose siūloma panaši paslauga. Tiesa, Palangos sveikatos mokykloje badautojų grupės renkamos jau ne vienerius metus.
Moterims badauti lengviau. Antropologų duomenys rodo, kad per badmečius išgyvendavo tik 50% vyrų ir net 90% moterų.

Riešutai saugo nuo širdies ligų

Neseniai nustatyta, kad riešutus mėgstantys žmonės rečiau serga širdies ligomis.

Kalifornijos mokslininkai ištyrė, kad tiems, kurie bent 5 kartus per savaitę suvalgo saujelę riešutų, pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra perpus mažesnis nei tiems, kurie riešutų valgo rečiau kaip kartą per savaitę. Tokį riešutų poveikį mokslininkai aiškina įvairiai. Vieni teigia, kad širdį palankiai veikia riešutuose esančios mononesočiosios ir omega - 3 riebalų rūgštys. Kiti teigia, kad stipriausias riešutuose slypintis ginklas nuo širdies ligų yra magnis. Šiaip ar taip, po saujelę riešutų kasdien sukramtyti tikrai verta.

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Organizme esančių rūgščių ir šarmų pusiausvyra - sveikatos indikatorius. Sveiko žmogaus organizme yra maždaug 20 proc. rūgščių ir 80 proc. šarmų. Tačiau vartojant daug riebalų, saldumynų, kavos, alkoholio, nuolat veikiant stresams ši pusiausvyra sutrinka. Rūgštūs medžiagų apykaitos produktai ne visiškai pašalinami iš organizmo ir sukelia ne vieną ligą. Atkūrus rūgščių ir šarmų balansą, galima jų išvengti.

Maisto produktai, atkuriantys rūgščių bei šarmų pusiausvyrą: lapinės salotos, daiginti javai, beveik visos daržovės, bulvės, riešutai, negazuotas vanduo. Organizmą rūgštinantys produktai: mėsa, baltų miltų gaminiai, juodoji arbata, kava, limonadas su cukrumi, konditerijos gaminiai.

Nutukėliai tampa priklausomi nuo maisto kaip narkomanai

Nutukę žmonės gali tapti priklausomi nuo maisto kaip narkomanai yra priklausomi nuo narkotikų, rodo naujo tyrimo rezultatai, paaiškinantys nuolatinį nutukusių žmonių potraukį maistui. Faktai, kad nutukę žmonės yra maisto "narkomanai", nustatyti nuskenavus septynių nutukusių žmonių smegenis. Tyrimo dalyviams buvo įmontuoti elektroniniai aparatai, kurie sukuria sotumo jausmą, stimuliuodami skrandžio raumenų susitraukimą, teigiama tinklapyje "NewScientist.com". Implantuoti įrenginiai, vadinami "skrandžio stimuliatoriais", stimuliuoja nervą klajoklį, kuris jungia skrandį ir smegenis. Kai prietaisas įjungiamas, stimuliuojamas nervas klajoklis priverčia skrandį išsiplėsti ir gaminti peptidus, kurie į smegenis siunčia "sotumo" pojūtį.

"Mes žinome, kad kai valgome, skrandis per nervą klajoklį siunčia signalus. Maistas liečiasi su skrandžio sienelėmis, o į smegenis siunčiamus signalus galima iššifruoti kaip "valgyk dar" arba "nebevalgyk", - teigė Dženas Džekas Vangas iš Brukheiveno nacionalinės laboratorijos Niujorke. "Tačiau mes norime išsiaiškinti, į kurią smegenų dalį siunčiami šie signalai", - aiškino mokslininkas. Norėdami tai padaryti, mokslininkų komanda davė tyrimo dalyviams radioaktyvaus cukraus, kad skenuodami smegenis galėtų pamatyti, kuri smegenų dalis yra aktyvi. "Mes žinome, kad "alkio centras" smegenyse yra pagumburis, tačiau tai, ką aptikome, mus tiesiog apstulbino", - tvirtino Dž. Dž. Vengas.

Tyrėjų komanda nustatė, kad kai įjungiamas "skrandžio stimuliatorius", aktyviai pradeda veikti jūros arkliuko formą primenanti smegenų dalis, vadinama hipokampu. "Hipokampas yra susijęs su atmintimi. Taip pat nustatėme, kad aktyviai veikia smegenų dalys kaip ir narkomanų. Potraukis valgiui yra labai panašus į narkomanų potraukį narkotinėms medžiagoms", - teigė mokslininkas. Taigi vietoj signalo "nebevalgyk" siunčiamas signalas "valgyk dar".

Tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl taip sunku atsikratyti nutukimo. "Dabar žinome, kad nuolatinis noras valgyti yra susijęs su emocijomis ir kognityvine sistema. Šis tyrimas rodo, kaip smegenys bando manipuliuoti kūnu, o ne atvirkščiai", - aiškina Dž. Dž. Vengas.

Dienraštis "Klaipėda"

Nevartokite vaistų be reikalo

Be cheminių vaistų šiandien sunku įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą. Tabletės malšina skausmą, gelbsti nuo kosulio, įveikia nerimą, gydo sunkias ligas. Dažnai jų išgeriame netgi be ypatingos priežasties - dėl viso pikto.

Pasak gydytojų, taip daryti negalima. Ne tik todėl, kad visi cheminiai vaistai turi šalutinį poveikį (aspirinas dirgina skrandį, paracetamolis kenkia kepenims, ibufenas - inkstams ir t. t.). Organizmui skaidant bei pasisavinant bet kokius vaistus, jame daugėja laisvųjų radikalų, t.y. tarpinių deguonies junginių, kurie naikina ląstelių membranas. Dėl to sensta oda, mažėja organizmo atsparumas, randasi vėžys, insultas, reumatinės ligos ir t. t. Taigi nevartokite vaistų be reikalo!

Modernusis gydymas garsais

Tinkamai parinkta muzika - veiksmingas vaistas nuo depresijos, streso ar neigiamų emocijų. Norite atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ar atsikratyti prastos nuotaikos? Klausykitės mėgstamų melodijų.

Jau daugybę amžių mokslininkai tyrinėja muzikos terapijos fenomeną. Sukaupta gausybė įdomių faktų, atlikta įvairių tyrimų. Pastaruoju metu gydymas garsais tampa vis populiaresnis. Amerikoje kuriama nauja alternatyviosios medicinos šaka vibracijų terapija. Pasak jos žinovų, harmoningų garsų bangos įsiskverbia į kiekvieną ląstelę ir išplinta po visą kūną. Tam tikrų dažnių vibracijos aktyvina kraujotaką, malšina galvos, nugaros ir raumenų skausmus. Gydymas yra malonus ir neturi jokio šalutinio poveikio. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse mokslininkai ypač domisi vadinamuoju "garsų rakto" metodu. Jo esmė tokia: ligonio kalba įrašoma į garso juostelę ir kruopščiai ištiriama pagal specialią kompiuterio programą. Nustatoma, kokių garso dažnių balse labiausiai trūksta. Tada gydytojas skiria pasiklausyti reikiamų garsų. Po daugybės tyrimų paaiškėjo, kad šis metodas veiksmingas gydant širdies ligas, didelį kraujospūdį, alergiją, regėjimo bei klausod sutrikimus.

Ar žinote, kad...

Nemaloni muzika gali tapti migrenos priežastimi.
Muzikos terapija dažnai taikoma žmonėms, esantiems komos būsenos.
Sergant lengva depresijos forma, mėgstamos melodijos gali atstoti antidepresantus.
Klasikinė muzika skatina negimusio vaiko vystymąsi.

Skonio receptoriai - emocijų barometras

Mokslininkai teigia, jog skonio receptoriai - emocijų barometras. Noras saldaus, aštraus ar sūraus maisto - ženklas, kad mūsų siela kenčia.

Vos pagalvojus apie aitriąja paprika pagardinta picą, nutįsta seilė? Greičiausiai jums įgrįso rutina, gyvenate nuobodžiai ir trokštate aštrių pojūčių. Aštriai norisi ir patyrus dvasinį sukrėtimą. Anot mokslininkų, suvalgius aštraus maisto, organizme išsiskiria raminamųjų medžiagų ir gerėja savijauta, bet toks maistas dirgina skrandį. Tad nepiktnaudžiaukite, aštrinkite ne valgius, o pilką kasdienybę.

Mokslininkai ištyrė, jog riebius kepsnius dažniausiai renkasi nusivylę, nepatenkinti darbu ar šeimyniniu gyvenimu žmonės. Taip pat tie, kurie jaučiasi nesaugūs. Didžkukuliai su spirgučiais ar karbonadas su skrudintomis bulvytėmis ilgai virškinami, tarsi užpildo sielos tuštumą bei suteikia saugumo. Atminkite: kimšdami riebius kepsnius, problemų neišspręsite. Verčiau imkite ir keiskite tai, kas trukdo jaustis laimingiems. Sielos tuštumą padeda užpildyti ir širdžiai mielas pomėgis.

Nė dienos negalite be saldumynų? Greičiausiai pečius slegia dideli rūpesčiai ir jūsų nervai pertempti. O angliavandenių turintys pyragėliai, šokoladas skatina gamintis geros nuotaikos hormonus, todėl atslūgsta įtampa ir gerėja nuotaika. Anot mokslininkų, saldumynų ypač norisi tiems, kuriems stinga meilės ir dėmesio. Tačiau kimšdami šokoladą ir pyragėlius tik priaugsite svorio. Juos keiskite sveikesniais angliavandeniais: javainių batonėliais, džiovintais vaisiais ar medumi.

Mokslininkų nustatyta, kad sūriai dažniausiai norisi patyrus stresą. Dėl nuolatinės įtampos organizmui reikia druskos, todėl taip knieti sukrimsti sūrių bulvių traškučių ar sūdytų riešutų. Nepamirškite, sūrus maistas gali pakenkti inkstams. Be to, druska sulaiko organizme vandenį ir sunkiau numesti svorio. Užuot kimšę traškučius, sugraužkite obuolį ar suvalgykite lėkštelę salotų, apšlakstytų citrinų sultimis ir pagardintų žiupsneliu druskos.

Pasyvaus rūkymo žala

Pernai nuo pasyvaus rūkymo sukeltų ligų JAV mirė apie 50 tūkst. žmonių.

Kaip skelbiama, nuo plaučių vėžio praėjusiais metais mirė beveik 3 tūkst. pasyvių rūkalių, apie 46 tūkst. - nuo širdies ligų, be to, buvo užregistruota 430 staigios naujagymių mirties, sukeltos pasyvaus rūkymo, atvejų. Tuo pačiu nikotino lygis pasyvių rūkalių kraujyje JAV per pastaruosius 10 metų labai smuko - 68 proc. tarp vaikų, 69 proc. tarp paauglių ir 75 proc. - tarp suaugusiųjų gyventojų JAV. "Tokio ženklaus kenksmingų medžiagų lygio sumažėjimo nerūkančiųjų organizme pavyko pasiekti dėl apribojimų, taikomų rūkantiesiems visuomeninėse įstaigose ir darbo vietose", - pabrėžiama pranešime.

Tačiau, pasak vyriausiojo JAV chirurgo, medikams didelį susirūpinimą kelia tas faktas, kad kenksmingų medžiagų lygis pasyvių rūkalių vaikų kraujyje yra vidutiniškai dukart didesnis nei suaugusiųjų. Todėl, anot chirurgo, būtina sugriežtinti priemones, ginančias JAV piliečių teises nuo pasyvaus rūkymo. Anot R. Karmonos (JAV vyr. chirurgo), atskirų zonų rūkantiesiems įrengimas patalpose negali apsaugoti nerūkančiųjų nuo kenksmingo tabako dūmo. Ir nors daugelis restoranų ir tabako pramonės įmonių savininkai mano, kad visiškas draudimas rūkyti visuomeninėse vietose smarkiai pakenks jų verslui, naujausi tyrimai rodo, kad per 80 proc. amerikiečių pripažįsta pasyvaus rūkymo žalą ir yra įsitikinę, kad nerūkantieji turi būti visiškai apsaugoti nuo tabako dūmų.

Pagal RIA Novosti-ELTA

Riebalai žudikai medžioja "greito maisto" mėgėjus

Jeigu jūsų racione vien tik „greitas maistas“, jūsų talija gali išnykti kur kas greičiau nei tuo atveju, jeigu vartotumėte tiek pat riebalų, tik juos gautumėte iš kur kas sveikesnio maisto. Beždžionės, maitintos daug transriebalų turinčiu maistu (tokių yra „greitame maiste“), užsiaugino kur kas didesnius pilvus nei tie gyvūnai, kurie laikėsi daug nesočiųjų riebalų ir tiek pat kalorijų turinčios dietos. Be to, pirmosios grupės beždžionėms išsivystė atsparumo insulinui, kuris yra ankstyvas diabeto simptomas, požymiai.

Transriebalų arba iš dalies hidrogenizuotų aliejų yra daugelyje „greito maisto“ patiekalų, taip pat keptuose patiekaluose, pusfabrikačiuose ir užkandžiuose. Jie smarkiai didina riziką susirgti širdies ligomis – net labiau negu nesotieji riebalai, kurių yra gyvulinės kilmės produktuose.

Kaili Keivana iš Šiaurės Karolinos valstijos Veik Foresto universiteto Baptistų medicinos centro susimąstė, ar šie riebalai žudikai gali išprovokuoti diabetą 51 žaliajai markatai.

Vienai markatų grupei ji skyrė dietą, kurioje 8 proc. kasdienių kalorijų gaunama iš transriebalų, o dar 27 proc. - iš kitų riebalų. Šį santykį galima palyginti su dideliu kiekiu kepto maisto, kurį suvalgo žmogus. Antroji beždžionių grupė laikėsi panašios dietos, tačiau transriebalus pakeitė mononesotieji riebalai, kurių yra, tarkime, alyvų aliejuje. Abi grupės gavo vienodą kiekį kalorijų, kurios buvo kruopščiai matuojamos, kad užtektų gyvybei palaikyti.

Po šešerių tokios mitybos metų transriebalus vartojusios beždžionėlės priaugo 7,2 proc. svorio, o vartojusios nesočiuosius riebalus – tik 1,8 proc. Kompiuterinė tomografija taip pat parodė, kad pirmosios grupės beždžionių pilvo riebalų kiekis padidėjo 30 proc. O tai jau diabeto ir širdies ligų rizikos faktorius.

„Mus ištiko šokas. Nepaisant milžiniškų mūsų pastangų, kad beždžionės nepriaugtų svorio, jos vis tiek priaugo. Didžioji jo dalis susikaupė ant pilvo, - sakė K. Keivana, kuri savo atradimus pristatė Amerikos kovos su diabetu asociacijos susitikime Vašingtone. - Tai tiesus kelias į diabetą“. Dariušas Mozafarianas iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos Bostone (JAV) pridūrė, kad tai pirmasis tyrimas, įrodęs, kaip smarkiai abdominalinių riebalų formavimąsi veikia transriebalai. „Jau praėjo tuos dienos, kai apie riebalus galvojome tik kaip apie kalorijas“, - pabrėžė jis.

