apie mus kontaktai forumas
  mėnesio horoskopas

  dieta pagal mėnulį

  naturele mix

  naturele redakcija

  naturele horoskopai

  naturele sveikata

  naturele grožis

  naturele maistas

  naturele sportas

  naturele laisvalaikis

  naudingos nuorodos

  reklama

  paplepėkim

Sveikata

Vaistažolės

Vis dažniau, nusivylę šalutiniu cheminių vaistų poveikiu organizmui, grįžtame prie švelnesnio gydymosi vaistažolėmis.

Bet ir gydantis vaistingaisiais augalais reikėtų nepamiršti sekančių tiesų:

  • Negalima gydytis vaistingaisiais augalais, pragulėjusiais keletą metų. Jie nebeturi gydomųjų savybių.
  • Vaistines žoles reikia laikyti sandariai uždarytuose induose sausoje vietoje. Drėgnoje vietoje vaistažolių atsargas gali sugadinti mokroorganizmai.
  • Gaminant antpilus ir nuovirus viename inde negalima maišyti pernelyg daug vaistingųjų žolių.
  • Negalima virti vaistažolių nuovirų aliuminiuose, variniuose, skardiniuose induose. Geriausia naudoti fajansinius ir stiklinius indus.
  • Negaminkite iškart daug nuoviro. Apskaičiuokite, kiek reikės parai. Po paros gydomosios savybės pakinta.
  • Dėl tos pačios priežasties nepalikite žolelių mirkti vandenyje 2-3 dienas.
  • Žolelių nuovirų nevirinkite ilgai.
  • Negerkite šaltų nuovirų. Šilti nuovirai daug efektyvesni.

Plokščias pilvukas

Antsvoris - tik viena visų pašiepiamo taliją juosiančio "gelbėjimosi rato" priežasčių. Pilvas gali būti atsikišęs ir dėl virškinimo sutrikimų. Jeigu turite tokią bėdą, žinokite, kad yra daugybė natūralių būdų virškinimui gerinti ir žarnyno veiklai stimuliuoti. Pasirinkite labiausiai tinkantį:

  • Rytą, vos atsikėlę, išgerkite puodelį karštos arbatos. Labiausiai tinka pankolių, pipirmėčių ar žaliosios arbatos antpilas (kava ir juodoji arbata, atvirkščiai, pučia pilvą). Po tokios arbatos visą dieną maistas bus sparčiau virškinamas.
  • Kiekvienąkart prieš valgį išgerkite alavijų sulčių. Tai geriausias aperatyvas, skatinantis išsiskirti skrandžio sultis. 1-2 šaukštus sulčių praskieskite trupučiu vandens ir išgerkite 10-15 min. prieš sėsdami prie stalo.
  • Mėsos, žuvies, taip pat makaronų bei ryžių patiekalus gausiai skaninkite prieskoniniais žalumynais. Ypač šiuo atveju tinka petražolės, bazilikai, krapai bei šalavijai.
  • Gerkite daug skysčių, bet darykite tai teisingai. Du litrai skysčių per dieną būtini, tačiau per greitai ir per daug išgėrus galima vėl jausti pilvo pūtimą. Geriausia maždaug kas dvi valandas mažais gurkšneliais išgerti po stiklinę vandens, žolelių arbatos ar skiestų sulčių. Visiškai atsisakykite gazuotų gėrimų.
  • Praalkę suvalgykite kokį nors citrusinį vaisių - apelsiną, greipfrutą ar kelis mandarinus. Citrusiniai vaisiai ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir šalina skysčių perteklių.

Kaip greitai pasveikti peršalus?

Šaltuoju metų periodu beveik kiekviena šeima susiduria su peršalimo ligomis. Peršalimo ligos - tai sezoninės ligos, kurias dažniausiai sukelia virusai. Šiuo metu žinoma maždaug 200 peršalimo ligas sukeliančių virusų. Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur būna daugiausia žmonių. O virusai plinta oro-lašeliniu keliu. Reikia nepamiršti ir to, kad šalčio receptoriai kūno paviršiuje išsidėstę nevienodai, daugiausia jų yra pėdose ir kvėpavimo takų gleivinėje. Todėl kojų sušalimas taip pat dažna virusinių infekcijų priežastis.

Užsikrėtus peršalimo virusu imama čiaudėti, pradeda "varvėti nosis", skauda gerklę ir galvą. Kiti galimi simptomai - nelabai aukšta temperatūra, kosulys, užkimimas. Tačiau vieni iš mūsų serga šia liga dešimt kartų per metus, o kiti vos vieną kartą, nors visi maudomės toje pačioje virusų ir bakterijų jūroje. Kuo organizmo atsparumas mažesnis, tuo dažniau ir sunkiau sergame peršalimo ligomis, dažnesnės komplikacijos. Taigi norint kuo rečiau sirgti būtinai reikia stiprinti imuninę organizmo sistemą.

