 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
 | apie mus kontaktai forumas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
naturele maistas Maistas užima itin reikšmingą vietą mūsų gyvenime. Nuo jo priklauso ne tik sotumo jausmas ir pasitenkinimo lygis, tačiau ir brangiausias mūsų turtas - sveikata. Šis skyrelis yra skirtas sveikos mitybos temoms. Tikimės, kad padėsime jums spręsti svorio mažinimo ar didinimo, tam tikrus organizmo funkcionavimo, sveikatos sutrikimų bei šiaip sveiko ir skanaus maisto klausimus. SKANAUS! Išvenk kenksmingų maisto priedų Mūsų vartojamuose produktuose yra gausybė maisto priedų, žymimų raide E. Šiuo metu pasaulyje sukurta apie 2000 cheminių maisto priedų. Deja, bet ne visos šios naujovės yra saugios. Pagal prancūzijos "Villejuif" centro duomenis ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į sekančius maisto priedus:
Atsargiai: riebalai! Sakoma, kad sviestu košės nepagadinsi. Ir tikrai - šitaip ją valgyti kur kas skaniau. Bet ar tik ne todėl mes ir tunkame? Tukimo priežastis paprasta: storėjame, kai valgome daugiau nei reikia. Per didelį energijos kiekį, gautą su maistu, organizmas pradeda kaupti riebalų pavidalu. Ypač greitai ląstelės sukaupia atsargas iš riebaus maisto. Tačiau dažnai mums atrodo, kad mes visai neriebiai valgome. Dažnai mes klystame, kai manome, kad riebalai yra tik lašiniai, sviestas, aliejus ar taukai. Ar žinote, kad marcipanuose riebalų yra lygiai tiek, kiek ir svieste, riebiame sūryje - kaip grietinėje, ir net liesą dešrą sudaro daugiau kaip trečdalis riebalų? Visuose kremuose, grietinėlėje, minkštuose kepiniuose, sultinguose mėsos gaminiuose apstu riebalų. Jie praktiškai yra viskas, kas tirpsta ant liežuvio. Labai lengva apsirikti dėl apdorotų maisto produktų ir įvairių maisto mišinių. Kad būtų lengviau suvokti, kiek riebalų yra viename ar kitame produkte, kai kurie mitybos specialistai sugalvojo riebalus vertinti taškais. Pateiktoje lentelėje galite pamatyti, kiek riebalų yra viename ar kitame produkte (kuo daugiau taškų - tuo daugiau riebalų) Riešutai ir saldumynai
Pieno produktai
Žuvis
Mėsa
Tačiau visiškai atsisakyti riebalų negalima. Jie ne tik teikia organizmui dvigubai daugiau kalorijų nei baltymai ir angliavandeniai. Tai sudedamoji hormonų, tulžies rūgščių dalis, ląstelių sienelių bei epidermio statybinė medžiaga, be to, kai kurie vitaminai tirpsta tik riebaluose. Visi žinome, kad riebus maistas skatina kraujagyslių užsikimšimą, didina infarktų ir insultų riziką. Tačiau riebalai irgi yra skirtingi. Tarkime, jūros žuvų riebalai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir išvalo kraaujagysles! Ypač sveika valgyti lašišą, skumbrę ir silkę. Keletas patarimų, kaip gaminti be riebalų Geriausia troškinti, virti ir šutinti. O ar įmanoma kepti? Tam tikrose keptuvėse - taip. Visus patiekalui skirtus produktus reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir maišant kepinti ant silpnos ugnies. Jeigu tai daržovės, skysčiai išgaruoja ir jos lieka traškios. Ant daržovių galite užbarstyti sūrio, bandelės trupinių, apšlakstyti padažu. Mėsos paprastoje keptuvėje be riebalų iškepti beveik neįmanoma. Puiki pagalbininkė gaminant be riebalų ar su labai mažu jų kiekiu - aliuminio folija ir kepimo maišeliai. Ir dar keletas "sveikų" patarimų:
Ką mes valgome? Ar dažnai pirkdami maisto produktus gilinatės į produktų sudėtį, skaitote etiketes, domitės, ką reiškia raidelės E? Tyrimai parodė, kad tik penktadalis apklaustųjų pabrėžė, jog, rinkdamiesi produktus, jie atkreipia dėmesį į maisto priedų, žymimų raide E, kiekį. Užrašai ant pakuočių Lietuvos vartotojui dar nėra tokie svarbūs kaip kitų ES šalių gyventojams. O mūsų vartojamuose produktuose yra gausybė maisto priedų, žymimų raidele E. Tai įvairūs priedai, tačiau jei anksčiau tai buvo soda, citrinos rūgštis, actas, vanilė, tai dabar pasaulyje sukurta apie 2000 cheminių priedų. Ar jų produkte daug, galima spręsti pagal prekės realizavimo terminą. Nors jie praeina ilgą mokslinio tyrimo kelią, kol gauti atsakymai leidžia juos įteisinti, bet tai nereiškia, kad po metų ar penkerių, pasirodžius naujiems tyrimo rezultatams, jie nebus atšaukti. Tuo tarpu tyrimai apie modifikuotus organizmus parodė, kad tik 5 proc. prancūzų, 2 proc. japonų ir mažiau nei 1 proc. vokiečių pasisako už genetiškai modifikuotus produktus. Kodėl? Genetiškai modifikuotų produktų DNR yra pakeistas. O tai nėra labai gerai. Kad genetiškai