Gaminant maisto produktus, iš dalies hidrogenizuotus aliejus galima lengvai pakeisti kitais. „Greito maisto“ gigantas „Wendy’s“ neseniai paskelbė JAV ir Kanadoje mažinantis iš dalies hidrogenizuotų aliejų kiekį. Sausį Amerikos maisto produktų gamintojus įpareigojo produkto pakuotėje nurodyti visus transriebalus.

„New Scientist“

Pusiausvyros sutrikimai - pirmieji Alzheimerio ligos simptomai

Sutrikusi pusiausvyra gali būti pirmasis Alzheimerio ligos ženklas, teigia JAV mokslininkai. Tyrimai, kurių metų buvo ištirti 2 tūkst. 288 vyresnio amžiaus žmonės, parodė, kad tokie fiziniai simptomai yra susiję su padidėjusia besivystančia silpnaprotystės rizika.
     Tyrėjai iš Vašingtono universiteto tvirtina, kad mankšta gali padėti pristabdyti ligos progresavimą. Apie tai remdamasi naujienų tarnyba BBC praneša ELTA.
     Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad mankšta gali sumažinti Alzhaimerio riziką - greičiausiai dėl didesnio kraujo pritekėjimo į smegenis. Mokslininkai tyrė pacientus kartą per dvejus metus, mėgindami nustatyti, ar esama fizinių ar protinių gebėjimų nykimo simptomų.
     Tų, kurie tyrimo metu gyveno aktyvų fizinį gyvenimą, šansai susirgti silpnaprotyste buvo tris kartus mažesni nei tų, kurie mažai judėdavo.
     Mokslininkai fizinėms funkcijoms nustatyti naudojo įvairus testus. Pirmieji būsimos silpnaprotystės rodikliai - vaikščiojimo sunkumai, pusiausvyros sutrikimas. Silpnas rankos paspaudimas pastebimas kiek vėliau. Tyrimo vadovas Dr. Erikas Larsonas (Eric Larson) sakė: "Mes nustebome nustatę, kad fiziniai pakitimai pastebimi anksčiau nei mąstymo susilpnėjimas".
     Ankstesnis E.Larsono tyrimas parodė, kad reguliari mankšta gali sumažinti silpnaprotystės ir Alzheimerio ligos riziką iki 40 proc. Anot jo, "fizinė ir protinė veikla eina išvien, jeigu patobulinsite vieną iš jų, kartu patobulinsite ir kitą".
     Šis naujas tyrimas parodė, kad tie, kurie negali atlikti net elementarių fizinių pratimų, turi didesnę tikimybę susirgti silpnaprotyste. Todėl tyrimo autoriai priėjo bendrą išvadą - sveikas gyvenimo būdas atitolina riziką susirgti Alzheimeriu.           MEDICINE.LT

Dar kartą apie žaliosios arbatos naudą

Kurį laiką mokslininkai stebėjosi mažesniu sergamumu vėžiu bei širdies ligomis Azijos šalyse, kur žmonės daug rūko. Ilgą laiką buvo spėjama, kad žalioji arbata gali turėti kokių nors medžiagų, užkertančių kelią šioms ligoms. Naujas tyrimas, atliktas Yale universitete parodė, kokia cheminė medžiaga gali būti pagrindinis šių ligų prevencijos komponentas.

"Mes vis dar negalime visiškai paaiškinti "Azijos paradokso" (fakto, kad šiame regione vėžiu bei širdies ligomis sergama labai retai, nors čia suvartojama daugiau cigarečių nei daugumoje kitų šalių). Bet pagaliau mes turime teorijų, kurios gali tai paaiškinti", - sako Bauer Sumpio iš Yale universiteto.

Anot Sumpio, maždaug 1,2 litro kasdien suvartojamos žaliosios arbatos suteikia anti-oksidantinį poveikį, kuris gali apsaugoti nuo LDL oksidacijos, kuri atlieka svarbų vaidmenį arteriosklerozės formavimesi. Taip pat tai sumažina trombocitų susikaupimą, reguliuoja baltymus bei skatina lygiųjų raumenų ląstelių paplitimą bei judėjimą - visa tai sumažina širdies ligų riziką.

"Šiuo metu reikalingi tolimesni tyrimai tam, kad būtų geriau suprastas žaliosios arbatos poveikis, ypač ląstelės lygmenyje", - sako Sumpio. "Tačiau jau yra pakankamai įrodymų, kad žaliosios arbatos vartojimas yra naudingas mitybos elementas, užkertantis kelią įvairioms chroniškoms ligoms".

Mokslo Lietuva

Ar žinote, kad optimizmo galima išmokti?

Psichologai sako, kad optimizmo galima mokytis taip pat, kaip iki tol negirdėtos užsienio kalbos. Ir mokymosi procesas labai panašus - iš pradžių tenka įdėti daug pastangų atskiriems žodžiams ištarti, o paskui pradedi kalbėti beveik neužsikirsdamas. Beje, optimizmo, kaip ir užsienio kalbos, lengviausia išmokti bendraujant su kalbančiaisiais ta kalba. Įprasta pesimistų reakcija į nesėkmes - plaukti pasroviui. Priežasčių nieko nedaryti, kad pakeistų gyvenimą į gerąją pusę, pesimistai prisigalvoja kuo įvairiausių - jie esą per daug pavargę, per seni, nepakankamai pasiturintys. Ilgainiui aukos vaidmuo jiems pasidaro savotiškai malonus. Būdamas šalia tokių žmonių ir pats greitai išmoktum nuolankiai priimti visus likimo smūgius. Optimistams, atvirkščiai, - visai nepatinka neigiamos emocijos. Nesėkmes jie priima kaip laikiną dalyką, nebijo rizikuoti ir, jeigu kas nepasiseka, ieško kitų išeičių. Tokie žmonės įkvepia! Būti šalia jų naudinga, nes užsikreti jų optimizmu. Išmoksti jų kalbos.

Šiek tiek apie genetiką

Mokslininkai seniai laužė galvas, stengdamiesi suprasti, kas įtakoja žmogaus elgesį, charakterį, skonį, seksualinę orientaciją - auklėjimas, supanti aplinka ar paveldėjimas. Truputį aiškiau tapo, kai 1953 m. mokslininkai Jim Watson ir Francis Crick atrado žmogaus genetinį kodą - DNR spiralę. Joje užšifruota visa informacija apie žmogų: nuo jo pėdos dydžio iki temperamento subtilybių. Rasti surado, bet ką su tuo genetiniu kodu toliau daryti? Aišku, galima tyrinėti kiekvieno žmogaus kodus, bet kas iš to? Informacijos šaltinis patikimas tik tuo atveju, jeigu jį galima patikrinti. O kaip patikrinti žmogaus genetinį kodą, jeigu jis unikalus, vieno egzemplioriaus kūrinys? Vaikai, giminės tęsėjai, tegul panašūs į tėvus, vis tiek turi savą, ypatingą kodą. Žmogaus klonavimo eksperimentai irgi dar nerezultatyvūs, be to, daug ginčijamasi dėl etinės šio reikalo pusės. Tačiau gamta nepaliko žmonių aklavietėje, sukūrė užuominą - dvynius, "gamtos klonus", du atskirus žmones su absoliučiai identiška genetine informacija. Tirdami dvynius, mokslininkai daug ką išsiaiškino apie žmogaus egzistenciją. Išaiškėjo ir tai, kad toli gražu ne viską lemia genai. Jei taip būtų, monozigotiniai dvyniai visiškai vienodai vystytųsi, rengtųsi, kalbėtų, mylėtų tą pačią moterį, susikirstų per tuos pačius egzaminus ir t. t. Būtent dvyniams turėtume būti dėkingi už daugelį svarbių medicinos bei psichologijos atradimų. Štai keli įdomesni faktai:

žmogaus svoris užprogramuotas genetiškai. Net 75% dvynių sveria vienodai;
egzistuoja optimizmo genas. Optimistinį požiūrį žmogus paveldi, o štai pesimistinio - ne;
žmogaus polinkis į religiją - daugeliu atvejų genų "nuopelnas". 80% dvynių, gyvendami atskirai vienas nuo kito, arba tapdavo aistringi kokios nors religijos išpažinėjai, arba likdavo ateistai;
išsiblaškymas taip pat nulemtas genų, kaip ir gera atmintis ar proto aiškumas;
seksualinė orientacija, dideliam konservatyvių pažiūrų žmonių nusivylimui, nepriklauso nuo auklėjimo, o yra genetiškai užprogramuota. Jeigu vienas iš dvynių - homoseksualus, kitas net 95% atvejų taip pat priklauso seksualinėms mažumoms. Beje, eksperrimento dalyviai dvyniai augo skirtinguose namuose, tad "užsikrėsti" homoseksualizmu jie niekaip negalėjo;
sunkios psichikos ligos, pavyzdžiui, šizofrenija, užkoduotos genuose.

... apie sveikatą

" Vienas iš svarbiausių kūno malonumų yra rami ir gera kūno būklė, tai yra sveikata, netrikdoma jokio skausmo. Gera sveikata yra didžiausias malonumas, visko pamatas ir atrama. Todėl išminčius turi veikiau vengti ligų negu ieškoti vaistų nuo jų". (T. Moras)

Pyktis - blogas patarėjas

Slopinti pyktį ar leisti jam prasiveržti? Kokia elgsena labiau kenkia sveikatai? Negalime numoti į tai ranka, nes pyktis - mūsų gyvenimo dalis. Dar neseniai moterys, ypač "išauklėtos", neturėjo pasirinkimo. Tradiciškai joms buvo įdiegiama, kad parodyti pyktį tikrai ledi jokiu būdu nevalia. O kaip pyktį išreiškia šiuolaikinė moteris? Ogi lygiai taip pat , kaip ir vyrai. Tenesio valstijoje atliktų tyrimų duomenimis, moterys parodo savo pyktį taip pat dažnai, taip pat stipriai ir dėl tų pačių priežasčių, kaip ir vyrai. Netinkamas elgesys, netenkinanti situacija namuose ar darbe, nepasiteisinusios viltys - tai tik kelios priežastys, sukeliančios susierzinimą ir pykčio proveržius. O ką gauna moterys mainais į išliejamą pyktį? Ogi sveikatos problemų. Lygiai kaip ir vyrai.

Tyrimai rodo, kad pykčio protrūkiai sukelia depresiją, aukštą kraujospūdį, širdies ligas, artritą, priklausomybę nuo vaistų bei alkoholio ir nutukimą. Beje, moterys, kurios visai neleidžia prasiveržti pykčiui, arba visai jo nevaržo, du kartus dažniau serga krūties vėžiu. Nežabojančių pykčio moterų santuoka dažniausiai nelaiminga. Bet... moterys, kurios ilgai slopina pyktį, du kartus labiau rizikuoja mirti nesulaukusios senatvės nei tos, kurios "nuleidžia garą".

Taigi iš šių tyrimų peršasi išvada, kad visas problemas sukelia pernelyg didelis polinkis pykti. Nesvarbu ar pyktis nuslopinamas, ar leidžiama jam prasiveržti - jis vis tiek žaloja sveikatą ir trumpina gyvenimą.

Daugiau pinigų - mažesnė rizika nutukti

Sakoma, besivystančiose kraštuose, kuriuose trūksta maisto, nutukimas yra tarsi žmogaus gerovės rodiklis, o išsivysčiusiose šalyse antsvoris rodo prastesnę žmogaus padėtį visuomenėje. Išsilavinę ir didesnes pajamas turintys asmenys rečiau turi antsvorio arba yra nutukę.

Antsvoris - seniausias pasaulyje žinomas medžiagų apykaitos sutrikimas. Nutukusių egiptiečių mumijos bei apkūnios senovės Graikijos skulptūros - puikiausias įrodymas, jog antsvorio problema egzistuoja tūkstantmečius.

Dėl nesubalansuoto kalorijų kiekio bei pasyvios gyvensenos nutukimas pamažu tampa gyvenimo norma. Paskutinių Pasaulio sveikatos tyrimų depertamento duomenimis, 1999 m. 21,1 procentas visų pasaulio moterų ir 18,7 procentų vyrų buvo nutukę. Palyginus su 1980 metais, matyti didžiulis skirtumas: tada buvo nutukę 6 procentai vyrų ir 8 procentai moterų. Statistika rodo, jog šiuo metu Europoje labiausiai nutukę britai, suomiai, vokiečiai ir čekai. Jei šiandieninės tendencijos nepasikeis, iki 2030 metų 60-70 procentų žmonių turės antsvorio, o 40-50 procentų sirgs nutukimu.

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje antsvorio daugiau turi vyrai, tačiau nutukimo atvejų dažniau pasitaiko tarp moterų.

Antsvoris Nutukimas

VYRAI 42% 11%

MOTERYS 32% 17%

Pasimokykime mitybos iš italų

Pietų Europos gyventojų dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, makaronai, duona ir česnakai. Ši dieta pasižymi ne tik geru skoniu. Ji išgarsėjo kaip viena sveikiausių dietų pasaulyje. Daugelis mokslininkų teigia, jog Pietų europiečių tradicinis maistas yra maistingumo idealas. Beveik ant kiekvieno italo pietų stalo kasdien galima pamatyti pilnas lėkštes vaisių, daržovių ir česnakų, rupių miltų duoną, alyvų aliejų, gabaliuką mėsos ar žuvies, porą taurių raudono vyno.

Galbūt tokia mityba nulėmė, kad Italijoje, palyginus su kitomis šalimis, yra gerokai mažesnis sergamumas skrandžio ir plaučių vėžiu, širdies ligomis, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultais, nepaisant Pietų europiečių meilės cigaretėms ir alkoholiui. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kodėl Pietų Europos gyventojams tokia mityba padeda išvengti daugelio ligų. Paaiškėjo, jog vaisiai ir daržovės turi nemažai vitaminų C ir E, bei beta karotinų. Šie antioksidantai (vitaminai C ir E, bei A) kovoja su ląsteles ardančiais laisvaisiais radikalais bei toksinėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus organizmą ir sąlygoja senėjimą, sukelia širdies ligas ir vėžinius susirgimus.

Telefonas, sugebantis sugadinti apetitą

Dar vienas būdas padedantis išlikti liekniems, o tuo pačiu ir sveikesniems.

Kuopio miesto (Suomija) universiteto Techninių tyrimų centro mokslininkai sukūrė ir dabar tobulina programą, kuri paverčia mobilųjį telefoną asmeniniu dietologu. Skaitmenine fotokamera (kuri jau įmontuota daugelyje šiuolaikinių mobiliųjų telefonų) jūs fotografuojate perkamo produkto brūkšnelinį kodą. Telefonas perduoda šią informaciją į centrinį kompiuterį ir po kelių sekundžių jūsų telefono ekrane pasirodo duomenys apie produkto sudėtį ir energetinę vertę. Po to telefonas (į kurį iš anksto įvesti šeimininko duomenys: ūgis, svoris, amžius, lytis ir t.t.) iš karto rodo jums kiek ir kokių fizinių pratimų reikės atlikti, kad sudeginti šiame produkte esančias kalorijas. O toliau jau jūs sprendžiate: pirkti ar ne šį produktą.