Bet jeigu jau susirgome... Atminkite, jog nėra vaistų, veikiančių peršalimo ligų priežastį - virusus. Todėl gydantis yra svarbu padėti organizmui pačiam kovoti su virusais. Sudėtiniai vaistai nuo peršalimo gerina savijautą, bet ligos negydo. O jei jie vartojami neracionaliai, liga gali net užsitęsti. Atminkite, aiškiausias ženklas, kad organizmas kovoja su virusais, yra karščiavimas ir sloga. Tačiau neskubėkite bet kokia kaina mažinti karščiavimo - nors ūminius simptomus ir nuslopinsite, bet susilpninsite gynybines organizmo jėgas. Karščiavimas sudaro nepalankias sąlygas ligos sukėlėjams, todėl temperatūros, jei ji ne didesnė nei 38 laipsniai, mažinti nereikėtų. Kitų ligų nekamuojamas organizmas paprastai per keletą dienų pats įveikia peršalimą. Tad geriau išgerkite karštos vaistažolių arbatos su medumi, keletą dienų pagulėkite lovoje, prisiminkite populiarius, išbandytus močiučių receptus, kurie tikrai jums nepakenks.

Kaip greitai pasveikti?   Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus reikėtų:

  • pasidaryti karštą vonelę kojoms. Po jos būtinai apsimauti vilnones kojines;
  • kas dvi valandas vartoti po 20 lašų ežiuolės antpilo;
  • kas dvi valandas gerti vaistingųjų augalų arbatas su medumi;
  • kas dvi valandas vartoti po 250 mg vitamino C, bet ne daugiau 1g per parą;
  • 4 kartus per dieną vartoti po 25 mg cinko;
  • kas dvi valandas suvalgyti po skiltelę česnako;
  • slogos, kosulio profilaktikai - pakvėpuoti garais su eukalipto ar čiobrelių aliejumi (10 lašų).

Rekomenduojamos vaistažolių arbatos:

  • Juodojo šeivamedžio žiedų (saugo nuo peršalimo, o susirgus skatina prakaitavimą ir padeda greičiau pasveikti). Tradicinės aviečių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos.
  • Šviežio ar džiovinto imbiero arbata (sutarkuoti imbiero šaknį, įdėti šaukštelį medaus, įspausti citrinos sulčių ir užpilti verdančiu vandeniu). Stipri aitraus skonio arbata išvalo kvėpavimo takus, gerklę. Negerti vakare, nes tonizuoja.

Dėmesio, mamos!

Daugelis įsitikinę, kad naudojant apsaugos priemones degintis ar būti saulėje galima, kiek tik patinka. Tačiau  nepaisant to, kokia žmogaus odos spalva, nerekomenduojama kaitintis saulėje ilgiau nei valandą be pertraukos net ir naudojant apsaugos priemones.

O vaikų oda yra ypač pažeidžiama, nes ji dar tik vystosi ir nėra įpratusi prie stiprių saulės spindulių. Mūsų mažieji vidutiniškai gauna 3 kartus daugiau UV spindulių nei suaugusieji, nes po keletą valandų praleidžia paplūdimyje žaisdami, dažniausiai - arti vandens. Kūdikiams iki 1 m. amžiaus kategoriškai draudžiama būti saulėje, todėl nėra neatsakingesnio mamos poelgio kaip paplūdimyje išrengti mažylį ir leisti jam ropinėti po smėlį kaitinant jautrią odelę karštai pajūrio saulei. 1-3 metų amžiaus vaikams leidžiamos trumpalaikės kojyčių ir rankyčių saulės vonios, prieš tai patepus apsaugos nuo saulės priemone, skirta vaikams, su pakankamai aukštu SPF rodikliu - 30-60.

Nerizikuokite  vaiko sveikata dėl savo noro ilgiau pabūti paplūdimyje. Kiekvienas stiprus vaiko odos nudegimas saulėje gali ateityje atsiliepti jo sveikatai.