modifikuoti organizmai gali turėti įtakos mūsų sveikatai, nėra įrodyta, tačiau niekas negali pasakyti, kad po 15-20 metų mokslininkai tvirtins tą patį. O visi maisto produktai, kurių nereikia perdirbti? Visi jie apdorojami konservantais, nors informacijos prie bulvių ar kitų daržovių ir vaisių apie apdorojimą nerasime. O turėtų būti. Pavyzdžiui, bulvės, kad nevystų ir nesudygtų apdorojamos sintetiniais inhibitoriais cips. Jie dirbtinai užmigdo bulvės pumpuriuką ir ji nekeičia savo išvaizdos, nes visi gyvybiniai procesai yra dirbtinai sustabdyti. Galima būtų rinktis natūralios kilmės inhibitorius: kmynų, krapų, mėtų, jazminų eterinius aliejus, bet toks būdas yra daug brangesnis... Visi citrusiniai vaisiai apdorojami cheminiais konservantais, nes natūralių medžiagų, kurios apsaugotų nuo puvimo nėra. Obuoliai ir kriaušės apdorojami natūraliu vašku. Aromatinės žolės, arbatžolės, prieskoniai bei daržovių padažai gali būti švitinti, t.y. apdoroti jonizuojančia spinduliuote. Maistas netampa radioaktyvus, tik pakeičiama ląstelės konfigūracija - ji tampa atspari bakterijoms, pelėsiams, mielėms. Radioaktyvių spindulių dozė griežtai kontroliuojama, apdoroti produktai tikrinami. Šiandien teigiama, kad tai mums nepavojinga. Ir vis dėlto, per mažai praėjo laiko, kad mokslininkai atsakytų į klausimą, ar tos naujovės (švitinimas, genetškai modifikuoti organizmai, įvairūs maisto priedai) turi įtakos žmogaus sveikatai. Tad lieka apsispręsti patiems - pirkti tokį produktą, ar ne. Daržovės ir nitratai Sunku išsirinkti daržovę be nitratų. Daržovėse susikaupę nitratai sukelia sunkias ligas. Norint jų išvengti, svarbu žinoti, kokio dydžio, išvaizdos, rūšies ir kokiu metų laiku užaugintą daržovę pasirinkti. Daržovės ir vaisiai pagal sveikos mitybos piramidę užima antrą vietą po grūdinių produktų ir yra reikalingi išlaikyti gerą žmogaus sveikatą, ilgą amžių. Kasdieną rekomenduojama suvartoti 3 – 5 porcijas daržovių ir vaisių. Kasdieniniame mitybos racione jos sumažina riziką susirgti daugeliu ligų. Tačiau jei daržovės ir vaisiai užteršti kenksmingomis medžiagomis, laikui bėgant jos gali sukelti įvairių negalavimų. Vienas iš cheminių teršalų, kuriuos pasisavina daržovės, yra nitratai. Nitratai – tai azoto oksido junginiai, kuriuos augalai įsisavina iš organinių ir mineralinių azotinių trąšų. Jie yra lengviausiai augalams prieinamas azoto šaltinis, reikalingas normaliam augimui. Trumpai tariant, be nitratų niekas neužaugtų. Šių junginių daugiau ar mažiau yra visuose augaluose, taip pat ir daržovėse bei vaisiuose. Tad visiškai apsisaugoti nuo nitratų patekimo į organizmą neįmanoma, nebent nevalgytum daržovių ir gertum tik distiliuotą vandenį. Tačiau labai svarbu, kad nitratų kiekis neviršytų organizmui leistinų minimalių normų. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje pagal Europos Komisijos patvirtintą nitratų direktyvą leistina nitratų dozė yra 3,5 mg vienam kūno kilogramui. Taigi sveriantis 70 kg žmogus gali per parą suvartoti iki 245 mg nitratų. Didesni kiekiai jau kenkia sveikatai. Suprantama, išsyk poveikio nepajusi. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad pagrindinė stemplės, žarnyno vėžio, skrandžio opaligės ir vėžio priežastis yra nitratai ir nitritai. Pastarieji rūgščioje skrandžio terpėje virsta iš nitratų ir yra kur kas toksiškesni už nitratus. Taip pat buvo nustatyta, kad itin dažnai skrandžio vėžys pasitaiko vegetarams. Nitratai į organizmą patenka per užterštą vandenį, tačiau dar Sovietų Sąjungos mokslininkai nustatė, kad 70 proc. nitratų gaunama su daržovėmis. Nitratai ypač pavojingi kūdikiams. Nitratų daržovėse problema susirūpinę ir Švedijos bei kaimyninės Lenkijos mokslininkai. Lietuvoje minimalios leistinos nitratų normos nustatytos tik salotoms ir špinatams (špinatai – 2500mg/kg, salotose nuo 2500 mg/kg iki 4500 mg/kg nitratų). Kitose daržovėse nitratai nereglamentuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Taigi, jei daržovė turi savyje 2500 mg/kg nitratų, negali suvalgyti daugiau nei 120 gramų per dieną. Europos Sąjungoje manoma, kad nitratai mažiausiai pavojingi iš visų galimų daržovių cheminių teršalų, todėl ir jų tyrimai neatliekami. Bet kad jie kenksmingi – įrodė ne vienas mokslininkas. Vartotojai, norintys išvengti neigiamų nitratų sukeliamų pasekmių, turi išmokti išsirinkti daržoves, o sodininkai - jas tinkamai auginti. Svarbiausia - vartoti atitinkamu sezonu derančias ir visiškai subrendusias