Bandomieji tyrimai jau baigiami ir po pusantrų metų Suomijos teritorijoje ši programa pradės veikti.

Dažniau besimylintys lėčiau sensta

Dešimt metų Europos ir JAV mokslininkai tyrė, kokią įtaką žmogaus senėjimui turi jo seksualinis gyvenimas. Tyrime dalyvavo 3500 žmonių, kurių amžius - nuo 18 iki 102 metų. Tyrimą organizavę Airijos Eidinburgo Karališkosios ligoninės specialistai nustatė, jog senstančio žmogaus išvaizda net 75% priklauso nuo jo gyvenimo būdo, ypač nuo seksualumo.

Mokslininkai tyrimams rinkosi asmenis, kurie pagal savo amžių atrodė daug jaunesni. Išvados tikrai įdomios: poros, kurios per savaitę mylisi mažiausiai tris kartus, atrodė jauniau už tuos, kurių sueitys ribojosi vienu ar dviem kartais! Ir ne vien išvaizda. Tiek moterims, tiek vyrams seksas, pasirodo, turi didžiulį teigiamą poveikį, - panašiai kaip reguliarūs fiziniai pratimai ir gebėjimas išlaikyti psichinę pusiausvyrą. "Jaunatviškumą" palaiko lytiniai hormonai, kurių išsiskyrimą nuolat stimuliuoja reguliarus seksas. "Šiandien, kai jau atlikti tokie tyrimai, galima teigti, kad dauguma žmonių, kurie gyvenime atrodo jauni, mėgavosi labai aktyviu, sveiku seksu! - sako visame pasaulyje žinomas mokslininkas Deividas Uiks. Mylėkitės ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Tai padarys jus ne tik laimingus, atsipalaidavusius nuo bet kokios nervinės įtampos, bet kartu neleis vysti jūsų organizmui". Tą pačią temą tęsia Vokietijos mokslininkai žurnale "Freundin". Čia jie skelbia: "Seksas ne tik padeda išsaugoti sveikatą, žmogui teikia džiaugsmo ir ramybės, bet ir numalšina galvos skausmą (kuris gana dažnai būna nervinės įtampos pasekmė). Tokie hormonai kaip adrenalinas, kortizolis stimuliuoja galvos smegenis ir padeda išvengti migrenos".

Žinoma, mokslininkai tyrė ir kitus faktorius, jų nuomone, galinčius palaikyti žmogaus organizmo jaunatviškumą. Čia trumpai paminėsime Deivido Uiks patarimus, kaip žmogus, siekdamas kuo ilgiau išlaikyti kūno jaunatviškumą, turėtų gyventi:

Pereikite prie vegetarinės dietos.
Nerūkykite.
Nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
Gyvenkite aktyvų seksualinį gyvenimą.
Aktyviai sportuokite (žinoma, nebūtina tapti profesionalu).
Venkite intensyvaus deginimosi saulėje.
Mokėkite atsikratyti arba tiesiog išvengti kasdieninių rūpesčių, nesinervinkite.

Spanguolėse esančios medžiagos gali turėti teigiamą poveikį širdžiai

Mokslininkai iš Wisconsin-Madison universiteto nustatė, kad spanguolėse esantys junginiai gali turėti teigiamą poveikį širdies veiklai. Ankstesni tyrimų rezultatai rodė, kad kiaules, kurios genetiškai linkusios sirgti ateroskleroze ar jų kraujagyslės turi tendenciją kalkėti, šeriant spanguolių sulčių milteliais, šių gyvulių kraujagyslės išsiplečia. Veterinarijos anesteziologės Kris Kruse-Elliot ir kolegė Jess Reed siekė įvertinti įvairų maistą, turintį antioksidantų, flavonoidų ir polifenolių - visus junginius, kurie galėtų apsaugoti nuo širdies ligų. Spanguolėse yra visų trijų minėtų junginių, todėl mokslininkės maitino kiaules spanguolių sulčių milteliais. Po šešių mėnesių spanguolių dietos kiaulių kraujagyslės funkcionavo panašiai, kaip sveikų kiaulių. Pakitusi kraujagyslių funkcija yra svarbus veiksnys, lemiantis širdies ligų vystymąsi. Todėl svarbu nustatyti būdus, kaip pagerinti kraujagyslių funkciją ligoniams, turintiems aukštą cholesterolį ir sergantiems ateroskleroze; apsaugoti juos nuo galimų pasekmių, kaip širdies infarktas. Sekantis žingsnis yra nustatyti, kurie specifiniai spanguolių komponentai yra svarbiausi gerinant kraujagyslių funkcionavimą, ir kaip tiksliai jie plečia kraujagysles; kokiu būdu jie galėtų būti įtraukti į dietą. Kol kas kiaulės nesirūpina dėl spanguolių koncentrato aštraus skonio, tačiau kažkam reikės spanguolių sulčių miltelius padaryti skanius žmonėms, prieš įvedant šiuos miltelius į "širdį apsaugančią" dietą.

Science Daily

Vynas ir šokoladas vietoj vaistų

Grupė Europos mokslininkų, atlikę eilę tyrimų, sukūrė specialią profilaktinę dietą (širdies veiklai gerinti), kurios poveikis tolygus vaistų vartojimui.

Produktai, sudarantys "gydomąjį" sąrašą: raudonas vynas, žuvis, juodas kartusis šokoladas, vaisiai, daržovės, migdolai, česnakas, alyvuogių ir sojų aliejus, sojų pupelės, pomidorai, avižos, sėlenos, kukurūzai, žirniai ir žalioji arbata.

Taigi:

150 ml raudono vyno kasdien, sumažina riziką susirgti širdies ligomis daugiau nei 30%.
100 g kartaus juodo šokolado - 20%.
114 g žuvies 4 kartus per savaitę - beveik 15%.
1-2 skiltelės česnako kasdien - 38%.
Vaisiai ir daržovės mažina kraujo spaudimą.
Migdolai ir česnakas - cholesterolio kiekį kraujyje.

Svarbiausia - netaupykite savo sveikatos sąskaitą: kuo aukštesnės kokybės vynas, šokoladas ar alyvų aliejus, tuo stipresnis jų teigiamas poveikis.

Vyrai išties pameta galvas dėl gražių moterų

Belgijos Leuven universiteto mokslininkai įrodė, kad pamatę gražią moterį vyrai praranda sugebėjimą priimti teisingus sprendimus.

Tyrėjai suskirstė 176 heteroseksualius vyrus į dvi grupes. Pirmosios grupės vyrams buvo pateikiami įvairūs seksualūs dirgikliai (vieni turėjo įvertinti patrauklių moterų nuotraukas, kiti- moteriškų liemenėlių kokybę, medžiagą ir spalvą, tretiems tiesiog buvo rodomos modelių nuotraukos). Atitinkamai kitai pusei vyrų buvo pateikti neutralūs dirgikliai (vieni turėjo įvertinti gamtos vaizdų nuotraukas, kiti - marškinėlių kokybę, medžiagą ir spalvą, tretiems tiesiog buvo rodomos pagyvenusių moterų nuotraukos).

Antrame eksperimento etape tyrimo dalyviai žaidė finansinį žaidimą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tos grupės vyrai, kuriems pradžioje buvo pateikiami seksualūs dirgikliai, dažniau priimdavo nesąžiningus finansinius pasiūlymus nei antrosios grupės vyrai. Šalia to tyrėjai atsižvelgė ir į testosterono kiekį - buvo aptikta, kad blogiausiai pasirodydavo tie vyrai, kurių testosterono lygis buvo aukščiausias.

Atliekant panašius tyrimus su moterimis kol kas nerastas dirgiklis, galintis paveikti jų elgesį.

BBC News

Žmogaus amžius užkoduotas genuose!

Kad ir kiek treorijų dėl žmogaus ilgaamžiškumo mokslininkai bepateiktų, neapseinama be vienos bendros išvados. Iš tikrųjų, kodėl, pavyzdžiui, peteliškei gyventi skirta tik viena diena, o pelėms - dveji metai? Arba kodėl krabai, kalmarai, kai kurios žuvys išgyvena neįtikėtinai ilgą gyvenimą?

Kalifornijos universiteto mokslininkė Sintija Kennon 1992 m. savo tyrimų išvadose paskelbė, kaip sakoma, faktų faktą. Ji tyrinėjo kirminus, išvedė jų mutantus, prailgindama jų amžių 2-3 kartus! Kaip? Ji pakeitė tik vieną vienintelį kirmino geną! Ir dar kas svarbu: tas kirminų amžius ilgėjo ne senatvės, o jaunystės sąskaita! Po kelerių metų Gerri Ruvkun iš Harvardo medicinos mokyklos irgi patvirtino tokio geno funkcionavimą. Būtent jis skatina pirmoje gyvenimo pusėje daug valgyti, stimuliuoja organizmo augimą. Bet, matyt, tas genas nejaučia "atsakomybės", nes po tokio augimo organizmas pradeda senti. Atsakomybė tenka pačiam žmogui. Kornelio universiteto (Niujorkas) mokslininkai eksperimentais patvirtino teiginį, kad antroje gyvenimo pusėje žmogus turėtų maitintis nekaloringu maistu ir labai saikingai. Jo tiriamieji, vartoję 30-40% mažiau kaloringą maistą, pailgindavo savo gyvenimą net 20-40%! Mokslininkai remiasi eksperimentais, atliktais su pelėmis, žiurkėmis ir kai kuriais bestuburiais.

Hipotezės, teorijos, bandymai, įrodymai... Gal iš tiesų netoli ir tas laikas, kai Sintijos Kennon atlikta kirminų senėjimo geno šalinimo "procedūra" bus drąsiai taikoma žmogui? O kol kas reikia gyvenime praktikuoti tai, kas jau patvirtinta: sulaukus brandesnio amžiaus, valgyti mažiau kaloringą maistą, saugoti savą nervų sistemą nuo stresų ir džiaugtis gyvenimu. Neatimkite iš savęs galimybės gyventi tiek, kiek mums suteikė gamta.

Ozono sluoksnis palengva atsistato

Matyti, kad, sumažėjus ozono sluoksniui kenkiančių chemikalų suvartojimui, jis palengva atsikuria. Vis dėlto mažai tikėtina, kad jis pasieks iki 1980 m. buvusį lygį. Žemę saugančio ozono sluoksnio nykimas sąlygojamas chlorfluormento, kurį žmonės naudoja aerozolių ir vėsinimo įrangos gamybai. Ozoną naikinantys chemikalai buvo uždrausti 1987 m. Monrealio protokolu, kurį pasirašė 180 šalių.

Ozono sluoksnis neutralizuoja didžiąją dalį ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Šie spinduliai padidina riziką susirgti odos vėžiu, katarakta, gali pakenkti javų derliui ir jūros gyvūnams... Be abejo, nors pastebima, kad ozono sluoksnis atsigauna, ultravioletinių saulės spindulių vis tiek reikėtų pasisaugoti. Ištyrę palydovų bei žemėje esančių stočių duomenis mokslininkai konstatavo, kad ozono sluoksnis per pastarąjį dešimtmetį stabilizavosi arba šiek tiek pakilo, bet visiškai jis atsistatys nebent per keletą dešimtmečių. Tačiau ir tuo negalime būti tikri - jam gali pakenkti ir temperatūros svyravimai, šiltnamio efektas, azoto suboksidas (N2O).

Nasa palydovo pateiktais 2004 m. rugsėjo duomenimis ozono skylė virš Antarktidos atrodė tikrai bauginančiai. Dabar ji kiek mažesnė.

Reuters

Svoris didėja ir dėl miego trūkumo

Neišsimiegančios moterys mažiau valgo, bet greičiau storėja.

Moterys, naktį miegančios penkias ar mažiau valandų, turi antsvorį arba yra nutukusios. Amerikos mokslininkai, kuriems vadovavo Sandžajus Patelis, nustatė, jog svoris kaupiasi nepaisant sąlygiškai nedidelio suvartojamo maisto kiekio. Mokslininkai stebėjo 70000 vidutinio amžiaus moterų, kurios dalyvavo slaugytojų sveikatos tyrime. Jo dalyvės 16 metų kas dvejus metus fiksavo savo svorį. Paaiškėjo, kad per tą laiką moterys, kurios miegojo penkias ir mažiau valandų, priaugo 15 kg – 32 proc. dažniau nei kitos. Be to, jos 15 proc. dažniau nutukdavo. Jau anksčiau buvo pasirodę duomenų, kad miego stygius sukelia nutukimą. Tačiau Vakarų rezervinio rajono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas yra vienas išsamesnių šioje srityje.

Anksčiau manyta, kad svorio didėjimas susijęs su tuo, kad neišsimiegantys žmonės daugiau valgo. Tačiau paaiškėjo, jog taip nėra. „Iš tikrųjų jie valgo mažiau, - sakė S. Patelis. - Tai rodo, kad apetitas ir dietos neturi įtakos moterų, kurios mažiau miega, svorio didėjimui.“ S. Patelis teigė, jog vis dar nežinoma tiksli priežastis, dėl kurios miego stygius daro įtaką svorio didėjimui. Mokslininkai spėja, kad miego trukmė veikia metabolizmo greitį. Stingant miego lėtėja medžiagų apykaita, todėl lėčiau deginamos kalorijos. Kita galima priežastis – sumažėjęs kasdienis fizinis aktyvumas. Neišsimiegojęs žmogus daugiau sėdi nei stovi ar juda. „Galima aiškinti taip: jeigu jūs miegate mažiau, tai mažiau ir judate, todėl sudeginate mažiau kalorijų“, - aiškino S. Patelis.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti tarptautinėje Amerikos pulmonologų draugijos konferencijoje San Diege.

Miegas - biologinio atsinaujinimo metas

Žmogus pramiega maždaug trečdalį savo gyvenimo. Tačiau tai - ne tuščiai praleistas laikas, nes nėra geresnio atjaunėjimo būdo už miegą. Naktį organizmo veikla sulėtėja, tačiau nenutrūksta: atsinaujina audiniai, vyksta gydomieji procesai, organai ir ląstelės aprūpinamos reikiamomis medžiagomis, senos ląstelės pakeičiamos naujomis. Prisiminkite, kokie žvalūs ir sveiki jaučiatės, kai gerai išsimiegate. Beje, tuomet ir atrodote jauniau - oda būna raustelėjusi ir lygesnė, nervai atsipalaidavę, visi negalavimai susilpnėję. Todėl neatimkite iš savo organizmo šio laiko. Pasistenkite miegoti po 7-8 val. ir kasdien gulti tuo pačiu laiku. Šios taisyklės besilaikantys ir sulaukę brandaus amžiaus atrodo gerokai jauniau už savo vienmečius, kuriuos nuolat kamuoja nemiga. Nustatyta, kad aktyviausiai jaunėjimo procesai vyksta iki vidurnakčio, todėl norint ilgai atrodyti ir jaustis jauniems, miegoti reikia eiti iki vidurnakčio.