Patarimai karštam orui

Apsunkęs kūnas.   Šiltu oru kraujagyslės, ypač paviršinės, išsiplečia, kad vėsintų kūną. Dėl to galima jaustis lyg ištinus. Juo labiau, kad tokiomis sąlygomis organizmas linkęs sulaikyti skysčius. Ką daryti? Pasirūpinkite tinkamu kalio ir natrio santykiu maiste. Natris (druska)sulaiko skysčius ląstelių viduje, o kalis, atvirkščiai, skatina sysčių išsiskyrimą. Todėl dažniau karštomis dinomis valgykime bananų, brokolių, pieno produktų (ypač tomis dienomis, kai jaučiatės apsunkę) - juose gausu kalio. Venkite sūraus, rūkyto maisto. Juk druska - tai beveik grynas natris.

Saulės spinduliai, vaistai ir kosmetika

Vasarą atsargiai vartokite vaistus ir kosmetiką. Mes žinome, kad vasarą dažnos fotoalerginės odos reakcijos.

Visi žino, jog keliolika minučių saulės vonių per dieną suaktyvina mūsų organizmo funkcijas: hormonų sistemą, kraujo apytaką, vitamino D gamybą. Vasara mūsų kraštuose tokia trumpa... , tad norisi pasidžiaugti jos malonumais. Tačiau dažnai juos sugadina nepageidaujami vasaros "siurprizai": fotoalerginės odos reakcijos.

Žmonės, saulėtuoju metų laiku geriantys vaistus ar naudojantys tepalus, turėtų atidžiai perskaityti vaistų aprašymus ir atkreipti dėmesį į pašalinį poveikį. Jeigu vaistai sukelia fotoalergines reakcijas, saulės būtina vengti. Pavyzdžiui, skausmui slopinti naudojamas Fastum gelis, kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, reaguodami su saulės spinduliais, sukelia sunkias, ilgai nepraeinančias alergines reakcijas. Todėl šiuos vaistus geriau tepti ne dienos metu, bet vakare arba patepus vengti saulės. Dažniausiai nepageidaujamu pašaliniu poveikiu pasižymi tetraciklino grupės antibiotikai, sulfanamidai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, degutiniai preparatai. Taip pat įvairi kosmetika: kremai, kvepalai. Nuo kvepalų, purškiamų ant odos, dažnai atsiranda pigmentinių dėmių, kurias vėliau sunku panaikinti. Todėl kvepalais geriau purkšti plaukus, o ne odą arba kvėpintis po saulės vonių.

Keletas naudingų patarimų:

  • Jei vartojate vaistus antibiotikus, ypač tetraciklinų grupės, priešuždegiminius, antidepresantus , kraujo spaudimą mažinančius, geriamuosius kontraceptikus - saulėje degintis nerekomenduojama.
  • Jei rengiatės saulėje būti ilgesnį laiką, nesikvėpinkite, nes kai kurie eteriniai aliejai, spiritinės medžiagos padidina odos jautrumą UV spinduliams. Gali likti pigmentinių dėmių. Nerekomenduojama paplūdymyje valgyti citrusinių vaisių.
  • Jei pabuvus saulėkaitoje kūną nusėja raudonos dėmės su smulkiais spuogeliais, atsiranda pūslelių, patinsta oda, būtinai kreipkitės į dermatologą. Tai gali būti alergija saulei, kuri pastaruoju metu pasitaiko vis dažniau. Tokiu atveju, teks vengti tiesioginių saulės spindulių.

Saulės reikia vengti sergantiems raudonąja vilklige, herpes virusu - dauguma žmonių nešioja šį virusą, kuris saulėje kartais paūmėja. Ypač pavojinga aktyvi pavasarinė saulė.

Peršalus

Lyg ir artėja kalendorinės žiemos pabaiga, tačiau slogos, kosulio ir kitokių infekcijų metas, deja, dar nesibaigia. Tikimės, kad mūsų patarimai visvien nebus veltui.

Išmintingi žmonės sako, kad "paprasčiau nesusirgti, nei ligą gydyti". Pirmieji pagalbininkai peršalus ir pakilus temperatūrai turėtų būti ne aspirinas ar stiprių antibiotikų piliulė. Specialiojoje medicinėje literatūroje beveik vieningai teigiama, kad antibiotikų paskutiniu metu skiriama per dažnai ir neatsakingai. Ypač - kvėpavimo takų ligų gydymui. Apie 90 proc. visų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai, kurių antibiotikai visai neveikia. Tačiau labai dažnai kvėpavimo takų ligomis sergančiam pacientui antibiotikų vis dėlto skiriama.