daržoves, vengti itin didelių ir per mažų daržovių bei pašalinti kai kurias dalis. Visiškai nitratų išvengti niekada nepavyks, tačiau galima sumažinti į organizmą patenkantį jų kiekį. Geriantys centralizuotai tiekiamą vandenį, dėl nitratų gali nesibaiminti. Didesnis pavojus apsinuodyti yra geriantiems šachtinių šulinių vandenį. Taigi išsirinkti be nitratų daržovę - gana sunku. Vyrauja bendros nitratų kaupimosi daržovėse tendencijos. Daugiausiai nitratų sukaupia šakniavaisinės daržovės: salierai, burokėliai, griežčiai, ridikėliai. Iš šakniavaisinių daržovių - morkose nitratų susikaupia mažiausiai. Nemaži nitratų kiekiai aptinkami ir Pekino kopūstuose, poruose, cukinijose, kaliaropėse, salotose, špinatuose, svogūnų laiškuose. Vyrauja dėsningumas, kad didesnėse daržovėse nitratų daugiau nei mažesnėse. Tyrimai parodė, kad nitratų kiekis labiau priklauso nuo daržovės subrendimo: nesubrendusiose daržovėse nitratų kur kas daugiau nei visiškai subrendusiose. Vienos daržovės, stokodamos mineralinių medžiagų, subręsta mažos, kitos išauga didelės ir subręsta vėliau. Norėdami turėti geros prekinės išvaizdos, standartinio dydžio daržovių, neretai ūkininkai derlių nuima anksčiau, ne visiškai subrendusį. Auginantys daržoves savo reikmėms šį procesą gali kontroliuoti ir daržoves nuimti tada, kai jos visiškai subręsta. Nevienodai nitratai kaupiasi ir atskirose daržovių dalyse. Pavyzdžiui, šakniavaisinėse daržovėse daugiausiai nitratų yra šerdyse. Morkų šerdis prieš vartojimą reiktų pašalinti. Peraugusiuose ridikėliuose nitratų kur kas mažiau nei itin mažuose ar jų daiguose, bet daugiau nei visiškai subrendusiuose vidutinio dydžio šakniavaisiuose. Nitratai linkę kauptis burokėlių ir kitų šakniavaisių viršutinėje dalyje ties lapais. Kopūstinėse daržovėse daugiausia nitratų - storosiose gyslose, prie kotų, šerdyse, kalafiorų ir brokolių - koteliuose. Daugiau nitratų nei visoje daržovėje susikaupia lapinių salotų lapų, porų, svogūnų apatinėse dalyse, vaisinių daržovių žievėje ir kotelio pagrinde (pvz., agurke), prie sėklinių (paprikoje, pomidore). Apvytusiose ar pradėjusiose gesti daržovėse nitratų daugiau nei šviežiose. Norint išvengti nitratų, patartina rinktis sezonines daržoves. Pavyzdžiui, žiemą daugiau vartoti morkų, burokėlių ir vengti vasarinių daržovių - Pekino kopūstų, paprikų, šviežių pomidorų ar cukinijų, ridikėlių, svogūnų laiškų. Vasarą - atvirkščiai. Vasarinės daržovės žiemą auginamos dirbtinėmis sąlygomis ir šviesos trūkumas bei papildomas tręšimas skatina nitratų kaupimąsi. Auginantys daržoves turėtų saikingai naudoti organines azotines trąšas, visai atsisakyti mineralinių trąšų, o dirvožemį praturtinti kalio trąšomis. Pastarosios mažina nitratų susikaupimą. Vėlyvosios daržovių veislės linkusios sukaupti mažiau nitratų nei ankstyvosios. Vandens nauda Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį ir daugiau, o be vandens - vos keletą dienų. Vandens stygius gali sukelti daugelį ligų. Jeigu organizmui trūksta vandens, sausėja gleivinė, jaučiami raumenų spazmai, spartėja širdies veikla, skauda galvą. Be vandens ląstelės ilgainiui "aptingsta". Organizmas nebegali pasisavinti reikalingų rūgščių ir maisto medžiagų, todėl ima reikalauti vis daugiau ir daugiau maisto. Didėja apetitas ir dažnėja alkio priepuoliai, o to pasekmė - sutrikęs virškinimas, antsvoris, raukšlės ir kiti negalavimai. Atrodytų, pats organizmas turėtų pasakyti mums, kada jam pradeda trūkti vandens. Deja, viskas ne taip paprasta. Nuolat vartojant per mažai skysčių troškulio pojūtis išsireguliuoja, mes prarandame sugebėjimą jausti, kada mums būtina atsigerti. Dažnai troškulio jausmo žmonės nesugeba atskirti nuo alkio. Ima atrodyti, kad norime valgyti kai iš tikro organizmas reikalauja skysčių. Teigiama, kad naktį užklumpantį alkio jausmą praktiškai visuomet galima numalšinti tiesiog stikline vandens. Norintiems numesti svorio patariama pajutus alkį bet kuriuo dienos metu visada pirmiausiai išgerti stiklinę vandens ir pusvalandį palaukti – galbūt noras valgyti nebuvo tikras. Taigi:
Kaip ir kada gerti:
Kiek vandens reikia? Taigi kiek yra tas „pakankamai“? Specialistų teigimu, vidutiniškai per dieną žmogaus organizmas turėtų gauti apie 2 litrus skysčių. Tačiau apkūniems žmonėms rekomenduojama išgerti dar po stiklinę skysčio kiekvienai dešimčiai kilogramų antsvorio. Naujausioje teorijoje siūloma reikiamą vandens kiekį skaičiuoti pagal kūno svorį: vienam svorio kilogramui per dieną turėtų tekti maždaug 33 ml vandens. Jeigu sportuojate, skysčių suvartojimą reiktų dar padidinti. Kiekvienoms 30 minučių fizinio aktyvumo, priklausomai nuo intensyvumo, reiktų pridėti nuo 2 iki 4 stiklinių vandens. Daugiau vandens reiktų gerti ir esant karštam bei sausam orui. Ir ne tik per vasaros karščius – jeigu nuolat būnate gerai šildomose patalpose, organizmas gali išgarinti vandens netgi daugiau negu lauke per kaitrą, nes šildomų patalpų oras būna labai sausas. Be to, dideli šalčiai taip pat skatina dehidrataciją. Specialistai siūlo vieną paprastą būdą, kuriuo galima nustatyti, ar pakankamai išgeriame vandens, t.y. patikrinti savo šlapimo spalvą. Jeigu organizmas pakankamai aprūpinamas skysčiais, šlapimas turėtų būti labai šviesus ir bekvapis. Tamsesnė jo spalva rodo, kad vandens išgeriame nepakankamai. Tiesa, spalvą ar kvapą gali pakeisti įvairūs geriami vaistai. Kuo naudingos sėlenos? Respublikiniame mitybos centre atlikti suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad žmonės vartoja per daug lengvai įsisavinamų angliavandenių (cukrinės medžiagos), riebalų, valgomosios druskos. Tačiau maiste nepakanka mineralinių druskų, ypač jodo, kai kurių vitaminų. Lietuviai per mažai suvalgo daržovių, įvairių grūdinių produktų. Todėl mūsų mitybos racione stinga sudėtinių angliavandenių (krakmolinės maisto medžiagos), maistinių skaidulų. Apie 70% žmonių šiandien maistą renkasi atsižvelgdami į kainą, ir tik 5% vyrų ir 11% moterų perka produktus, galvodami apie sveikatą. Nors ir nedžiugina ši statistika, bet vis dažniau sveikų produktų pasirodo ant mūsų stalo. Vienas iš jų - sėlenos. Kviečių sėlenos - tai luobelės, kurios lieka sumalus grūdą. O sveikiausios grūdo dalys yra sėlenos ir gemalai. Sėlenose gausu įvairiausių vitaminų (ypač B grupės) ir biologiškai veiklių skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Šiais laikais mes vartojame daug išgryninto maisto ir visiškai negalvojame, kad maistinės skaidulos organizmui labai svarbios. Jos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą - sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis iš organizmo, palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą. Sėlenose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams. Jos gana greitai išbrinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą, todėl jas naudinga valgyti sergantiems cukralige ar turintiems antsvorio. Sėlenos gali būti viena iš priemonių padedanti sureguliuoti ir atstatyti medžiagų apykaitą, bei tuštinimąsi, o tuo pačiu padedanti reguliuoti kūno svorį. Dėl savo itin efektyvaus poveikio, maistinės sėlenos vadinamos "žarnyno šluota". Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas mažina vėžinių susirgimų riziką, ypač storosios žarnos. Valgant daug skaidulų, ankštinių, daržovių, vaisių - mažėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio atvejų. Skaidulos pagreitina maisto judėjimą žarnynu, kartu sutrumpina kancerogenų poveikio žarnyno sienelėms laiką. Skaidulų priešvėžinis veikimas yra dar ir tas, kad jos suriša išmatose tulžies rūgštis. Taigi sėlenos yra fiziologiškai aktyvios maisto medžiagos, kurias ypač mėgsta sveiką gyvenimo būdą propoguojantys žmonės. Jei rūpinatės savo organizmu ir norite jį, populiariai sakant, "išvalyti", vartokite kviečių sėlenas. Sėlenas galima dėti į įvairias sriubas, garnyrus, košes. Jos gali būti vartojamos su jogurtu, pasukomis, sultimis. Galima įmaišyti kepant pyragus, blynus. Galima apibarstyti jomis kotletus ar žuvį (kepant). Tačiau jų vartojimas turėtų būti saikingas. 25-30 g sėlenų kiekvieną dieną - tai saugu. Iškrovos dienos Moksliškai įrodyta, kad absoliutus badavimas organizmui yra didelis stresas, be to, ne kiekvienas žmogus ryžtasi badavimui. Daugelis medikų siūlo geriau reguliariai laikytis iškrovos dienų - bent jau 3-jų per mėnesį. Jų teigimu, tokios dienos - patikimas būdas išvengti daugelio civilizacijos ligų, kurias sukelia netinkama mityba, stresas, perdirbtas, su konservantais maistas, judėjimo trūkumas. Iškrovos dienos tinka visiems, norintiems koreguoti savo kūno svorį. Jos sveikatai tikrai nekiankia. Viskas gerai, jei esate sveiki. Bet jeigu turite polinkį sirgti medžiagų apykaitos ligomis (pavyzdžiui, cukriniu diabetu, podagra), širdies kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, planuojate nėštumą - turėtumėte būti atsargesni. Iškrovos dieną užtenka tik apriboti raciono kaloringumą, kad