Kalcis - ne vien kaulams stiprinti

JAV mokslininkų atliekamuose tyrimuose dalyvavo 33 moterys. Tris mėnesius į jų kasdienį racioną buvo įtraukiama po 100 mg kalcio. Beveik trys ketvirtadaliai tiriamųjų pareiškė jaučiančios, kad gerokai sumažėjo nervingumas ir įtampa. Kito eksperimento metu moterys gaudavo apie 1300 mg kalcio per dieną. Ši norma padėjo išvengti galvos svaigimo, galūnių pabrinkimo, pagerino bendrą savijautą. Specialistai padarė išvadą, jog moterys turėtų suvartoti iki 800 mg kalcio per dieną. Jo yra piene, jogurte, sūryje.

Jeigu ryte išgersite stiklinę apelsinų sulčių, per pietus - stiklinę neriebaus pieno, o pavakariams suvalgysite porciją pieniško jogurto - tai ir bus kalcio dienos norma. Jeigu nevartojate pieno produktų, rinkitės daržoves: kalcio turi burokėliai, ropės, burokėlių lapkočiai.

Leonardo da Vinči apie sveikatos išsaugojimą

Įžymusis Leonardo da Vinčis...Tai genijus, kurio proto pajėgos nepaliauja žavėti ir stebinti paprastus mirtinguosius. Jo "meditacinės" mintys apie sveikatą:

"Jei nori būti sveikas, laikykis tokios dietos: nevalgyk, jei nesi alkanas, o vakarienei valgyk labai mažai; gerai kramtyk, ir tai, ką priimi į savo kūną, tebūnie išvirta ir paprasta.

Stenkis nepasiduoti pykčiui ir venk troškaus oro; tiesus atsistok nuo stalo ir kovok su miegu vidurdienį.

Blaiviai žiūrėk į vyną, gurkšnok jį dažnai ir po truputį, bet tik prie valgio, ir niekad - kai skrandis tuščias; neatidėliok pasivaikščiojimo į išvietę.

Negulėk kniūbsčias ir žemyn galva; gerai apsiklok naktį.

Duok poilsio savo galvai ir stenkis būti linksmas; venk gašlumo ir laikykis dietos."

Mėtos ir cinamono kvapas didina vairuotojų budrumą

Jei dažnai važinėjate automobiliu, jo saloną patartume iškvėpinti mėtų ar cinamono kvapais. Šie kvapai sumažina rytinę įtampą ir didina budrumą vairuojant. Bent jau taip teigia psichologas B. Raudenbushas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mėtų ir cinamono kvapai padidina vairuotojų motyvaciją, veiklumą, budrumą, sumažina nuovargį - taigi jie yra nervų sistemos stimuliatoriai. "Vairuotojams rekomenduojama iškvėpinti automobilio saloną mėtų ar cinamono kvapu, ypač jei jie susiruošė į tolimą kelionę: kvapas padidins jų atidumą, budrumą ir sumažins nuovargį", - teigia B. Raudenbushas. O tai padės išvengti eismo nelaimių kelyje.

Dar vieną kvapų poveikio vaituotojams tyrimą atliko psichologas C. Kingas. Pasak jo, uoslės pojūtis "apeina" loginę smegenų dalį. Taip galima paaiškinti, kodėl moteriškų kvepalų kvapas gali priversti vyrą svaičioti; kodėl kepamos duonos kvapas gali sugriauti visus dietos besilaikančiojo planus. C. Kingo tyrimo rezultatai parodė, kad, be mėtos ir cinamono, automobilio salone tinka citrinos ir kavos kvapai. O štai greitojo maitinimo įstaigų, šviežios duonos ar tešlos kvapai gali suerzinti vairuotoją ir paskatinti jį važiuoti greičiau, nes jie sužadina alkio pojūtį ir norą greičiau patenkinti savo apetitą.

Kiti "pavojingi" kvapai - ramunėlių, jazminų ir levandų. Jie gali paskatinti vairuotoją pernelyg atsipalaiduoti ar net užsnūsti. Šie augalai paprastai naudojami gydyti nuo nemigos. Tyrinėtojai įspėja tuos, kurie nemėgsta kvapų savo automobilio salone. Astronautų tyrimai parodė, kad bekvapė aplinka skatina irzlumą ir net uoslės haliucinacijas.

Parengta pagal žurnalą "Psichologija Tau"

Skysčius varančios arbatos

Nors vaistažolės parduodamos be recepto, šlapimo išsiskyrimą skatinančiais mišiniais piktnaudžiauti nereikėtų. Mat jų antpilas iš organizmo išplauna ne tik skysčių perteklių, bet ir daug mikroelementų, vadinamųjų elektrolitų, kurių trūkumas gali rimtai pakenkti sveikatai. Ypač atsargiai reikėtų vartoti liekninamuosius preparatus, kurie skatina skysčių išsiskyrimą. Juolab kad, medikų nuomone, jų poveikis mažai pastebimas. Nustatyta, kad pagal visas instrukcijas gerdami liekninamosios arbatos, gali netekti viso labo 1-2% kūno masės. T. y. jei sveri 100 kg, sulieknėsi vienu dviem kilogramais. Verčiau vartokite mažiau druskos ir daugiau kalio (jo gausu bananuose, avokadose, bulvėse, ankštinėse daržovėse, džiovintuose abrikosuose). Na, o suvalgius sūresnio maisto išgerkite bet kokių žolelių arbatos, tik ji neturi būti per daug karšta. Mat beveik visos šiek tiek ataušintos vaistažolių arbatos skatina skysčių išsiskyrimą.

Krūties vėžio priežastis – dirbtinis apšvietimas?

Kodėl įvairiose pasaulio šalyse moterys krūties vėžiu serga nevienodai (JAV ir Europoje – gerokai daugiau nei Azijoje)? Šis faktas aiškinamas įvairiai. Vieni mokslininkai tvirtina, jog Azijos moteris nuo šios ligos saugo ankstyvi gimdymai ir neriebus maistas. Yra ir kitų hipotezių. Viena jų grindžiama hormono melatonino, kuris slopina moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų gamybą, įtaka. Melatonino poveikis dieną yra silpnas, labiausiai pasireiškia naktį. Vakariečių namuose nusileidus saulei uždegama šviesa. Tai slopina melatonino poveikį. Tada ir toliau veikia estrogenai ir susidaro palankios sąlygos krūties vėžiui vystitis. Tokią versiją pateikę mokslininkai pastebėjo, kad krūties vėžiu visiškai neserga aklos moterys, nes šviesa neveikia jų organizmo.

Riebalų genas

Los-Andželes Kalifornijos univeristeto darbuotojai išplatino svarbią informaciją apie neseniai atrasto geno, kuris valdo riebalų susidarymo ir deginimo žinduolių organizme, darbą.
Pirmą kartą jis buvo identifikuotas 2001 metais vienoje šio universiteto laboratorijų, kuriai vadovauja medicinos ir žmogaus genetikos profesorius Karenas Reje. Jau tada buvo aišku, kad naujai atrastas genas riebalų apykaitos reguliavime vaidina svarbiausią vaidmenį. Be to, buvo įrodyta, kad žemo šio geno aktyvumo dėka išvengiama paveldimo nutukimo ir svorio priaugimo dėl persivalgymo. Dėl šios priežasties jis iš karto buvo pavadintas “lipinu”, nuo lotyniško žodžio “lipos” – riebalai; kaip dažnai pasitaiko, tokį patį vardą gavo ir baltymas, kuris sintezuojasi šio geno pagalba. Tačiau tam, kad išsiaiškinti kitus lipino-geno ir lipino-baltymo funkcionavimo aspektus, prireikė kelių metų tyrimų.
Šių tyrimų rezultatas aptartas straipsnyje, kuris publikuojamas pirmame naujo žurnalo Cell Metabolism leidime. Eksperimentams jie sukonstravo dvi unikalias laboratorinių pelių linijas, iš kurių kiekvienos paveldimasis aparatas turi specialiai įdiegtas mutacijas. Vienų pelių lipino genas yra aktyvus tik riebalų ląstelėse, kitų – tik raumenų ląstelėse. Kaip ir buvo galima tikėtis, abiejų grupių gyvūnai, kai juos maitindavo pagal daug kalorijų ir riebalų turinčią dietą, greitai priaugdavo svorio.
Pasirodo, kad lipino perteklius visiškai skirtingai veikė riebalų ir muskulatūros ląstelių energetiką. Riebalų ląstelės, turinčios aktyviai veikiantį lipino geną, tiesiog akumuliuodavo riebalus greičiau nei paparastai, o raumenų ląstelės tomis pačiomis sąlygomis veikė visiškai kitaip. Gerai žinoma, kad tada, kai šioms ląstelėms trūksta energijos, jos pirmiausia sudegina savo riebalų atsargas, o paskui, jeigu šis šaltinis netenkina jų poreikių, pradeda utilizuoti angliavandenius. Šiuo atveju viskas vyksta atvirkščiai: lipinu prisotintos raumenų ląstelės pirmiausia perdirbdavo angliavandenių energetinę žaliavą ir tik paskui pradėdavo naudoti riebalų molekules. Tokiu būdu antros linijos pelės priaugdavo svorio ne dėl riebalų pertekliaus susikaupimo, o dėl to, kad jos naudojo maistinius riebalus daug ekonomiškiau.
Kareno Reje manymu, gauti rezultatai leidžia manyti, kad lipinas – tai surastas universalus riebalų apykaitos genas-reguliatorius. Padidėjęs šio geno aktyvumas sukuria polinkį į nutukimą, tuo tarpu sumažėjęs aktyvumas leidžia išvengti nereikalingo svorio. Profesoriaus Reje manymu, gali būti, kad dėl lipino geno veikimo skirtumų vieni žmonės už gausaus maisto pomėgį sumoka papilnėjusia talija, kai tuo tarpu kiti be jokių fizinių pratimų įsigudrina išsaugoti puikią figūrą. Tačiau kol kas šios išvados padarytos remiantis gyvūnų tyrimų rezultatais – žmogaus atžvilgiu juos dar reikės patvirtinti arba paneigti.

LA News

Visos ligos - dėl nervų

Tai žino net vaikai... Daktaras Tomas H.Holmsas iš Vašingtono universiteto Medicinos Koledžo išrado metodą, leidžiantį objektyviai išmatuoti streso ir kitų emocinių momentų lygį žmogaus gyvenime.

Bendras visų žmogaus gyvenimo stresinių situacijų balų skaičius apibrėžė bendrą streso dydį, kurį jis išgyveno per tam tikrą laiko tarpą. Principas toks - jeigu jūsų rodikliai per pusę metų artėja prie 300 balų - didelė susirgimo galimybė. Tačiau, nežiūrint į tai, kad šios skalės, pagrįstos kiekybine žmogaus išgyvenamų stresinių situacijų išraiška, pagalba galima numatyti jo ligą, negalima iš anksto nustatyti, kaip būtent žmogus reaguos į tokias situacijas.

51% tiriamųjų Holmso tyrimo metu surinkusių daugiau nei 300 balų, taip ir nesusirgo. Ir nors stresas įtakoja susirgimus, svarbiausia yra tai, kaip žmogus stresą išgyvena. Žmogaus organizmas sutvertas taip, kad jeigu iškart po stresinės situacijos seka fizinė reakcija į ją - žmogus "bėga" arba "kovoja", - stresas nepadaro jam didelės žalos. Tačiau jeigu psichologinė reakcija į stresą negauna iškrovos, tokiu atveju organizme pradeda kauptis neigiami streso padariniai. Tai taip vadinamas chroniškas stresas - stresas, į kurį žmogaus organizmas laiku tinkamai nesureagavo. Būtent toks chroniškas stresas vaidina ypač didelį vaidmenį ligų atsiradimui - tai vis dažniau pripažįsta mokslininkai.

Nesuderinami dalykai

Tyrimais nustatyta, kad gydantis vaistais, kurių sudėtyje yra paracetamolio, nereikėtų gerti nė lašelio alkoholio. Paracetamolio yra daugelyje temperatūrą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų: "Panadol", "Tylenol", "Eferalgan", "Coldrex", "Saridon" ir kt.

Floridos (JAV) universiteto mokslininkai pirmieji pastebėjo, kad alkoholio ir paracetamolio sąveika suaktyvina fermentų, skaidančių paracetamolį, veiklą. Dėl to susidaro daug kenksmingų medžiagų. Jeigu vartodami vaistus nevengiate alkoholio, per ilgesnį laiką gali sutrikti kepenų veikla. Mokslininkai primena, kad abstinencijos laikas, išgėrus vaistų, - ne mažiau kaip 24 val.

Kas kaltas: įpročiai ar genas?

Vieni mokslininkai tikina, kad dėl polinkio tukti kalti dar vaikystėje susiformavę netinkami mitybos įpročiai, kiti dėl to kaltina genus. Šiaip ar taip, gera žinia yra tai, kad įpročius bet kuriame amžiuje galima pakeisti, o genus - "pergudrauti".

Anglų mokslininkai domėjosi, kodėl lieknų žmonių organizmas nelinkęs kaupti riebalų atsargų. Jų organizme aptikta hormono cholecistokino, kuriam veikiant smegenys sotumo signalą gauna, kai tik maistas patenka į skrandį. Šio hormono neturinčių žmonių smegenys sotumo signalą gauna tik po 20 min. nuo valgio pradžios. Tačiau išeitis yra. Jei manote, kasd esate iš tų, kuriems svoris auga, rodod, tik pažiūrėjus į gardesnį kąsnį, judėkit, judėkit ir dar kartą judėkit! Ir nepamirškite, kad riebalai pradeda "degti" tik po pusvalandžio intensyvios mankštos. Tačiau pasistengti verta: kai riebalinį audinį pakeis raumenys, net miegodami išeikvosite daugiau kalorijų. Be to, po geros treniruotės medžiagų apykaita būna spartesnė net 15 val.!

Rūkaliai greičiau peršala

Duomenų apie žalingą rūkymo poveikį vis daugėja. Mokslininkai neseniai išsiaškino, kad rūkaliams sutrinka odos dangalų kraujo apytaka, todėl jie dažniau nei kiti žmonės persišaldo.

Tyrimais nustatyta, kad rūkantiems žmonėms sutrinka normali odos reakcija į peršalimą - kraujagyslės dažniau susiaurėja nei priešingai. Galų gale sutrinka kraujo apytaka odoje. Įdomu, kad efektas išlieka net tuo atveju, kai rūkalius susilaiko nerūkęs 1-2 dienas, vadinasi, rūkalių kraujagyslių sienelės nuolat susiaurėjusios.

Kavos - su saiku

Vieni mano, kad kava suteikia žvalumo, kiti - kad didina kraujospūdį ir todėl kenkia organizmui. Kaip yra iš tiesų? Mokslininkai netvirtina, kad kofeinas gerina savijautą. Tai nėra organizmui būtina medžiaga. Kita vertus, nesako, kad saikingai vartojamas kofeinas galėtų pakenkti sveikatai. Ši medžiaga stimuliuoja centrinės nervų sistemos veiklą, gerina galvos smegenų kraujotaką. Atlikti tyrimai paneigė mitą, kad kava smarkiai didina kraujospūdį. Paaiškėjo, kad nedidelės kofeino dozės (iki 300 mg) kraujospūdį pakelia visai nežymiai.