Prisimindami savo senolių išmintį, siūlome keletą patikimų būdų nuo "žieminių" ligų. Pavasario neperšalę sulauksite, jeigu kasdien:

  • suvalgysite bent po skiltelę česnako;
  • išgersite po puodelį (o geriau du) vitamingos erškėtrožių arbatos su medumi;
  • drauge su kitomis daržovėmis suvalgysite po galvutę žalio svogūno;
  • išgersite stiklinę šviežių morkų, obuolių, apelsinų, mandarinų sulčių;
  • suvalgysite didelę porciją šviežių daržovių ar vaisių salotų.

Jei jaučiate, kad ką tik peršalote -  skubiai kaitinkite karštame vandenyje kojas ir rankas. Išsivirkite vaistažolių arbatos ir prieš miegą išgerkite su šaukštu degtinės ar nedidele taurele konjako.

Avietės.   Aviečių ūglių, lapų ar uogų arbatomis temperatūrą malšina viso pasaulio gydytojai. Ši vaistažolė labai vertinama Tibete. Tenykščiai gydytojai aviečių arbatomis gydo ir įvairias nervų ligas, bendrą organizmo išsekimą. Žiupsnelį aviečių (būtinai laukinių) lapų, smulkiai sulaužytą ūglį (jų nusilaužti galima ir žiemą) arba du šaukštelius uogienės užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikius 15 min., kol pravės (ūglius dar 5 min. pavirkite), išgerkite. Pasaldinti geriausia medumi. Tokia arbata tinka ne tik peršalus, bet ir "rimtai" susirgus gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu.

Liepžiedžiai.   Jų arbata nuo seno pripažintas vaistas temperatūrai malšinti, kosuliui, bronchitui gydyti. Liepos žiedų aktyvosios medžiagos varo prakaitą, šlapimą, be to, švelniai ramina nervų sistemą, mažina kraujo krešumą. Iš liepžiedžių pagamintos arbatos naikina mikrobus, gydo uždegimus.

Gydome kosulį. Alavijo (Alijošiaus) sultys su medumi.   Daugelį palangių puošiantis alijošius - labai vertingas vaistinis augalas. Mokslininkai nustatė, kad tamsioje vietoje laikomo alijošiaus lapuose gaminasi biogeniniai stimuliatoriai, t.y. medžiagos, aktyvinančios gyvybinius organizmo procesus. Jos gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, didina kūno atsparumą ligoms, gydo žaizdas bei nudegimus. Kosuliui palengvinti alijošius ruošiamas taip. Nuo 5-6 šakučių nulupama žievė ir į stiklinę išgremžiamas sultingas minkštimas. Tyrelė užpilama 4 šaukštais medaus, išmaišoma ir dieną laikoma tamsiai (tik ne šaldytuve). Geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Labai veiksminga priemonė nuo stipraus kosulio, dusulio, "sunkios" krūtinės.

Česnako užpilas.   Kaip daržovė ir vaistinis augalas, česnakas buvo žinomas visame senovės pasaulyje. Jis minimas Biblijoje, indų šventraščiuose, senovės romėnų medicininėje literatūroje. Garsusis arabų gydytojas Ibn Sina (Avicena) siūlė valgyti česnaką profilaktiškai nuo visų ligų. Česnakas veikia antibakteriškai, tinka nuo grybelinių ligų, reumato. Jame itin daug fitonicidų, "užmušančių" infekcijas sukeliančias bakterijas. Pasigaminkite iš česnako užpilą, kuris ne tik gydys kosulį, bet ir bus puikus "antibiotikas" nuo visų peršalimo ligų. 5 skilteles česnako smulkiai supjaustykite ir užpilkite 100 g degtinės. Savaitę palaikykite tamsiai ir šiltai. Gerkite po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Žiemos traumos

Kol kas žiema sniegą ir ledą dalina gana šykščiai. Tačiau tikėtina, kad priešakyje laukia dar ne viena speiguota diena. O juk niekam ne paslaptis, kad šaligatvių pas mus paprastai niekas neskuba valyti. Spustelėjus šaltukui, jie dažnai virsta tikra čiuožykla. Tokiomis dienomis gydytojai nespėja gipsuoti sulaužytų kaulų ir raišioti sutrenktų galvų... Neretai šaltą dieną ar darganotą vakarą slidi nevalyta gatvė tampa ne draugu, o priešu. Mat po sniegeliu pasislėpęs ledukas netikėtai gali "pakišti koją", o pargriuvę skaudžiai susimušame petį, galvą ar ranką. Kada trauma nepavojinga? O kada būtina kreiptis į traumatologą?

Riešo sąnario sumušimas, čiurnos raiščių patempimas, plyšimas ar kaulo lūžimas čiurnos srityje, galvos sumušimas yra tipiškos traumos, kurias galite patirti griūdami slidžioje gatvėje.