pagerėtų apykaitos procesai ir mažėtų (ar bent stabilizuotųsi) kūno svoris. Taigi, jeigu kol kas nesate pasirengę ilgai ir rimtai dietai, jums padės iškrovos dienos. Jų gali būti viena dvi per savaitę. Iškrovos dieną organizmas netenka nuo 300 g iki 1 kg svorio, o per mėnesį, iškrovos dienas darant reguliariai - nuo 3 iki 5 kg svorio. Daugelis žmonių iškrovos dienas daro po gausių vaišių. Bet tyrimai parodė, kad riebalai ima kauptis tik trečią dieną po persivalgymo. Todėl rekomenduojama būtent tą dieną laikytis iškrovos ir sportuoti. Iškrovos dieną negalima valgyti nieko, išskyrus tuos produktus, kurie nurodyti. Svarbiausias dalykas iškrovos dienomis - vanduo. Išgerti reikėtų ne mažiau 2 ar 3 litrų vandens arba šiltos nesaldintos žolelių arbatos, žaliosios arbatos. Antraip, visos atliekos, esančios organizme, sunkiai pasišalins. Iškrovos dienomis valgomas toks maistas, kuriame gausu baltymų arba angliavandenių. Angliavandenių dienos:
Baltymų dienos:
Patarimai laikantis iškrovos dienų:
Maisto derinimas Kasmet pasaulyje daugėja žmonių, svajojančių sulieknėti. Nenuostabu, kad prasimanoma vis daugiau būdų, kaip tai padaryti. Tiesa tokia, kad vartojant mažiau kalorijų,greičiau ar lėčiau, suplonėjama. Produktų derinimas - vienas iš daugelio lieknėjimo būdų. Šį mitybos būdą galima pavadinti dieta visam gyvenimui. Mat pabandžius valgyti suderintus produktus ne tik lengviau atsikratysite antsvorio, bet ir jausitės žvalesni. Tuomet tikrai nebenorėsis grįžti prie senųjų mitybos įpročių. Maisto derinimas - viena paprasčiausių ir sveikiausių dietų. Galima valgyti viską, ką mėgstate, tik skirtingu laiku. Suderintas maistas greičiau virškinamas, todėl "neina į kūną". Beje, tai ne vienintelis šios mitybos būdo privalumas. Produktus derinantys žmonės džiaugiasi geresne savijauta, teigia atsikratę nedidelių, bet itin nemalonių virškinimo sutrikimų - po valgio jiems nemaudžia skrandžio, negraužia rėmuo, nepučia pilvo, žarnyne nesikaupia dujos. Produktų derinimo privalumai Kadangi dauguma produktų derinimo teorijos atmainų leidžia beveik bet kokius produktus valgyti su daržovėmis, įprastinėje daugelio lietuvių mityboje, kurioje daržovės lig tol buvo skirtos tik patiekalams papuošti, jų imama vartoti normalus kiekis. Sumažėja rizika persivalgyti:pakeitus keptas bulvytes, pateiktas prie mėsos, daržovių salotomis, patiekalo kaloringumas kur kas sumažėja. Tas pats nutinka, kai varškę skaniname nebe uogiene ar cukrumi, o agurkais ir prieskoninėmis žolelėmis. Kadangi derinant produktus nebepavyksta pagaminti daugelio patiekalų iš daug komponentų, mityba supaprastėja, paprastai kartu sumažėja ir patiekalo kaloringumas. Kadangi saldūs produktai (cukrus, uogienė) pagal šią teoriją nesiderina su beveik niekuo (o riebūs miltiniai saldumynai jau patys savaime "neatitinka standartų"), jiems valgyti kaip ir nebelieka laiko: vėl nemaža pagalba plonėjant. Daugybė ypač kaloringų įprastų patiekalų neatitinka produktų derinimo taisyklių (cepelinai, picos, varškėčiai, lietiniai su mėsa ar varške ir t.t.), tad didėja galimybė suplonėti. Be to, kai kurie leistini produktų deriniai ne tokie skanūs kaip įprastiniai, todėl valgoma tik kol jaučiamas alkis. Šitokie pokyčiai iš tiesų tik sveikitini. Tačiau nereikėtų labai įsijausti ir nepamiršti, kad sveika mityba turi būti įvairiapusiška. Be to, didelį apetitą turintys žmonės, jei patikės, kad plonėjama vien dėl stebuklingo produktų derinimo, gali ir toliau storėti, jei valgys per daug, tegul ir derindami produktus. Produktų derinimo esmė Pasistengti nemaišyti baltymų ir angliavandenių. Kodėl? Todėl, kad baltymų ir angliavandenių cheminė sudėtis skirtinga - jiems virškinti reikia skirtingų fermentų. Baltymams skaidyti reikia rūgščios aplinkos (jie virškinami skrandyje), o angliavandeniams - šarminės (jie virškinami plonojoje žarnoje). Daugelis įpratę mėsą valgyti su bulvėmis, sūrį ar dešrą - su duona (dar, be to, užtepę ją sviestu), bandeles su pienu. Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 val., o žarnyne - net iki 30 val. Organizmas nepajėgia nei suvirškinti, nei pasisavinti tokių sudėtingų derinių. Vien dėl to galite jausti nuolatinį energijos trūkumą. Be to, nesuderintas maistas dažniau sukelia vidurių pūtimą, užkietėjimą. Kada valgyti Maisto derinimo šalininkai parą dalija į tris dalis: laiką, kai organizmas pasiruošęs priimti, kai jį virškina bei pasisavina naudingąsias medžiagas ir kai šalina atliekas.