Apie plikius

Vieni mano, kad vyrų plikė - intelekto, kiti - potencijos požymis. Deja, neseniai nustatyta, kad plikiai labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis. Amerikiečių gydytojai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 22 tūkstančiai žmonių. Eksperimentas truko 11 metų. Nustatyta, kad kuo mažiau plaukų ant vyro galvos, tuo didesnė rizika susirgti įvairiomis širdies ligomis: infarktu, stenokardija, širdies kraujagyslių veiklos sutrikimu. Pliki vyrai jomis sirgo 1,4 kartus dažniau nei tie, kurių plaukai vešlūs. Ypač susirūpinti turėtų vyrai, kuriems, be plikės, dar ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Jiems rizika susirgti širdies ligomis - net 2,8 karto didesnė!

Dar viena pagirtina arbatos savybė

Ilinojaus universiteto mokslininkai nustatė, kad arbatoje yra polifenolio, kuris neleidžia daugintis bakterijoms, sukeliančioms nemalonų burnos kvapą.

Bakterijos, paimtos nuo liežuvio ir gerklės paviršiaus, buvo laikomos laboratorijoje drauge su polifenoliu. Po dviejų parų mokslininkai pastebėjo, kad bakterijų dauginimasis sustojo, o koncentracija sumažėjo 30 procentų. Mokslininkų teigimu, skalaujant burną ir juodąja, ir žaliąja arbata mažėja bakterijų, sukelenčių nemalonų burnos kvapą, ir rūgščių, kurios kenkia dantų emaliui.

Medus - veiksmingas vaistas nuo ... pagirių

Pasak JAV nacionalinio galvos skausmo fondo specialistų, valgant medų galima išvengti pagirių sukeliamo galvos skausmo. Jų siūlomas receptas pakankamai paprastas: prieš ir po alkoholio vartojimo suvalgyti vieną kitą džiuvėsio ar duonos gabalėlį su medumi.

Meduje yra fruktozės, kuri aktyviai dalyvauja alkoholio metabolizmo (apykaitos) procese, mažindama metabolizmo produktų koncentraciją kraujyje, nes būtent tai ir sukelia pagirių galvos skausmą.

Specialistų teigimu, dar vienas fruktozės šaltinis - pomidorai, kurie irgi spartina alkoholio nukenksminimą. O raudonas vynas, atvirkščiai, dažnai tampa galvos skausmo priežastimi.

Emocijos ir imunitetas

Emocijos gali ir stiprinti, ir silpninti imunitetą.

Vienas iš netikėtų pastarųjų dešimtmečių mokslo atradimų yra patvirtinimas, kad mūsų fizinė sveikata yra mūsų minčių ir jausmų atspindys. Kitais žodžiais tariant, kūnas ir emocijos labai susiję. Mokslininkai tai įrodė konkrečiais faktais. Jie nustatė, kad žmogaus organizme yra neuropeptidų - cheminių junginių, kurie informaciją apie mūsų mintis, nuostatas, emocijas, "išsiuntinėja" po visą kūną. Kokia šio atradimo praktinė reikšmė? Valdydami emocijas galite sustiprinti imunitetą! Šeimyniniai rūpesčiai, pavydas, nemėgstamas darbas, perdėta savikritika, nepasitikėjimas savimi - ne šiaip nemalonūs dalykai. Jie sveikatai kenkia ne mažiau nei užteršta aplinka ar neleistini maisto priedai. Pavyzdžiui, ilgai trunkantis stresas gali būti pagrindinė daugelio ligų priežastis: nuo ne laiku ir ne vietoje iššokusio spuogo iki širdies veiklos sutrikimo (nelygu kuri organizmo vieta tuo metu silpniausia...).

Kaip sustiprinti emocinę sveikatą? Pirmiausia - pamirškite senas skriaudas - narstydami jas "po kaulelį" kenkiate sau. Įveikite nepasitikėjimą savimi - jis paralyžuoja gebėjimą siekti gyvenimo tikslų. Labai padeda meditacija, dienraščio rašymas. Kartais pakanka nuoširdaus pokalbio su žmogumi, kuris moka išklausyti ir padrąsinti. Be to, jei jaučiate, kad reikia rimtesnės pagalbos, visada galima kreiptis į psichologą.

Ar žinote, kad:

Alkoholis išplauna iš organizmo vitaminą A, B grupės vitaminus, kalcį, cinką, kalį, geležį, magnį;
Nikotinas suardo vitaminus A, C, E ir seleną;
Kofeinas (daugiau nei 3 puodeliai kavos per dieną) išplauna B grupės vitaminus ir vitaminą PP, sumažina geležies, kalio, cinko ir kalcio kiekį organizme;
Aspirinas sumažina vitaminų B, C, A , o taip pat kalio ir kalcio kiekį organizme;
Migdomieji vaistai sutrikdo vitaminų A, D, E, B12 įsisavinimą ir sumažina kalcio kiekį organizme;
Antibiotikai suardo B grupės vitaminus, geležį, kalcį ir magnį mūsų organizme.

Šimto metų sulauksime 2030-aisiais?

Išsivysčiusių šalių gyventojų vidutinė amžiaus trukmė gali pasiekti 100 metų jau 2030 - aisiais.

Tokią išvadą Jungtinėse Valstijose padarė mokslininkų grupė iš Stenfordo universiteto. Tyrėjų nuomone, vidutinės amžiaus trukmės kartelę gali pakelti sėkmingai gydomos onkologinės bei kitos ligos, taip pat moderniosios technologijos, nukreiptos prieš senėjimą. Todėl Jungtinėse Valstijose, taip pat kitose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vidutinė amžiaus trukmė gali pakisti nuo 80 iki 100 metų. Tai įmanoma pasiekti per artimiausią XXI amžiaus ketvirtį. Tačiau mokslininkai pripažino, jog pailgėjusi vidutinė gyvenimo trukmė gali sukelti vyriausybėms didelių papildomų rūpesčių, įgyvendinant socialines bei pensines programas.

"Associated Press" pabrėžė, jog ši šimtamečių erą prognozuojanti teorija mokslo pasaulyje vertinama nevienareikšmiškai. Netgi skeptiškai. Stenfordo universiteto mokslininkams oponuojama ir tikinama, jog esminių demografinių pokyčių neverta tikėtis. Pats didžiausias trukdis ilgaamžiškumui - nutukimas. Būtent jis ir antsvorio sukeltos ligos trukdys JAV bei kitų išsivysčiusių valstybių gyventojams sulaukti išsvajotų šimto metų.

Dienraštis "Klaipėda"

Greipfrutų nauda

Pacientų, sergančių širdies ligomis ir suvalgančių vieną greipfrutą per dieną, kraujyje žymiai sumažėjo cholesterolio koncentracija, lyginant su pacientais, kurie nevalgė minėto vaisiaus - šis efektas nustatytas neseniai atliktu tyrimu.

Tyrimą atliko grupė mokslininkų, vadovaujama dr. Shela Gorinstein iš Hebrew universiteto farmacijos mokyklos, Vaistų chemijos ir natūralių produktų katedros, bendradarbiaujant kartu su prof. Abraham Caspi, kardiologijos instituto vadovu prie Kaplano ligoninės Rehovote.

Šiame tyrime dalyvavo 57 abiejų lyčių pacientai iš Kaplan ligoninės, sergantys hiperlipidemija (didelis cholesterolio kiekis kraujyje). Visi pacientai buvo neseniai patyrę vainikinių arterijų chirurginę operaciją bei nevartojo statinų grupės vaistų tyrimo metu. Statinai dažnai paskiriami cholesterolio mažinimui.

Pacientų, kurie valgė raudonuosius arba baltuosius greipfrutus, kraujyje žymiai sumažėjo lipidų kiekis, o tuo tarpu pacientų, kurie nevalgė greipfrutų, kraujyje lipidų kiekis nekito. Raudonieji greipfrutai efektyviau mažino lipidų kiekį nei baltieji, ypač trigliceridų (tai cholesterolio rūšis, kurio padidėjęs kiekis yra dažnai susijęs su širdies problemomis).

Greipfrutai pasižymi antioksidantiniu veikimu, kuris turi teigiamą poveikį sveikatai, teigia dr. Gorinstein, pridurdama, kad raudonoji rūšis bendrai turi daugiau antioksidantų negu baltieji. Tačiau tai pat gali būti, kad raudonieji greipfrutai gali turėti kol kas dar nenustatytų cheminių medžiagų, kurios atsakingos už pastebėtą trigiceridus mažinantį efektą.

Dirbtiniai saldikliai ir vėžys

Atlikus naują tyrimą, nustatytas statistiškai reikšmingas piktybinių auglių, limfomų ir leukemijų išsivystymo padidėjimas žiurkėms, vartojančioms įvairias aspartamo dozes (šis tyrimas greitu laiku turėtų būti publikuotas žurnale Environmental Health Perspectives (EHP)). 'Mūsų tyrimas parodė, kad aspartamas yra potencialus vėžį sukeliantis (karcinogeniškas) junginys, net vartojant jį įprastinėmis dozėmis - 20 mg/kg kūno svorio, žymiai mažesnėmis nei dabar yra patvirtintos dienos dozės žmonėms,' - teigia autoriai. Šiuo metu nustatytos dienos dozės žmonėms yra 50 mg/kg (JAV) ir 40 mg/kg (Europoje).
Aspartamas yra antras plačiausiai vartojamas dirbtinis saldiklis pasaulyje. Jis randamas daugiau nei 6000 produktų, įskaitant gėrimus, prisotintus angliarūgšte, kakavą, kramtomąją gumą, saldainius, desertinius produktus, jogurtą, o taip pat sutinkamas farmaciniuose produktuose. Aspartamą vartoja daugiau nei 200 mln. žmonių pasaulyje, daugiau nei 30 metų. Aspartamo karcinogeniškumo tyrimai, atlikti šios medžiagos gamintojų, buvo neigiami. Tyrėjai skyrė aspartamo žiurkėms kartu su įprastiniu maistu. Jie pradėjo tirti 8 savaičių amžiaus žiurkes ir tyrimus tęsė iki kiekvieno gyvuliuko savaiminės mirties. Tiriamoji grupė gavo maisto, turinčio aspartamo, dozėmis, atitinkančiomis žmogaus dienos dozes: 5000, 2500, 500, 100, 20, ir 4 mg/kg kūno svorio. Pirmose trijose grupėse buvo po 100 patinų ir patelių, o kiekvienoje mažesnę dozę aspartamo gaunančioje grupėje - po 150 patinų ir patelių.
Eksperimentas baigėsi po paskutinio gyvuliuko mirties (tyrimas truko 159 savaites). Kiekvienas miręs gyvuliukas buvo tiriamas mikroskopiškai. Tiriamiesiems gyvuliukams išsivystė įvairios vėžio rūšys, įskaitant limfomas, leukemijas bei auglius daugelyje organų ir patinams, ir patelėms. Autoriai spėja, kad limfomų ir leukemijų išsivystymo padidėjimas gali būti susijęs su vienu iš aspartamo metabolitų, vadinamu metanoliu, poveikiu. Metanolis metabolizuojamas ir žiurkių, ir žmonių organizme į formaldehidą. Metanolio ir formaldehido limfomas ir leukemijas sukeliantis poveikis yra įrodytas tų pačių mokslininkų anksčiau atliktais ilgalaikiais eksperimentais. Šiame tyrime dalyvavo daugiau gyvuliukų ir tyrimas truko ilgiau nei ankstesnieji. 'Mūsų nuomone, ankstesni tyrimai neatitinka dabartinių reikalavimų, keliamų fizikinių ar cheminių agentų karcinogeniškumo tyrimams: tiek eksperimentinių gyvuliukų, tiek eksperimento trukmės atžvilgiu,' - rašo tyrimo autoriai. Science Daily

Kodėl verta būti optimistu?

Mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į aplinką. /F.de Larašfuko/

Nuomonė, kad visame kame reikia įžiūrėti šviesiąsias puses, yra teisinga. Taip mąstantis žmogus gyvenime jaučiasi laimingesnis ir jam kur kas labiau sekasi, teigia britų psichologas Richardas Wisemanas, aštuonerius metus analizavęs, kodėl vieniems žmonėms beveik visuomet sekasi, o kiti nuolatos patiria nesėkmes. Psichologo manymu, svarbiausia - ne žmogaus protiniai gabumai ar psichikos gebėjimai, o požiūris į gyvenimą. Jis išskyrė keturis sėkmės principus, iš kurių pirmasisi - tikėtis sėkmės. Jo nuomone, šį principą galima vadinti išsipildančiu pranašavimu. Kiti principai - tai:

sėkmės tikimybė padidėja sukuriant savo veiklai palankias aplinkybes, pastebint jas ir jomis pasinaudojant;
reikia pasikliauti savo intuicija, vertinant tiek žmones, tiek įvykius;
ištikus nesėkmei, verta pagalvoti, kokia situacija galėjo būti dar prastesnė, taip pat padeda ir mąstymas apie galimas iškilusių problemų sprendimus.

Pastaraisiais metais Hartfordšyro universitete tyrimus atliekantis R. Wisemanas sukūrė "Sėkmės mokyklą", kurioje jis siekė išbandyti, ar jo suformuluoti principai gali padėti nuolat nesėkmes patiriantiems žmonėms. Viena iš šios mokyklos mokinių teigė, kad pokyčiai visų žmonių gyvenimuose vyko ir baigus mėnesio trukmės "Sėkmės mokyklos" kursą.

"Žinoma, ne visi įvykiai priklauso nuo mūsų, - sakė psichologas R. Wisemanas, savo sėkmės principus skleidžiantis ne tik "Sėkmės mokykloje", bet ir išleistoje knygoje. - Vis dėlto daugeliui dalykų turi įtakos mūsų būdas, mąstymas ir elgesys - mūsų požiūris į gyvenimą. Apie ateitį reikia mąstyti pozityviai, o ne iš anksto galvoti, kad jus gali ištikti nesėkmė".