Ką daryti netikėtai parkritus?

Pasak traumatologų, jei sumušus petį, riešą ar čiurnos sąnarį patinimas ir skausmas nėra didelis, o pakreipus koją be vargo galite paeiti patys, vadinasi įvyko mikrotrauma, nesukelianti didesnio sveikatos sutrikimo. Dažniausia trauma - įvairių kūno vietų sumušimai, patempimai, kai kraujas po oda išsilieja į raumenis, net sąnarius. Tuomet, grįžus namo, pirmiausia reikėtų sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas šaldyti. Ant pažeistos vietos dėkite šaltus kompresus, tinka susmulkintas ledas polietileniniame maišelyje. Prieš dedant kompresą odą būtina patepti neutraliu kremu ar vazelinu, kad nenušaltu. Kompresą laikykite 10-15 min., po valandos dėkite ledą vėl. Tai atlikite 6-8 kartus per parą. Nuėme ledą, galūnę, nesukeldami skausmo, lengvai mankštinkite - tai apsaugo nuo raumenų spazmų. Vėliau sumuštą vietą tepkite specialiu gydomuoju ir kraujotaką gerinančiu tepalu (pvz., AGILE putomis - natūraliu raumenų ir sąnarių skausmo bei uždegimo malšintoju) bei dėkite skausmą bei kraujosruvas mažinančius kompresus. Panašiai gydykite ir nesmarkius sąnarių raiščių patempimus, raumeninių skaidulų įplyšimus.

Tačiau, jeigu patinimas ir kraujosruvos didelės, skausmas yra geliantis, stiprus, negalite pajudinti riešo ar priminti pėdos - vadinasi, jūs patyrėte rimtą traumą. Tai gali būti čiurnos raiščių, raumena ar sausgyslės plyšimas, o gal riešo sąnario ar čiurnos kaulo lūžis. Tuomet delsti neverta. Tuojau pat važiuokite į traumatologijos skyrių, kur reikia padaryti rentgeno nuotrauką, kad būtų galima teisingai nustatyti traumos diagnozę. Jeigu atlikus rentgeną paaiškėja, kad yra sąnario plyšimas ar lūžis, traumuota vieta sugipsuojama. Tačiau galima rinktis ir alternatyvą - specialią langetę, kuri yra patogesnė, lengvesnė, ją galima trumpam nusiimti ir taikyti gydomąsias procedūras.

Sužeidus riešo sąnarį...

Neretai paslydus ar nugriuvus gatvėje yra sumušamas riešo sąnarys, lūžta kaulai, nes kritimo metu dažnai remiamės riešu ar alkūne. Nelaimingo atsitikimo metu visada skauda riešo sąnarį. Visos minėtos priežastys sukelia jungiamojo audinio paburkimą, kanalo susiauarėjimą. Patyrus riešo sąnario mikrotraumą, jaučiamas aštrus, maudžiantis skausmas riešo sąnaryje, kuris plinta į plaštaką. Kartais skausmas nurimsta, bet sąnarys išlieka patinęs, mažiau paslankus. Pažeisto riešo profilaktikai bei gydymui tinka riešo įtvaras, kuris fiksuoja riešo sąnarį ir apsaugo jį nuo papildomo sužeidimo (paprasčiausias būdas - bintavimas).

Užgavus peties sąnarį...

Ką reikia daryti, kai sumuštą peties sąnarį gelia ir stipriai skauda? Visų pirma ramybė ir šiluma, kuo mažiau jį judinkite. Patartina sąnarį įmobilizuoti bei palepinti šilumos procedūromis. Jokiu būdu nedirbkite fizinių darbų. Peties sąnario skausmą, esant peties sąnario raiščio patempimui ar išnirimui, mažina peties sąnario įtvaras, kurį jums pritaikys ortopedas. Labai svarbu įsidėmėti štai ką: kritimo metu pajutę stiprų peties skausmą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad išvengtumėte kontraktūros (sąnario nejudrumo), nes tada peties sąnarys gali tapti mažai veiksnus.

Užsigavus galvą...

Įsidėmėkite: jokiu būdu nesukinėkite kaklo, nes 5-10 proc. patyrusiųjų galvos traumą, taip pat patiria ir kaklo traumą. Nereikėtų keltis, kol visiškai neprašviesėja sąmonė ir žmogus neatgauna orientacijos. Pageidautina, kad ligonį į gydymo įstaigą gabentų greitoji medicininė pagalba. 