Vėlyva vakarienė ar gausūs pusryčiai sutrikdo šį procesą, nes energijos vėl prireikia maistui virškinti. Šio patarimo turėtų ypač paisyti tie, kurie prastai jaučiasi, trūksta energijos arba nori atsikratyti antsvorio. Kaip valgyti vaisius Vaisiai, kaip ir daržovės, - geras angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau kitaip nei daržovės, kurios dera beveik su visais produktais, vaisiai nedera su niekuo. Todėl vaisius reikia valgyti, kol skrandis tuščias. Mat vaisiai virškinami trumpiausiai - 20-30 min. Kai skrandis pilnas kitokio maisto, sutrinka ir vaisių, ir to kito maisto virškinimas. Kad taip neatsitiktų, laikykitės šių taisyklių:
Genetiškai modifikuoti augalai. Pažanga ar pražūtis? Pasaulyje auginama vis daugiau genetiškai midifikuotų augalų, kurių plotai nuolat didėja. Štai nuo 1996 iki 2000 m. jų plotai padidėjo 26 kartus. Kas yra genetiškai modifikuoti augalai? Tai genetinės inžinerijos (atsiradusios 1973 m. ) kūrinys. Mokslininkai sukūrė metodus, kaip galima keisti natūralias augalų ir gyvūnų savybes. Genetinės inžinerijos dėka sukurta daug naujų, savo rūšiai nebūdingomis savybėmis pasižyminčių augalų ir gyvūnų. Tai pasiekiama vieno organizmo geną įterpiant į kito organizmo ląsteles ir sukuriant joms anksčiau neturėtas savybes. Genetiškai tokie augalai buvo auginami tik laboratorijose, bet dabar paplito visame psaulyje ir skverbiasi į rinką. Šiuo metu pasaulyje 36 proc. sojos. 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapsų, 10 proc. kukurūzų (2003 m. duomenys) yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, salotos ir kt., ypač grūdinės kultūros. Ypač jų daug auginama JAV, Kanadoje, Argentinoje. Dabar pasaulis smarkiai sunerimęs, nežinodamas, kur nuves genetinė modifikacija. Kad ji smarkiai didina derlių, mato visi, bet kokios bus pakeitimo pasekmės - nežino niekas. Pasaulyje vyksta karšti ginčai, ar tai yra didžiulė mokslo pažanga, ar šokimas stačia galva į nežinomybės bedugnę. Sukruto ir Europos Sąjunga, kur genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų patekimas į rinką yra griežtai kontroliuojami specialiai parengtomis taisyklėmis ir reglamentais. Tačiau iš genetiškai modifikuotų augalų pagamintas maistas nėra draudžiamas, tačiau įvairių nuomonių netrūksta, juolab kad 2004 m. Rusija priėmė nutarimą uždrausti įvežti modifikuotus kukurūzų grūdus iš JAV, Kanados ir Argentinos. Plinta genetiškai modifikuotos bulvės, pomidorai, braškės, salotos, kviečiai. Modifikuoti mikroorganizmai plačiai naudojami raugiant sūrius, jogurtą, alų, duoną ir kt. produktus. Šio metodo šalininkai mano, kad sukurtos labai atsparių, derlingų, gerokai maistingesnių augalų rūšys puikiai patenkina vis didėjančius žmonijos maisto poreikius. Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Be to, nauji produktai gali sukelti stiprias alergines ligas. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms virusinėms ligoms atsirasti. Nežinomas ir genetiškai modifikuotų produktų poveikis aplinkai. Kadangi genetškai modifikuoti produktai pasaulio rinkoje pasirodė maždaug prieš dešimtmetį, galbūt tik po 30-50 metų paaiškės jų poveikis žmonių sveikatai, ar nesukels padarinių ateities kartoms bei aplinkai. Apsispręsti, ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą, gali padėti informacija. Pagal teisės aktus ji turi būti pateikiama gaminių etiketėse, o jeigu jie neįpakuoti - šalia matomoje vietoje. Etiketėje turi būti užrašas: "Genetiškai modifikuotas produktas", "Šio produkto sudėtyje yra genetškai modifikuotų organizmų", "Pagaminta iš genetškai modifikuotų..." Genetiškai modifikuotų organizmų galima aptikti kepiniuose,, šokolade, kakavos gėrimuose, įvairiuose padažuose, sriubose, kukurūzų ir bulvių traškučiuose, netgi vitaminų preparatuose ir kūdikių maiste. Taigi, skaitykite informacines etiketes apie produktą, kad žinotumėte ką vartojate patys ir kuo maitinate vaikus. Jūros dumbliai - maistas ir vaistas Stengdamiesi sveikai maitintis mes vis dažniau atsisakome mėsos, pakeisdami ją žuvimi, jūros gėrybėmis. Paskutiniu metu vis populiaresni darosi jūros kopūstai ir kiti jūros dumbliai. Jūros kopūstų ir kitų jūros dumblių maistines ir gydomąsias savybes nuo seno vertino Kinijos ir Japonijos gydytojai. Kinai ir japonai valgo šviežių ir džiovintų jūros dumblių, o jų miltelių beria į įvairius patiekalus. Jūros kopūstuose ir kituose dumbliuose daug biologiškai aktyvių medžiagų, pektinų, baltymų, angliavandenių, A, C, D ir B grupės vitaminų, karotino, jodo, mineralinių kalio druskų ir t. t. Jūros dumblių patariama valgyti