Juokas teigiamai veikia širdį

Moksliškai įrodyta, kad juokas teigiamai veikia širdį. Tai dabar moksliškai įrodė amerikiečių tyrėjai.
     Juokiantis išsiplečia kraujagyslės ir taip širdis gauna daugiau deguonies. Tuo tarpu baimė ir išgąstis susiaurina kraujagysles ir kraujo tekėjimas sulėtėja. Atitinkamą tyrimą atliko Maiklo Milerio (Michael Miller) vadovaujami mokslininkai iš Merilendo universiteto Baltimorėje.
     Mokslininkai studijos dalyvius susodino į patogius fotelius ir rodė jiems komedijos bei filmo apie karą scenas. 19 asmenų iš 20, žiūrėjusių linksmą juostą "Pakvaišę dėl Merės", kraujagyslės išsiplėtė - jų širdis gavo vidutiniškai 15 proc. daugiau deguonies. Tuo tarpu 14 iš 20 filmo "Gelbstint eilinį Rajaną" žiūrovų kraujagyslės taip susiaurėjo, kad kraujo patekimas į širdį vidutiniškai sumažėjo 47 proc. Studijos rezultatai aprašyti specializuoto žurnalo "Heart" vasario mėnesio numeryje.
     Juoko efektas atitinka teigiamą sporto ir gimnastikos poveikį, rašo medikai. Tuo tarpu baimė ir liūdesys širdies aprūpinimą sutrikdo taip, kaip įtūžio priepuoliai arba sunkaus matematinio uždavinio sprendimas. Pagal dpa-ELTA

Šaukščio ekstraktas - veiksminga šienligės gydymo priemonė

Atliktas didelio masto tyrimas su šaukščio ekstraktu parodė, kad šio augalo ekstraktu taip pat veiksmingai galima gydyti pasikartojantį alerginį rinitą (šienligę), kaip ir įprastu antihistamininiu vaistu (Telfast 180). Pastaraisiais metais pasirodė keletas įvairių pranešimų apie šaukščio ekstrakto veiksmingumą gydant šienligę. Neseniai tyrėjai iš Vokietijos ir Šveicarijos atliko randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą su 330 pacientais iš 11 centrų. Jie nustatė, kad gydymas šaukščio ekstraktu veiksmingai mažina šienligės simptomus, be to, jis nesukelia mieguistumo. Anot tyrimo vadovo Andreas Schapowal, ‘nežiūrinėto, kad šaukštis yra augalinis vaistas, jis turėtų būti laikomas alternatyvia šienligės gydymo priemone˙. Šaukštis (Petasites hybridus) yra augalas, paplitęs Europoje ir Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Šio augalo šaknys šimtus metų buvo naudojamos kaip vaistinis augalas, o lapai tik visai neseniai pritaikyti praktikoje kaip gydanti priemonė. Ekstraktas slopina organizmo sugebėjimą gaminti leukotrienus - biomolekules, kurios dalyvauja uždegiminiame atsake į alergenus. Jie taip pat skatina prostaglandinų gamybą, kurie dalyvauja slopinant uždegimą. Alternatyvios šienligės terapijos atradimas yra svarbus žingsnis, kadangi iki 20 proc. žmonių, gyvenančių Vakaruose, kenčia nuo šios ligos. ‘Šaukštis nesukelia mieguistumo, kurį dažnai sukelia kiti antihistamininiai vaistai, todėl jis gali būti ypač naudingas pacientams, netoleruojantiems kitokio gydymo˙, teigia Schapowal.

Flavonoidai gali slopinti prostatos vėžio vystimąsi

Dieta, praturtinta vaisiais ir daržovėmis, gali būti gera apsauga nuo prostatos vėžio - taip teigia Case Western Reserve Universiteto (Klyvlenadas, JAV) mokslininkai. Jau anksčiau mokslininkai spėjo, kad gausus flavonoidų, kurių daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse, vartojimas gali būti susijęs su sumažinta prostatos vėžio rizika. Apigeninas yra augalų flavonoidas, dažniausiai randamas vaisiuose ir daržovėse, taip pat tokiuose augaluose, kaip vaistinė ramunėlė, melisa, petražolė. 'Pastaruoju metu flavonoidai sukėlė gana didelį susidomėjimą, nes jie turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai: pasižymi priešvirusiniu, antialerginiu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu, antioksidantiniu poveikiu', teigia doc. Sanjay Gupta, dirbanti Case mokykloje urologijos srityje. Įrodyta, kad apigeninas mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, taip pat slopina vėžinių ląstelių augimą.
Atlikdama tyrimą, Gupta su savo kolegomis maitino peles apigeniu dvi savaites prieš implantuojant prostatos auglį. Po to tęsė vienos grupės pelių maitinimą dar aštuonias savaites, kitos - dvi savaites. Abiem atvejais apigeninas slopino auglio vystimąsi ir nesukėlė jokių pašalinių reiškinių, kurie įprasti pacientų tarpe, kada šiems taikoma chemoterapija. Apigeninas taip pat slopino IGF-1 (insulinui panašus augimo faktorius) lygį, kuris susijęs su padidėjusia krūties, prostatos, gaubtinės žarnos ir plaučių vėžio rizika; žymiai padidino IGFBP-3 (insulinui panašus augimo faktorius, surišantis baltymus) lygį, kuris susijęs su tų pačių vėžio rūšių rizika. 'Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad apigeninas galėtų būti panaudojamas kaip daug žadanti priemonė nuo prostatos vėžio', teigia Gupta, 'sekantis žingsnis yra nustatyti apigenino veikimą į kitus metabolinius kelius, kurie turi tiesioginį ryšį su prostatos vėžiu.'

2006 - ji - Šuns metai

Bėgant laikui, šunys vis labiau dalyvauja žmonių gyvenime

Harvardo universiteto antropologas Brajanas Cheiras pastebėjo, kad bėgant metams pakito šunų, gyvenusių kartu su žmonėmis, pažintiniai gebėjimai genetiniu atžvilgiu.

Tyrimai parodė, kad ilgalaikis šunų kontaktas su žmonėmis tapo evoliucijos faktoriumi. Atlikus nemažai eksperimentų, paaiškėjo, jog sunamėję šunys kur kas labiau supranta žmogiškuosius bendravimo signalus – žvilgsnius, gestus ir t.t., - nei artimas žmonių giminaitis – šimpanzė arba net artimas šuns giminaitis – vilkas.

Fotokamera šunims

Japonijos žaislų gamintoja korporacija TOMY išleido skaitmeninę kamerą, kurią šunys gali nešioti ant apykaklės. Paties filmavimo gyvūnams nuspręsta nepatikėti – kameroje įdiegtas nuotolinio valdymo blokas. Be to, ji gali dirbti automatiniu režimu ir daryti nuotraukas kas penkias minutes. Tokiu būdu galima sužinoti, ką šuo veikė visą dieną. O gautas nuotraukas galima pažiūrėti tiek kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone.

Italijoje atidarytas šunų paplūdimys

Italijos valdžia įkūrė tikrą paplūdimį prie Viduržemio jūros krantų. Ten šuo ir jo šeimininkas gali praleisti visą dieną: žaisti kamuoliu, bėgioti be pavadėlio ir maudytis. Pailsėti ir pasikaitinti galima specialiuose gultuose, o po maudynių gyvūnui bus išduotas rankšluostis. Į šunų rojų įleidžiama su vienu vieninteliu leidimu – reikia turėti sertifikatą su skiepais.

Šuo gali dalyvauti rinkimuose

Vieno Kalifornijos miesto gyventojas Donaldas Mileris pasiekė, kad jo keturkojui draugui būtų suteikta teisė balsuoti prezidento rinkimuose. Jam taip atsibodo valstybės tarnautojų bandymai registruoti rinkimams visus, kuriuos tik įmanoma, kad jis užpildė ir išsiuntė oficialią anketą savo šuns Barnio vardu.

Netrukus Barnis tapo registruotu Floridos rinkėju ir papildė respublikonų partijos gretas. Jo vardu buvo pradėtos siųsti partijos naujienos ir brošiūros.

Galimas daiktas, apie tai, kad Barnis – šuo, niekas ir nesužinotų, tačiau netikėtai jis gavo pranešimą, kad burtų keliu atrinktas atlikti savo pilietinę pareigą prisiekusiųjų teisme. Barnio vardu Mileris atsakė valdininkams: „Neturiu pakankamai kvalifikacijos, kad tapčiau prisiekusiuoju, kadangi man devyneri metai, ir aš – pudelis“. Tačiau susiklosčiusi padėtis nė kiek nepralinksmino valstybės tarnautojų, kurie pareiškė, kad Milerį galima apkaltinti sukčiavimu ir įkišti už grotų keletui metų.

Dėmesio: aromatai

Dirbant kompiuteriu ypač didelį krūvį patiria akys, todėl sumažėja fizinis bei protinis darbingumas, akių nuovargis gali 90 procentų sumažinti gebėjimą mąstyti bei sukaupti dėmesį. Visa tai sukelia nervų sistemos sutrikimus.

Japonų psichologai pasiūlė darbingumą grąžinti naudojant aromaterapiją. Bandymai parodė, kad citrinų ir eukaliptų aromatas, plevenantis darbo patalpoje, didina darbingumą ir mažina mieguistumą, kurį sukelia per didelė įtampa. Ištyrę kompiuterių operatorius, mokslininkai išaiškino, kad orą prisotinus levandų kvapo, klaidų bei spausdinimo netikslumų sumažėja 20 procentų. Jazminų aromatas - dar naudingesnis - klaidų sumažėja 30 procentų. Tačiau lyderis - paprastų citrinų kvapas - apsirikimų sumažėja perpus.

Šunys - svorio sergėtojai

Amerikoje sukurtas šuo robotas, kuris sergėja šeimininkus, kad šie nepersivalgytų. Įvedus duomenis, ką ir kiek žmogus suvalgė, viskuo "rūpinasi" metalinis keturkojis: jis apskaičiuoja, kiek kalorijų šeimininkas gavo per daug, ar jam negresia nutukti. Į klausimą "Kaip aš?" robotas-šunelis atsako tam tikru elgesiu. Kai viskas gerai, jis energingai šokinėja, skamba linksma muzikėlė ir žybsi visos roboto lemputės. Kai guli aptingęs ir liejasi lėta apatiška melodija - ženklas, jog šeimininkas pažeidė mitybos režimą ir pastorėjo.

Mokslininkai mano, kad šunelis "Aivo" turės didelį pasisekimą, nes amerikiečiai garsėja kaip labiausiai nutukusi tauta.

Moteris ir rūkymas

Kasmet nuo ligų, kurias sukelia rūkymas, miršta 4 milijonai. Prognazuojama, kad iki 2020 metų tokių mirčių skaičius išaugs iki 10 milijonų žmonių. Rūkymas yra pagrindinė vėžinių ligų (plaučių vėžio - iki 87%, burnos, ryklės, stemplės, gerklų vėžio), lėtinių kvėpavimo takų ligų, ankstyvų mirčių 15-64 metų amžiaus grupėje priežastis. Rūkymas plinta visame pasaulyje labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių (vaikų, moterų ir merginų) sąskaita. Ekspertai prognazuoja, kad mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių mirs anksčiau laiko.

Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau vyrų atsisako malonumo rūkyti ir vis daugiau moterų įsitraukia į šį blogą įprotį. Po dviejų tyrimo metų norvegų medikai priėjo prie išvados, kad moterims rūkymas daug žalingesnis nei vyrams. Tikslaus paaiškinimo, kodėl taip yra, kol kas dar neatrasta, bet greičiausiai tokia "diskriminacija" yra dėl to, kad moterų plaučių tūris daug mažesnis. Surūkiusios vienodą kiekį cigarečių, nuodingų medžiagų koncentracija moterims dėl mažesnio jų svorio yra didesnė.

Moterims tabakas kenkia labiau, nes jų organizmas yra jautresnis; rūkymas greičiau jį sendina. Rūkančioms moterims dažnesni menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu. Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, mažesnio svorio, didesnis jų mirtingumas. Rūkančios moterys daug dažniau patiria įvairias nėštumo ir gimdymo komplikacijas. Jų kūdikiai dažniau serga ir atsilieka fiziniu bei protiniu išsivystymu net sulaukę mokyklinio amžiaus. Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, be to, kenksmingos medžiagos su pienu patenka į kūdikio organizmą.

Apkūnios moterys - vyrų kaltė

Pastebėta, kad susituokus poros dažnai pradeda pilnėti, o išsiskyrus - plonėti. Britų dietologai išnagrinėjo priežastis dėl kurių susituokusios moterys pradeda pilnėti. Pasirodo, kad pradėjusios bendrą šeimyninį gyvenimą, moterys dažnai keičia savo mitybos įpročius. Visų pirma jos pradeda valgyti riebesnį maistą ir didesnes porcijas. Antra, jos dažnai pradeda vartoti kontraceptines priemones. Trečia, parduotuvėje, perkant maisto produktus, dažniau perkama mėsa, rūkyti gaminiai, čipsai ir žymiai mažiau daržovių, vaisų ir liesų pieno produktų. Su vyru moteris dažniau vaikšto po restoranus ir kavines, rečiau - į sporto salę. Techninis progresas išvadavo moterį nuo daugelio sunkių buitinių darbų, kurie sudegindavo nemažą dalį kalorijų.

Visos šios priežastys dažnai būna padidėjusio svorio kaltininkėmis. Mielos moterys, nepamirškite, kad vyrai išnaudoja daugiau energijos, todėl ir daugiau jos gali gauti su maistu. O be to, jų riebalų ląstelės yra mažesnės ir turi daugiau riebalus skaidančių nei kaupiančių fermentų.

Vaikščiojimas saugo nuo peršalimo

Mokslininkai teigia, kad nuo peršalimo ligų apsisaugoti gali padėti vaikščiojimas. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 50 moterų. Pusė iš jų vaikščiojo sparčiu žingsniu 45 min., per dieną 5 dienas per savaitę, o kita pusė nedalyvavo jokioje aktyvioje fizinėje veikloje. Vaukščiojimo entuziastės dvigubai rečiau sirgo peršalimo ligomis negu kontrolinės grupės pacientės. Dalyvavusių vaikščiojimo programoje moterų organizmuose buvo rasta daugiau imuninės sistemos pagrindą sudarančių ląstelių, kurios naikina į organizmą patekusius virusus ir bakterijas. Kito tyrimo metu (tirtas įvairių kompanijų darbuotojų gyvenimo būdas) nustatyta, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę užsiimdavo kokia nors fizine veikla, per metus sirgdavo vidutiniškai 5 dienomis mažiau nei nesportavusieji.

Imuninei sistemai stiprinti geriausiai tinka vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai, o didelio intensyvumo fizinis krūvis slopina imuninę sistemą. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikėtų vaikščioti tokiu intensyvumu, kad pulsas padažnėtų iki 60-70 proc. maksimalaus pulso lygio (paprasčiausias būdas nusistatyti maksimalų pulsą - iš 220 atimti savo amžių).

Flirtas naudingas sveikatai

Flirtas labai malonus ir naudingas. Taip visiškai nuoširdžiai mano dauguma dirbančių moterų, ir ne tik jos. Vyrai irgi su dideliu malonumu koketuoja visuomeniniame transporte, kurortuose, parduotuvėse ir net gydytojo kabinete. Beje, medikai mano, kad flirtas naudingas sveikatai. Kurortų gydytojai kartais net rekomenduoja vienišiems poilsiautojams lengvą flirtą kaip gydomąją priemonę. Nedidelis malonus flirtas geriau už bet kokius vaistus padeda pažvalėti, patirti jėgų antplūdį. Mokslininkų nuomone, jo poveikio savijautai paslaptis ta, kad jis skatina išsiskyrimą puokštės įvairiausių hormonų, tarp kurių yra ir "laimės hormonai" - endorfinai. Vadinasi, išgirdę malonų komplimentą, pajutę į save įsmeigtą susižavėjusį žvilgsnį, pasivaikščioję mėnesienoje, gauname ir porciją būtinų medžiagų. Tik nereikia flirto painioti su vedybine neištikimybe. Tai visiškai skirtingi dalykai. Klasikinis flirtas nebūtinai turi baigtis seksualiniais santykiais. Jo pagrindinė užduotis - sukrėsti partnerio vaizduotę, suintriguoti, sužadinti susidomėjimą savimi ir gauti malonumą bendraujant.