Pirtis - sveikatai ir poilsiui

Kai už lango ima pūsti šalti rudens vėjai, dažnai lyja ir tamsu, prasideda peršalimo ligų sezonas, prisimename šiltą pirtį, kurioje taip gera palepinti savo kūną po sunkios darbo savaitės.

Jau mūsų proseneliai žinojo auksinę taisyklę: "Nueik į pirtį, gerai išsivanok, visas ligas paliksi". Pirtis - tai ne tik poilsis, bet ir sveikata. Pirtis - vienas iš nuostabiausių žmonijos išradimų, kuris suteikia organizmui ne tik fizinių jėgų, bet atstato ir dvasinę pusiausvyrą.

Pirtis nuo seno yra ne vien sveikatos, bet ir polsio šaltinis. Čia rinkdavosi žymiausia Antikos aristokratija, pirkliai, amatininkai bei kiti visuomenės atstovai. Beveik kiekviena tauta turi savas pirčių tradicijas, kurias palaikydama perduoda palikuonims. Lietuvoje ypač paplitę kaimo, rusiškos ir šiuolaikinės pirtys su saunomis. Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien. Pirtyse gali maudytis jauni ir vyresni, sveiki ir sergantys daugeliu ligų žmonės. Gausiai papraikatuoti ir pagreitinti medžiagų apykaitą labai naudinga visiems, ypač mažai judantiems žmonėms.

Pirties procedūros gali būti nepaprastai efektyvios, nes valo visą organizmą, visapusiškai stiprina jį, grūdina, pagerina audinių aprūpinimą deguonimi, mažina svorį. Kaitinantis pirtyje pagreitėja kraujotaka, suaktyvėja širdies bei plaučių veikla, pagerėja medžiagų apykaita, kraujodara, vidaus sekrecijos liaukų veikla, susilpnėja skausmas. Karštis palankiai veikia raumenis ir sąnarius. Prakaituojant iš organizmo pasišalina toksinai, todėl pagerėja inkstų veikla ir vandens bei druskų apykaita. Kartu su prakaitu organizmas netenka daug druskų: natrio, chloro, kalio. Ši trumpalaikė netektis nekenkia, nes druskos greitai atsistato geriant vandenį ir pavalgius. Pirties oras palengvina kvėpavimą, padeda išsivalyti odos poroms, o taip pat pašalina nuo odos, plaukų paviršiaus susikaupusius mikroorganizmus, kurie gali pakenkti odai ar prasiskverbę į organizmą sukelti įvairias ligas. Karšti garai treniruoja odą, reguliuoja jos riebalinių liaukų veiklą, skatina atsinaujinimo procesus.

Reguliariai lankantis pirtyje, padidėja organizmo atsparumas, todėl rečiau sergama, ypač peršalimo ligomis. Pirties procedūros pagerina savijautą sergant artritu, hemarojumi, nefritu, cistitu, neuritu. O kai kurias ligas, pavyzdžiui, kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, gali net išgydyti. Pirties garai palankiai veikia arterijas. Pirtis nuostabi priemonė blogai nuotaikai ir protiniam nuovargiui pašalinti. Joje, suaktyvėjus įvairioms organizmo funkcijoms, smegenys geriau aprūpinamos krauju, deguonimi, maisto medžiagomis. Be to, nauja aplinka, kontrastinga temperatūra skatina centrinės nervų sistemos jaudinimo bei slopinimo pusiausvyrą, atstato jų paslankumą. Pagerėja dėmesys, atmintis, protinis darbingumas.

Pirtis palankiai veikia visą organizmą, tačiau neteisingai atliekamos procedūros, nesaikingai kaitinantis galima ir pakenkti sau. Dėl neracionalaus režimo, per didelio temeratūros kontrasto pirtyje galima apalpti, gali ištikti stenokardijos priepolis. Taigi, gydytojai pataria visuomet žinoti savo galimybes ir nepersikaitinti. Be to, pirtyje reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