sergantiems ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis. Jūros dumbliai neleidžia susidaryti trombams. Jie apsaugo nuo hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo) ir išeminės širdies ligos. Jūros kopūstuose ir kituose dumbliuose daug jodo, todėl jų patariama valgyti sergantiems skydliaukės ligomis ir žmonėms, gyvenantiems užterštuose pramininiuose rajonuose. Jūros dumblių sveika valgyti sergantiems anemija (mažakraujyste), kai kraujyje sumažėjęs hemoglobino kiekis. Atminkite, kad jūros dumbliai stiprina organizmo imuninę sistemą ir tuo saugo nuo įvairių ligų. Be to, jūros dumbliai malšina alkio pojūtį, o jų sudėtyje esantis jodas suaktyvina medžiagų apykaitos procesus ir "neleidžia" tukti. Taigi, norėdami sulieknėti vartokite jūros dumblius. Jūros dumbliai plačiai naudojami ir kosmetikoje. Prisotinti A, C ir B grupės vitaminais bei įvairiais mineralais, jie daro stebuklus su mūsų oda: visų pirma stangrina, taip pat sumažina riebalų išsiskyrimą per odos poras, naikina pigmentines dėmes. Dažniausiai naudojami kosmetikoje jūros dumbliai: laminarija, fukus, askofilium. Šiuo metu labai populiari procedūra - aplikacijos ir įvyniojimai su jūros dumbliais: padeda lieknėti, kovoti su celiulitu, taip pat naudojami sergant artroze, osteoporoze, ostechondroze ir esant sausgyslių uždegimams. Be to, jūros dumbliai neutralizuoja organizme koncerogenines medžiagas, mažina blogojo cholesterolio lygį kraujyje, stiprina imuninę sistemą. Išvardinus visas šias savybes, frazė "šiuolaikinė panacėja" nebeatrodo absurdiška. Nei vienas žemėje augantis augalas neturi tiek mikroelementų, kaip jūros dumbliai: apie 40 organizmui būtinų mikroelementų, jodo, mangano, cinko, magnio, geležies, fosforo ir kt. Valgis iš jūros dugno Jūros dumbliai - įprastas maistas Kinijos, Korėjos ir ypatingai Japonijos gyventojams. Japonai jūros dumblius pagarbiai vadina "jūros daržovėmis" ir netgi augina juos specialiuose "fermose". Patys populiariausi valgomi jūros dumbliai: spirulina, kurią senovės actekai vadino "dievų maistu" ir laminarija. Šie dumbliai vartojami švieži, džiovinti, sūdyti ir marinuoti. Iš jūros dumblių galima gaminti salotas, garnyrus, saldainius, jų dedama į tešlą, sultis ir net arbatą. Vienu žodžiu, panaudijimo galimybės kulinarijoje - didelės. Vien tik Japonijoje iš jų gaminama daugiau kaip 300 patiekalų. Šeiminikės, besirūpinančios savo šeimos narių sveikata, kepa blynelius su jūros dumbliais, neužmiršta jų įdėti į keptas bulves, salotas ir net grikių košę. Patarimas: Jūros kopūstai kuo puikiausiai gali pakeisti druską. Geriau vartoti ne konservuotus, o džiovintus jūros kopūstus. Susmulkinkite juos kavamale ir laikykite virtuvėje lengvai pasiekiamoje vietoje. Šių miltelių galima berti į salotas, įvairius šaltus patiekalus. Į karštus patiekalus įberti jūros kopūstų milteliai išbrinksta, pasidaro glitūs. Jei į jūros kopūstų ir vandens košelę įpilsite aliejaus ir valgysite su sėlenų ar daigintų kviečių paplotėliais, šio patiekalo skonis primins juoduosius ikrus. Jūros kopūstų salotos
Sutarkuokite morką, skiltelėmis supjaustykite obuolį, agurką, sumaišykite su jūros kopūstais, užtaisykite su grietine ar majonezu. Į šias salotas dar galite įdėti pomidorų ar žaliųjų žirnelių. Jūros kopūstų apkepėlė
Mėsmale sumaltas morkas ir jūros kopūstus pakepinkite ant sviesto, užberkite manų kruopų, suplaktų kiaušinių ir druskos. Visus komponentus sumaišykite, sudėkite į sviestu suteptą kepimo skardą ir užkepkite orkaitėje. Balandėliai su jūros kopūstais
Susmulkintus svogūnus, morkas ir petražoles pakepinkite ant įkaitinto sviesto, išvirkite ryžius. Balandėlių įdarui ant pakepintų daržovių suberkite ryžius, susmulkintą virtą kiaušinį, virtus jūros kopūstus ir viską gerai permaišykite. Išvirtus baltagūžius kopūstus išardykite lapais, ant jų dėkite faršą, suformuokite balandėlius, pakepinkite ant aliejaus, taip paruoštus balandėlius išvirkite arba orkaitėje ištroškinkite 20-30 minučių. Balandėliai su jūros kopūstais patiekiami su grietine ir pomidorų padažu. Daržoves valgyti būtina Viso pasaulio gydytojai, mokslininkai ir dietologai vieningai teigia, kad kiekvienas žmogus privalo valgyti daug vaisių ir daržovių. Dažniausiai yra teigiama, kad kiekvieną dieną reikia suvartoti penkias porcijas daržovių ir vaisių, neskaitant bulvių. Tai yra tikrai daug, ir retas kuris iš mūsų taip valgome. Bet stengtis ir pasiekti tobulybę niekada nevėlu. Daržovės žmogaus maisto racione labai svarbios. Jos valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai ir mėsos bei žuvies patiekalų