Gardinkite bazilikais!

Bazilikai ne tik suteikia patiekalams pikantiško skonio, bet turi ir gydomųjų savybių. Mokslininkų ištirta, kad šie prieskoniai teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, nervų, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Senovės Indijoje bazilikai laikyti viena švenčiausių žolių, valančių čakras ir gerinančių gyvybinės energijos tekėjimą. Teigiama, jog šie prieskoniai pripildo meilės ir ištikimybės energijos bei suteikia dieviškąją apsaugą, valo aurą ir stiprina imuninę sistemą.

Anot mokslininkų, sergant peršalimo ligomis, bazilikai mažina temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Taip pat padeda sloguojant ar sergant bronchitu - šalina ir skystina gleives.

Pusgaminiai ir greitas maistas

Pirmasis dešrainių kioskas buvo atidarytas 1871 metais Niujorke. Tačiau įvynioti dešrelę į tešlą pirmieji sugalvojo vokiečiai dar XV a. pabaigoje. Masiškai greitą maistą amerikiečiai valgo nuo 1948 metų, kai broliai Makdonaldai įkūrė pirmuosius savo restoranus. Nedaug laiko prireikė, kad milijonai amerikiečių pradėtų kankintis dėl antsvorio. Amerikiečių specialistai įsitikinę, kad jei ne greitas maistas, jų tautiečiai būtų kur kas lieknesni.

Šiandien apie trys ketvirtadaliai parduotuvių lentynose esančių produktų yra perdirbti. Palyginus su šeštuoju dešimtmečiu, dabar suvalgoma penkis kartus daugiau sausų sriubų, dešimt kartų daugiau daržovių konservų, dvylika kartų daugiau bulvių gaminių ir dvidešimt kartų daugiau konservuotų vaisių. Jeigu nenorite valgyti maisto su chemija, tokių produktų geriau venkite. O greitas maistas tik tuo ir geras, kad greitai ir lengvai pariuošiamas. Greitai ir suvalgomas, todėl dažniausiai persivalgoma. Kodėl taip atsitinka? Sotumo jausmas ateina po 20 min. nuo valgymo pradžios. O per tą laiką mes suspėjame nemažai į save sukišti prastai sukramtyto maisto.

Lietuva - ne Amerika, tačiau ir mūsų tautiečių tarpe labai daug kenčiančių nuo antsvorio. Tad ar neverta atydžiau rinktis maisto produktus?

Kava ir rūkymas

Cigaretės iš mūsų "vagia" vitaminus, kava išplauna iš organizmo vertingus mineralus. Apskaičiuota, jog kiekviena surūkyta cigaretė sunaikina organizme 25-100 mg vitamino C. Rūkaliai jo pasisavina iš maisto gerokai mažiau, lygiai kaip ir vitaminų E, B12, beta karotino, folio rūgšties, kalcio ir cinko. Kava išplauna iš organizmo B grupės vitaminus, vitaminą C, kalcį, kalį, cinką ir geležį. Gerdami kavą su pienu sau kenkiame truputį mažiau. Puodelis balintos kavos gali suteikti daugiausia 40 mg kalcio, o mūsų organizmui kasdien jo reikia net 1000 mg. Aišku, būtų naudingiausia mesti rūkyti ir riboti juodos kavos vartojimą. Jei to padaryti neįstengiate, bent vartokite polivitaminų preparatus ir žaliąją arbatą.

Higiena gali apsaugoti nuo Paukščių gripo

Mokslininkų iš Purdue universiteto (Vakarų Indiana, JAV) manymu, žmonės gali daug ką patys padaryti, norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo pandemijos. Vienas iš tokių veiksmų yra tinkama higiena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 60 žmonių jau mirė nuo paukščių gripo. Jeigu šis virusas persiduoda nuo žmogaus žmogui, tuomet galime sulaukti dar milijono žmonių mirčių. James McGlothlin, Purdue Sveikatos mokslų mokyklos docentas, teigia, kad įprasta higiena, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimasis, burnos prisidengimas čiaudint ar kosint, padeda sumažinti visų virusų plitimą. McGlothlin teigimu, panašus paukščių gripas 1918 metais nusinešė apie 50 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje. Vis dėlto, šiandieninė situacija yra skirtinga, kadangi mes žinome, kad virusas gali išplisti, ir galime imtis tam tikrų veiksmų, norėdami apsisaugoti nuo pandemijos. Jis teigia, kad blogiausia būtų tai, jei žmogus, sergantis žmonių gripu, bendrautų su kitu žmogumi, sergančiu paukščių gripu, ir šie virusai susimaišytų bei mutuotų, susiformuojant naujam virusui, kuris plistų nuo žmogaus žmogui ir kuriam žmogus neturi imuniteto.

Užsigerti greipfrutų sultimis pavojinga

Pasirodo, greipfrutų sultys, geriamos su kai kuriais vaistiniais preparatais, gali tapti mirtinai pavojingos. Tokią išvadą priėjo Ročesterio universiteto medicinos centro specialistai. Vaistų sąveikos ekspertai aprašo pacientų mirties atvejus, kada šie vartodavo vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, ir kasdien gerdavo 2-3 stiklines greipfrutų sulčių. Tokį rezultatą greičiausiai sukėlė sulčių ingredientų ir vaistų konkurencija dėl tų pačių fermentų, kurie skaido tas pačias medžiagas kepenyse. Iš viso "juodąjame sąraše" atsidūrė per 50 medikamentų, tarp kurių yra tokie paplitę, kaip kai kurie antibiotikai, oraliniai kontraceptikai, auglius veikiantys preparatai, "Viagra" ir jos analogai.

Vienišiai piktesni nei poros

Britų mokslininkų atliktas tyrimas padėjo įrodyti, kad vieniši suaugę žmonės dažniau yra pikti nei tie, kurie turi partnerius, o moterys dažniau yra irzlios negu vyrai. Airina Flori (Eirini Flouri) ir Hetera Džoši (Heather Joshi) iš Londono universiteto švietimo instituto kartu išanalizavo duomenis iš apklausų, kuriose buvo fiksuojamas tūkstančių žmonių pyktis vaikystėje ir jiems suaugus. Šis tyrimas yra Ekonominių ir socialinių tyrimų tarnybos ataskaitos, kuri bus pristatyta per Socialinių mokslų savaitę 2005 metais, dalis. A. Flori ir H. Džoši nustatė, kad ir vyrai, ir moterys nusiramina sendami. Tačiau jos taip pat nustatė, kad šiuo metu garbaus amžiaus pasiekę asmenys yra netokie pikti kaip tie, kurie brandos amžių pasiekė 1970 metais ar vėliau. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad vaikystėje berniukai linkę būti piktesni nei mergaitės. Jie taip pat siūlo dvi priežastis, kurios galėtų pateisinti tai, kad vienišiai piktesni už gyvenančius porose. Pirmoji priežastis: ramesnius žmones kiti asmenys dažniau renkasi sau į porą. Antroji priežastis: poros turi išmokti alternatyvių konfliktų sprendimo būdų.

Apie kūno formas

Pasak Švedijos dietologų, jokios dietos bei fiziniai pratimai nepadės susiaurinti pernelyg plataus liemens, jei šia savybe pasižymėjo Jūsų tėvai ir seneliai. Švedijos dietologų nuomone, platus liemuo byloja ne tik apie padidėjusį žmogaus apetitą, bet ir pažymi, jog kraujyje yra ypatingos rūšies baltymo, kuris padeda ląstelėms kaupti riebalus. Šį baltymą mokslinikai dar vadina "geruoju cholesteroliu". Tačiau liemens plotis dar nėra svarbiausias dalykas, į ką turėtų atkreipti dėmesį mėgstantys skaniai ir sočiai pavalgyti. Žmonėms, kurių tėvai bei seneliai buvo apkūnūs, būtina žymiai griežčiau laikytis dietų, neleidžiančių priaugti svorio, nes jų kraujyje gali grėsmingai padidėti cholesterolio kiekis, padidinantis riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Naudojimasis kompiuteriu gali padėti vyresniems žmonėms palaikyti gerą sveikatą

Pasirodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, mokantys dirbti kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų nei tie, kurie nėra įpratę dirbti su technologijomis. Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo norėta nustatyti naudojimosi kompiuteriu ir depresijos sąryšį, ir ši tyrimas yra dalis paskutinės studijos, kuria siekiama nustatyti vyresnių žmonių psichinės sveikatos, mentalinės sveikatos ir socialinio aktyvumo pokyčius laiko atžvilgiu. Tyrimui vadovavo dr. Edward Cisek ir Kathleen Triche. Tyrėjai nusprendė pažiūrėti, kaip vis populiarėjantis kompiuterio naudojimas vyresniųjų žmonių tarpe įtakoja depresijos simptomus. Viename iš informacijos centrų Niujorke, kuriam vadovauja Triche, naudojimasis kompiuteriu atrodė viena galimybių vyresniems žmonėms turėti glaudesnį ryšį su juos supančiu pasauliu. Įvairi kompiuterinė praktika, kaip elektroninis paštas, pokalbių svetainės, pasidalijimas informacija apie sveikatą, gali būti naudinga kiekvieno asmens mentalinei sveikatai. Tyrimu nustatyta, kad vyresnieji žmonės, besinaudojantys kompiuteriu, jautė žymiai mažiau depresijos simptomų, negu kiti, kurie nesinaudojo kompiuteriu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad besinaudojantys kompiuteriu labiau linkę bendrauti su jaunesniais žmonėmis ir gyvena aktyvesnį gyvenimą. Triche teigimu, ‘tie vyresni žmonės, kurie naudojasi kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų, nežiūrint to, kiek valandų per savaitę jie praleidžia prie kompiuterio˙. Tačiau ji perspėja, šie duomenys yra gauti tiriant gana išsilavinusius žmones ribotame geografiniame plote. Tyrime dalyvavo 206 dalyviai virš 65 metų (amžiaus vidurkis 80), atsitiktinai atrinkti iš Manheteno.

Viduržemio jūros dieta užtikrina ilgesnį gyvenimą

Viduržemio jūros dietai būdingas didelis kiekis daržovių, ankštinių augalų, vaisių ir grūdinių kultūrų, vidutiniškas arba netgi didelis kiekis žuvies, nedidelis kiekis sočiųjų riebalų, tačiau didelis kiekis nesočiųjų riebalų, ypač alyvų aliejaus, nedidelis kiekis pieno produktų ir mėsos, nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis, daugiausia vynas. Neseniai atlikti tyrimai įrodo, kad tokia dieta gali būti labai naudinga sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 74 000 sveikų vyrų ir moterų iš devynių Europos šalių, kurių amžius buvo ne mažiau 60 metų. Buvo fiksuojama informacija apie jų dietą, gyvenimo būdą, medicininė istorija, rūkymo įpročiai, fizinio aktyvumo lygis ir kiti svarbūs veiksniai. Modifikuotos Viduržemio jūros dietos laikymasis buvo matuojamas naudojant pripažintą skalę. Didesnis dietos laikymasis buvo siejamas su mažesniu bendru mirtingumu. 2 taškais geresnis dietos laikymosi rezultatas buvo siejamas su mirtingumo sumažėjimu 8 procentais, o 3 – 4 taškais geresnis rezultatas buvo siejamas atitinkamai su 11 ir 14 procentų bendru mirtingumo sumažėjimu. Taigi, pavyzdžiui, sveikas 60 metų vyras, kuris laikosi tinkamos dietos (surenka 6 – 9 taškus), gali tikėtis išgyventi maždaug vienais metais ilgiau nei to paties amžiaus vyrai, kurie nesilaiko dietos. Ryšys tarp dietos laikymosi ir ilgaamžiškumo buvo stipriausias Graikijoje ir Ispanijoje, galbūt todėl, kad šių šalių gyventojai laikosi tik Viduržemio jūros dietos. Nuorodos: Science Daily

Gera naujiena raudonojo vyno mėgėjams: daugėja įrodymų apie šio vyno naudą širdžiai

Naujas tyrimas Ohajaus valstijoje su žiurkių širdies ląstelėmis rodo, kad gerai žinomas antioksidantas resveratrolis, esantis raudoname vyne, gali būti naudingas širdies audiniams mažindamas širdies fibrozės sukeliamus žalingus efektus. Tokios ligos kaip hipertenzija ar širdies infarktas gali sukelti fibrozę, širdies audinių surandėjimą ar sukietėjimą. Ši būklė atsiranda, kuomet širdies ląstelės fibroblastai aktyvuojami. Šios ląstelės išskiria kolageną – tai skaidulinė medžiaga, randama kauluose, sausgyslėse, raiščiuose ir kituose jungiamuose audiniuose, aprūpina širdį struktūrine parama. “Pernelyg suaktyvėję fibroblastai sukelia širdies audinio fibrozę, širdis turi sunkiau dirbti pumpuodama kraują, o tai sukelia tolimesnius miokardo pažeidimus”, teigia Joshua Bomser, vienas tyrimo autorių ir mitybos docentas Ohajaus valstybiniame universitete. Iki šiol žinomas teigiamas resveratrolio poveikis organizmui, mažinantis kraujo krešėjimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Junginio tiesioginis poveikis širdies ląstelėms tiriamas pirmą kartą. Tyrimo metu žiurkių širdies fibroblastų veikimas resveratroliu apsaugojo juos nuo hormono angiotenzino II poveikio. Resveratrolis slopino angiotenzino II galimybę sukelti širdies fibroblastų augimą ir proliferaciją, apsaugojo šias ląsteles nuo diferenciacijos į miofibroblastus – specifinį fibroblastų tipą, kuris gamina didelius kolageno kiekius. "Gauti rezultatai rodo, kad resveratrolis turi antifibrotinį poveikį miokardui,” teigia Bomser. Šiuo metu mokslininkai dar negali atsakyti įklausimą, kokio dydžio yra resveratrolio nauda. Ankstesni tyrimai parodė, kad vienos ar dviejų taurių vyno per dieną suvartojimas turi profilaktinį poveikį. Resveratrolio kiekis raudoname vyne priklauso nuo vynuogių rūšies ir auginimo sezono. Beveik visose tamsaus raudono vyno rūšyse – merlot, cabernet, zinfandel, shiraz – yra resveratrolio. Nuorodos: Science Daily

Nuobodus darbas trumpina gyvenimą

Darbas, nereikalaujantis atsakomybės ir dažno sprendimų priėmimo, sukuriantis monotoniją, trumpina žmogaus gyvenimą. Tokią išvadą padarė Amerikos mokslininkai iš Teksaso universiteto Medicinos mokslų centro Hiustone. Tokios išvados pagrįstos tyrimo rezultatais, kai buvo stebimi penkių tūkstančių šeimų nariai. Mokslininkai nustatė, jog žmonių, kurių profesija nereikalavo priimti svarbius sprendimus, mirties rizika buvo 43 procentais didesnė nei tų, kurie nuolat priiminėjo sprendimus. Be to, paaiškėjo, jog žmonės, kurių darbui nėra keliami aukšti reikalavimai, mirė 35 procentais dažniau.