  • Geriausia pirtyje lankytis rytais, 9-11 valandomis. Galima lankytis ir kitu paros laiku, bet nevalia pamiršti, kad tuomet širdžiai tenka didesnis krūvis.
  • Pirties procedūros pavojingos gausiai privalgius arba nieko nevalgius. Todėl geriausia prieš pirtį užvalgyti lengvai virškinamo maisto (daržovių, vaisių, košės) ir atsigerti arbatos.
  • Būdamas pirtyje žmogus netenka daug skysčių, todėl kaitinantis būtina gerti. Geriausi žolelių arbatas ar negazuotą mineralinį vandenį (tik jokiu būdu ne alkoholį).
  • Būtina tarp kaitinimųsi daryti 15-20 min. pertraukas.
  • Atėjus į pirtį, pirmiausia reikia palįsti po šiltu dušu, kad sušiltų visas organizmas. Nerekomenduojama plauti kūno su muilu.
  • Pirmą kartą užtenka pasikaitinti 5-7 min., nesivanoti.
  • Užlipus ant plautų, iš pradžių reikia truputį pagulėti, kad galva ir kojos būtų vienodame aukštyje.
  • Pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir pirmą kartą apsilankiusiems vanotuvėje žmonėms neverta "kopti" iki pat viršutinio plautų laiptelio - jiems užtenka karščio ir žemiau.
  • Prieš kaitinantis, galvą reikia pridengti skarele, vilnone kepuraite ar sausu frotiniu rankšluosčiu.
  • Tarp kaitinimųsi naudinga kūną apipilti šaltu vandeniu arba panerti į šaltą baseiną. Kontrastinės procedūros normalizuoja širdies veiklą ir grūdina organizmą.
  • Antrą kartą kaitinantis jau galima kūną energingai pavanoti.
  • Net ir sveikiems žmonėms pirtimi naudotis patariama ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę.

Atsargiai - saulė!

Šiuo metu, kai šviečia saulė, mažiausiai norisi galvoti apie odos senėjimą. Tačiau būtent saulė ir yra viena iš pagrindinių odos senėjimo priežasčių.

Saulė - neišsenkantis geros nuotaikos ir atsipalaidavimo šaltinis, sugebantis įveikti depresiją ir stiprinantis imunitetą. Tolygus auksinis įdegis suteikia žavesio ir paryškina mūsų grožį. Saulės spinduliai nepaprastai naudingi gydant kai kuriuos odos susirgimus: psoriazę ir egzemą. Taigi, saikingai degindamiesi, sulaukiame nuostabaus efekto. O piknaudžiaudami saule, galime būti negailestingai nubausti. Praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais buvo itin susirūpinta saulės keliama žala odai:

  • odos sudirginimas bei nudegimas
  • ankstyvas odos senėjimas
  • netolygi pigmentacija
  • odos imuniteto slopinimas, grėsmingų susirgimų vystymosi galimybė.

Nepaisant to, vasarą kiekvienas tikisi pasilepinti saulėje nerizikuodamas sutrikdyti natūralaus odos balanso - įdegti be didelių pastangų ir išsaugoti jaunatvišką, švelnią, neišsausėjusią odą bei ilgai džiaugtis auksiniu, tolygiu įdegiu.

Saulė mums gali iškrėsti piktą pokštą, kurio pasekmės būna akivaizdžios iškart arba praėjus tam tikram laikui. Greičiausiai išryškėjantis neigiamas efektas - saulės nudegimas. Oda parausta, ima skaudėti, gali susidaryri pūslelės. Kuo daugiau per savo gyvenimą praleidote saulėje, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų oda pradės anksčiau senti: atsiras rudų dėmių, išryškės kapiliarai, pagilės raukšlės. Dėl viso to kalti UVA spinduliai, kurie iš vienos pusės papuošia mus įdegiu, iš kitos - piknaudžiaujant saule, skatina priešlaikinį odos senėjimą. Pavojingiausia ką gali sukelti per dažnas mėgavimasis saulės spinduliais, - piktybinė melanoma - melaniną gaminančių ląstelių(melanocitų) navikas. Paprastai jis būna juodos arba rudos spalvos kaip apgamas. Gali išsivystyti iš iki tol buvusio paprasto apgamo arba normalioje odoje. Manoma, kad melanoma gali išsivystyti net po 20 metų, ypač jei žmogus vaikystėje dažnai nudegdavo saulėje.

Apsauginės priemonės nuo saulės

Priemonės, apsaugančios nuo saulės, yra skirstomos į chemines (sugeria saulės spindulius) ir fizines (atspindi arba išskaido saulės šviesą). Daugelis mokslininkų mano, kad cheminių medžiagų pagrindu pagaminti saulės filtrai (jų sudėtyje yra natrio laurilsulfato, oktilmetoksicinamato, benzofenonų, paraaminobenzoinės rūgšties (PABA), sintetinių kvapiųjų ir dažomųjų medžiagų) gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Fizines apsaugos nuo saulės priemones daugiausia sudaro neorganiniai junginiai, tokie kaip ZnO ir TiO2. Cinko oksido ir titano dioksido dalelių mišinys atspindi labai plataus spektro bangų ilgio spinduliavimą. Be to, fiziniai filtrai yra chemiškai  inertiški, nesukelia alergijos ir pradeda veikti iš karto užtepti ant odos.