garnyrai. Jos gausiai vartojamos dietinei mitybai. Daržovės ir vaisiai pagrįstai vadinami sveikatos šaltiniu. Iš jų organizmas gauna baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų, įvairių vitaminų, amino rūgščių, fermentų, mineralinių bei virškinimą skatinančių medžiagų - eterinių aliejų, fitoncidų, gliukozidų ir kt. Be to daržovės padeda geriau pasisavinti kitus maisto produktus (mėsą, žuvį, pieną). Todėl daržovių reikia valgyti kasdien, jos turi sudaryti pagrindinę maisto davinio dalį. Mažindami svorį valgykite daug daržovių. Jose mažai kalorijų, nėra (arba labai mažai) riebalų, daug skaidulų ir vitaminų bei mineralų, kurie yra geros sveikatos šaltinis. Jeigu norite iš daržovių gauti kuo daugiau naudos:
Žuvis - vertingas produktas Kartą graikų filosofas Demonaksas išsirengė į kelionę jūra. Oras nebuvo palankus - kaupėsi audros debesys. Vienas Demonakso draugas paklausė: "Ar nebijai? Juk laivas gali sudužti, o tave - suryti žuvys". Demonaksas nusišypsojo: "O kodėl joms manęs nesurijus? Kiek aš jų per savo gyvenimą suvalgiau!" Šmaikštuolis, ar ne? Tačiau šių dienų mokslininkai tokiu senovės filosofo sąmojingumu nesistebėtų. Pasirodo, omega-3 riebiosios rūgštys, kurių gausu žuvyje, ne tik saugo nuo įvairiausių negalavimų, bet ir gerina nuotaiką! Vandenų pasaulio gėrybės: žuvis, vėžiagyviai bei minkštakūniai - tai labai vertingas ir sykiu lengvai virškinamas maistas, palyginus pigus ir greitas paruošti. Žuvyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, kuriuos organizmas gerai įsisavina ir gana greitai paverčia energija. Sočiai pavalgę mėsiškų patiekalų aptingstame, o suvalgę žuvies - ilgai išliekame darbingi. Maža žuvies porcija suteikia organizmui pusę baltymų kiekio, kurio jam reikia per parą. Kita vertus, patiekalai iš žuvies ir kitų jūros gėrybių yra nekaloringi, taigi, kaip sakoma "neina į kūną". Ypač vertingos - žuvyse esančios polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ypač ateroskleroze. Žuvyje yra vitaminų (daugiausia A, D, E ir B grupės), daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalio, kobalto, natrio, sieros, chloro, geležies, vario, fosforo, fluoro, bromo, magnio, jodo, cinko, seleno). Ypač daug vertingų medžiagų - jūrų žuvyje. Jūros gėrybėse esantis cinkas reguliuoja nervų sistemos veiklą. Be to, šis mikroelementas stimulioja lytinių liaukų veiklą, todėl jūros gėrybės laikomos afrodiziakais. Sveikatos specialistai rekomenduoja valgyti žuvį mažiausiai du kartus per savaitę. Deja, daugelis žuvies patiekalus dar nepakankamai vertina. Tyrimai rodo, kad 5 kartus per savaitę valgant žuvies patiekalų, insulto grėsmė sumažėja 54 procentais, valgant nuo 2 iki 4 kartų - 22 procentais, o tris kartus per mėnesį - 7 procentais. Asisaugoti nuo insulto ir infarkto labiausiai padeda riebiausios jūrų ir vandenynų žuvys: lašišos, silkės, skumbrės, tunai, sardinės, ančiuviai. Žuvis turi medžiagų, reguliuojančių kraujospūdį, malšinančių galvos ir artrito skausmus, saugančių nuo diabeto. Žuvies ikrai taip pat labai vertingas produktas: juose baltymų, riebalų ir kai kurių vitaminų yra daugiau negu tų pačių žuvų mėsoje. Jei kasdien suvalgoma 35g žuvies, beveik per pusę sumažėja širdies infarkto grėsmė. Dažniau valgykime žuvies ir jūros gėrybių ir būsime sveikesni. Vardan sveikatos Geros sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis - sveika mityba. Viena svarbi Hipokrato taisyklė buvo:"Jūsų maistas turi būti vaistas ir jūsų vaistas turi būti maistas". Be to ir devizas"Jūs esate tas, ką jūs valgote" kalba apie maitinimosi įtaką mūsų sveikatai. Maistas - tai organizmo statybinė medžiaga, nuo kurios kokybės priklauso žmogaus sveikata, imunitetas, atsparumas negalavimams, taip pat ir išvaizda. Nors informaciniuose leidiniuose nuolat pasirodo straipsnių, propoguojančių sveiką mitybą ir gyvenseną, tačiau nemažėja žmonių, sergančių ligomis, susijusiomis su neteisinga mityba (pvz.: širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija - padidėjusiu kraujospūdžiu ir t.t.). Tad kas mums trukdo išsipainioti iš savo įpročių, neleidžiančių laisvai atsikvėpti ir vėl pasijausti energingu, pilnu jėgų ir sveikatos žmogumi? Gal problemos slypi tame, kad per mažai mylime save? Juk sveikai maitintis nėra sudėtinga.Tik reikia nepamiršti kelių taisyklių:
Sveika mityba turi remtis šiais principais:
Tinkamai maitindamiesi ne tik puikiai jausitės, tačiau ir ilgiau išliksite žvalesni ir sveikesni. Ir dar. Nepaverskite sveiko maitinimosi kultu, antrąja religija. Viską darykite su malonumu, mylėdami save ir gyvenimą. |
naujienos