Kodėl moterys gyvena ilgiau negu vyrai?

Moterys gyvena vidutiniškai penkiais metais ilgiau negu vyrai. Mokslininkai teigia, kad moterų širdis senyvame amžiuje vis dar taip pat gerai atlieka savo funkciją, o tuo tarpu vyrų širdis praranda 25 % savo „pompavimo“ jėgos, kol jie sulaukia 70 metų amžiaus. Komandos vadovas profesorius David Goldspink iš Liverpulio universiteto (Jungtinė Karalystė) teigia, kad „tuo pat metu tirdami ir vyrus, ir moteris, mokslininkai galėjo išstudijuoti panašumus ir skirtumus tarp abiejų lyčių, atsirandančius senstant organizmui. Dabar tapo aiškesnis holistinis pasikeitimų paveikslas, nusakantis žmogaus organizmo pokyčius įvairiais gyvenimo tarpsniais“. Pasak mokslininkų, reguliariai treniruodamiesi vyrai galėtų žymiai atitolinti laikotarpį, per kurį širdis netenka dalies savo jėgos. 50 – 70 metų intensyviai sportuojantis vyras turi tokią pat stiprią širdį, kaip ir 20 metų neaktyviai gyvenantis jaunuolis. Profesorius David Goldspink pabrėžė fizinio aktyvumo svarbą ir vyrams, ir moterims. Goldspink teigia: „Jei tik galėtume žmonėms tiksliai pasakyti, kokią naudą sveikatai jie galėtų gauti gyvendami skirtingo lygio fiziškai aktyvų gyvenimą, jie tuomet galėtų pasirinkti sau tinkamiausią ir naudingiausią variantą“. Nuorodos: Medical News Today

Vynas ir šokoladas padeda ilgiau ir geriau gyventi

Olandų mokslininkai nustatė, kad vynas, žuvis, juodasis šokoladas, vaisiai ir daržovės, česnakas ir migdolai, valgomi kasdien, gali 76 proc. sumažinti tikimybę išsivystyti širdies ligoms vyresniame amžiuje. Jie atliko medicinos literatūros apžvalgą ir studijavo, kaip kiekvienas ingredientas padeda išvengti širdies ligų, veikia kraujospūdį ir cholesterolio lygį, vartojant jį įvairiais kiekiais (pavyzdžiui, 150 ml vyno kasdien 32 proc. sumažina širdies ligų riziką), tyrė ingredientų derinių poveikį. Nustatyta, kad vyrai, vartojantys minėtus produktus, galėtų gyventi vidutiniškai 6,6 metais ilgiau nei šio maisto nevartojantys, o moterys – gyventų ilgiau beveik penkiais metais ir širdies ligomis galėtų sirgti bent aštuonis metus vėliau. Šio tyrimo autoriai ieškojo alternatyvaus būdo „be vaistų“, kurį taikant būtų galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Anot autorių, Vakarų pasaulyje mes visi turime riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis. Taikant mokslininkų siūlomą efektyvų, ne farmakologinį, saugų ir „skanų“ būdą, galima būtų prailginti savo gyvenimo trukmę ir sumažinti širdies ligų riziką. Nuorodos: Medical News Today

Atminkite!

Kūnui pataikaukite tiek, kiek reikia gerai sveikatai. Tegul maistas tik alkį malšina, gėrimas - troškulį. Tegul drabužis saugo tik nuo šalčio, būstas - nuo visų negandų. Visai nesvarbu, ar jis iš velėnos, ar iš svetimų kraštų akmenų. Žinokite, kad po šiaudiniu stogu žmogui nė kiek ne blogiau negu po auksiniu. Atminkite, kad niekas, išskyrus sielą, nėra vertas nuostabos. Jei ji didelė, tai nieko nėra didesnio. Seneka

Šie žodžiai - garsaus Romos filosofo, rašytojo ir publicisto Liucijaus Anėjaus Senekos. Gimė jis 4 m. pr.Kr., mirė 65 m.

Mityba ir amžiaus trukmė

Nekaloringa dieta ilgina gyvenimą - tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, nagrinėjantys gerontologijos (mokslo apie senatvę) klausimus.

Visai gali būti, kad Niujorke įsikūrusio sveikatos centro mokslininkai stovi ant didžiojo atradimo slenksčio. Su beždžionėmis atliekamų bandymų rezultatai gali padėti atsakyti į klausimą, kaip pailginti žmogaus gyvenimą. Visa, kas genialu, yra paprasta ir nereikalauja jokių šiuolaikinių technologijų: juo mažiau valgote, juo ilgiau gyvenate. Eksperimentas vykdomas jau daugiau nei 15 metų. Viena beždžionių grupė buvo šeriama normaliai. Kitos raciono kaloringumas buvo 30% sumažintas. Neprivalgę gyvūnai išgyveno kur kas ilgiau, o ir sirgo mažiau. Paaiškėjo, kad tos beždžionės, kurios 15 metų vartojo mažesnį maisto kiekį, nepasidavė senatvės ligoms. Stebėdami bandomuosius gyvūnus, mokslininkai pastebėjo, kad laikantis nekaloringos dietos pirmiausiai žūva vadinamosios kancerogeninės, t.y. sukelenčios vėžį, ląstelės. Šis faktas mokslininkus ypač sudomino. "Tai gali tapti sensacija. Jeigu sugebėsime išsiaiškinti, kokia būtent medžiaga naikina kancerogenines ląsteles, liks vieni niekai - "suvaryti" ją į mėgintuvėlius ir vartoti kaip vaistą", - teigia jie.

Didelis nekaloringo maisto kiekis išvaduoja nuo alkio jausmo. Mokslininkai nepataria pulti į kraštutinumus, tačiau vengti persivalgyti patartina visiems. Argi dėl keleto papildomų gyvenimo metų neverta atsisakyti kelių kąsnių maisto?

Baimės akys tikrai per didelės

Labiausiai mus baugina ne patys sunkumai, o jų laukiant užplūstančios mintys. Viena vertus, tai - proga tobulėti, kaupti išmintį (kartais sveika pamąstyti, "kas būtų, jeigu..."). Tačiau psichologai įspėja - nėra pavojingesnio priešo už savo paties tamsias mintis. Jos paralyžiuoja žmogaus kūrybiškumą, trukdo džiaugtis tuo, kas yra dabar. Taip išpurenama dirva ne tik dvasios, bet ir kūno ligoms: nustatyta, kad juodos mintys, kurias sukelia baimė, pavydas, savyje kaupiamos nuoskaudos, apmaudas, - puiki "trąša" piltybiniams augliams.

Šių dienų žmogaus rykštė - depresija - tai laiku nesutramdyta baimė dėl to, kas gali atsitikti. Bioenergetikai įsitikinę, kad net menkas negalavimas gali žmogų ilgai išlaikyti ligos patale, jeigu jis savo niūriomis mintimis "maitina" neigiamą ligos energiją.

Taigi prisimink žinomą posakį "Žodis gydo, žodis žeidžia" ir nepamiršk, kad mintys turi lygiai tokių pat galių.

Įdomūs faktai

Normalaus svorio suaugusio vyro kūne yra apie 26 mlrd. riebalų ląstelių, moters - 35 mlrd. riebalų ląstelių.
Tunkant riebalų ląstelių daugėja. Nustatyta, kad labai nutukusio žmogaus kūne gali būti iki 300 mlrd. riebalų ląstelių.
Moterų riebalų ląstelė gali būti 5 kartus didesnė už vyrų.
Lieknėjant riebalų ląstelės "traukiasi", bet jų kiekis nebesumažėja.

Vienintelis būdas sumažinti riebalų ląstelių skaičių - riebalų siurbimo operacija.

Riebalų ląstelėse kaupiama energija, kurios organizmui gali prireikti ateityje. Jos sukaupiama tiek, kad žmogus be maisto nesunkiai gali išgyventi porą mėnesių.

Kiekviena organizmo iš karto nepanaudota kalorija saugoma riebalų ląstelėse. Taigi šiandien nusprendę laiptais užkopti į devintą aukštą galbūt eikvojate kalorijas, kurias organizmas gavo iš žiemą suvalgyto mėsainio...

Apskaičiuota, kad ypatingomis aplinkybėmis 30 mlrd riebalų ląstelių gali sukaupti 67,5 kg riebalų atsargas!

Vyrai ir moterys lieknėja skirtingai

Jeigu kada nors bandėte laikytis dietos kartu su vyru, tikriausiai ir pati tuo įsitikinote. Vyrams numesti svorio visada lengviau. Šį faktą patvirtino ir vienas įdomus eksperimentas. Vienmečių sutuoktinių porai (ir vyras ir moteris turėjo maždaug po 9 kg antsvorio) buvo paskirta vienoda dieta ir treniruočių programa. Po mėnesio vyras neteko 3,15 kg, o moteris priaugo 0,45 kg. Per antrą mėnesį vyras numetė dar 2,7 kg, o moteris - tik tuos 0,45 kg. Tiesa, vėliau moteriai buvo pasiūlyta išbandyti naują lieknėjimo būdą, ir ji atsikratė ją erzinusio antsvorio.

Pasiryžusiems atsikratyti antsvorio vyrams pakanka truputį mažiau valgyti ir daugiau pasimankštinti. Mat jų riebalų ląstelės yra mažesnės ir turi daugiau riebalus skaidančių nei kaupiančių fermentų.

Hormonų staigmenos

Ne taip seniai mokslininkai ištyrė, kad moterų orientacija erdvėje glaudžiai susijusi su ... hormonų pusiausvyra: kuo kraujyje daugiau estragonų, tuo orientacija prastesnė. dėl to menstruacijų metu moterims žymiai sunkiau kelyje. Tačiau ciklo viduryje, kai padaugėja testosterono, savo erdviniu mąstymu jos prilygsta vyrams. Taigi laikyti vairavimo egzaminus ar leistis į sudėtingą kelionę automobiliu geriau ne "kritinėmis" dienomis.

Hormonų svyravimas veikia ir vyrus. Sumažėjus testosterono kiekiui organizme jie nebe taip gerai orientuojasi kelyje. Vyresnių nei 50 metų vyrų organizme testosterono mažėja, o moterų - daugėja. Dėl šios priežasties senyvo amžiaus moterims visiškai nesudėtinga išmokti vairuoti, tuo tarpu vyrų įgūdžiai silpsta.

Juokitės iki ašarų

Kas šypsosi užuot tūžęs, tas visada stipresnis (japonų patarlė)

Žinote koks juokas sveikiausias? Tas, nuo kurio ima trykšti ašaros ir suskausta pilvo raumenis. Mokslininkai tikina, kad gardus juokas naudingas:

smegenims - gaudamos daugiau deguonies, jos geriau funkcionuoja;
imuninei sistemai - juokiantis daugėja A antikūnių, o jie stiprina organizmo atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms;
juokas saugo nuo stresų, šalina nuovargį, gerina nuotaiką;
šeimas, kuriose dažnai juokiamasi, sieja šiltesni ir artimesni santykiai, lengviau suprantamos ir toleruojamos įvairios silpnybės;
eksperimentas parodė, kad firmose, į kurias buvo priimta daug darbuotojų, turinčių gerą humoro jausmą bei mokančių pralinksminti kolegas, darbo konfliktų kildavo retai arba jie būdavo greitai išsprendžiami. Kodėl? Juokiantis atsikratoma blogų jausmų ir agresijos. Juk neišlietas pyktis kyla, stiprėja ir atsigręžia prieš mus pačius. Konfliktai didina įtampą. Taigi, užuot pykę, iš visos širdies nusijuokite.

Drovumas ir hipertonija

Kas galėtų patikėti, kad drovumas gali turėti ką nors bendra su ligomis? Tačiau Australijos mokslininkai nustatė,kad drovūs žmonės hipertonija serga dažniau nei drąsūs ir ryžtingi. Australijoje apie dešimt metų stebėta 6200 žmonių. Pastebėta, kad drovieji labai stipriai išgyvena dėl tikrų ar menamų savo trūkumų, nuolat kremtasi, įtardami neigiamą aplinkinių nuomonę apie juos, kontroliuoja savo elgesį ir būna įsitempę. Dėl visų šių dalykų arterinis kraujospūdis didėja, galiausiai drovuoliai suserga hipertonija.

Kramtydami geriname atmintį

Kramtymo judesiai lėtina galvos smegenų senėjimo procesus ir saugo nuo senatvinio atminties nusilpimo. Nenuostabu, kad anksti dantų netekę žmonės, skundžiasi prasta atmintimi - kramtyti juk nėra kuo... Tokią išvadą padarė japonų mokslininkai. Tyrimo metu skenuojant kramtančių žmonių smegenis pastebėta, kad žandikaulių judesiai suaktyvina smegenų dalies, atsakingos už trumpalaikę atmintį, veiklą. Suaktyvėjusi jos veikla sumažina streso hormonų kiekį kraujyje. Štai ir paaiškinimas, kodėl susijaudinus mes puolame prie šaldytuvo! Tačiau tokiais atvejais verčiau kramtyti kramtomąją gumą - tai taip pat sumažina įtampą ir gerina atmintį, o papildomai nerimauti dėl nežinia kodėl augančių kilogramų nerekės.

Švarus oras

Orą grynina ne tik gėlės. Su šiais vokiečių gydytojos pastebėjimais galima ir nesutikti. Tačiau tuo, kad kambariniai augalai švarina patalpų orą, neabejoja niekas. Oras mūsų namuose užterštas dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų - sandarios, nuo gryno lauko oro izoliuotos patalpos. Kita taršos priežastis - kenksmingus cheminius junginius skleidžiančios sintetinės medžiagos - drožlių plokščių baldai, sintetinė grindų danga, dažai, klijai, lakas. Net popieriniuose rankšluosčiuose ar servetėlėse yra kenksmingų formaldehidų. Jeigu rūpinatės savo ir namiškių sveikata, į pagalbą pasitelkite kambarines gėles arba...arbatos maišelius. Pastarąjį patarimą pateikia japonų mokslininkai. Jų tyrimų rezultatai parodė, kad sausos arbatžolės absorbuoja itin daug formaldehidų. Jie siūlo kiekviename kambaryje pakabinti arba atviroje vietoje padėti po kelis vienkartinius arbatos maišelius. Nustatyta, kad net vienas maišelis kelis kartus sumažina formaldehido koncentraciją kambaryje. Beje, maišelius retkarčiais reikėtų pakeisti.