IP (apsaugos indeksas), FPS arba SPF reiškia tą patį - tai filtrai, rodantys apsaugos nuo saulės laipsnį ir neleidžiantys odai nudegti. Nustatyta, kad odą pakankamai apsaugo SPF 15-25. Taip pat reikia žinoti, kad priemonių su dideliu SP filtru (40, 50 ir daugiau) nerekomenduojama vartoti ilgą laiką, jie tinka ypatingiems atvejams, trumpalaikei apsaugai. Nuo saulės saugo ir natūralios priemonės: avokados, arbatmedžio aliejai.

Kaip galime išsaugoti sveiką odą?

Kiekvienas mūsų saulėje gali būti nevienodą laiko tarpą. Tamsi oda iš prigimties turi apsauginę reakciją, todėl ji įdega greitai, nesukelia didesnių nepatogumų. Šviesesnė oda yra jautresnė, jai reikalinga daugiafunkcinė priežiūra. Vis dėlto visų odos tipų žmonės turi laikytis taisyklių, norėdami apsaugoti odą ir turėti ilgalaikį bei tolygų įdegį:

  • Venkite saulės, kai ji yra aukščiausiame taške (tarp 12 ir 16 val.).
  • Venkite ilgesnių saulės vonių, ypač jeigu jūsų oda vis dar blyški.
  • Pasirinkite apsauginius produktus su jums tinkamu SPF, kuris pirmomis buvimo saulėje dienomis turėtų būti didesnis nei vėliau.
  • Prieš saulės vonias ir jų metu (kas dvi valandas ir po kiekvieno plaukiojimo) sausą odą tepkite apsauginėmis priemonėmis.
  • Deginkitės reguliariai, bet saikingai.

Vidinė apsauga nuo saulės

Prieš keletą metų vokiečių mokslininkai įrodė, kad vartojant kai kuriuos vitaminus, sukeliama tam tikra odos reakcija į saulės spindulius. Papildomai vartojant vitaminą D, kuris pasižymi sinerginiu poveikiu, sumažėja nudegimo tikimybė. Būdami saulėje jūs labiau prakaituojate, todėl, kad išvengtumėte dehidratacijos (kitaip gali nukristi kraujospūdis), gerkite daug  vandens. Venkite alkocholio, kofeino ir putojančių gaiviųjų gėrimų, kuriuos vartojant audiniai netenka daug vandens. Geriausią pagalbą iš vidaus jūsų odai suteiks gyvybiškai svarbūs riebalai (omega- 3 ir omega- 6) bei karotinas. Šių riebalų šaltinis: saulėgrąžų, moliūgų, sezamų ir kanapių sėklos ir jų nerafinuoti aliejai, riebi žuvis (skumbrė, lašiša, tunas, silkė), avokadai ir alyvų aliejus. Karotino yra šviežiose daržovėse: morkose, pomidoruose, šparaguose, petražolėse, raudonosiose paprikose, špinatuose, abrikosose, manguose, mellionuose.

Jei nusprendėte degintis sveikai ir protingai, turite laikytis visų išvardytų reikalavimų ir vartoti efektyvius saulės kosmetikos produktus, kurie padės pasiekti gražų įdegį ir ilgam išsaugoti sveiką odą.

 

Pasitikrinkite savo imunitetą

Teisingi ir atviri atsakymai padės jums nustatyti kiek patikima jūsų imuninė sistema, kaip ji funkcionuoja, ar apsauginės organizmo funkcijos gali pasipriešinti ligai.

  1. Jūs turite antsvorio, arba, atvirkščiai, jūs per daug liesas?
  2. Ar dažnai sergate peršalimo ligomis (daugiau nei 4 kartus per metus)?
  3. Daug ir įtemptai dirbate?
  4. Jūsų gyvenimo būdas neaktyvus, nejudrus?
  5. Mažai valgote daržovių ir vaisių?
  6. Mėgstate degintis saulėje?
  7. Sergate chroniniu tonzilitu (angina)?
  8. Jūs alergiškas?
  9. Sergate dar kokiomis nors chroniškomis ligomis?
  10. Rūkote, piknaudžiaujate alkoholiu?
  11. Lengvai susierzinate?
  12. Jūs nepatenkintas savo ąsmeniniu gyvenimu?
  13. Ant jūsų pečių gula visi namų rūpesčiai?
  14. Naudojatės visuomeniniu transportu?
  15. Jums pastoviai šąla kojos ir rankos?
  16. Jus kamuoja nemiga?

Atsakymas "taip" - 10 balų;     Atsakymas "ne" - 5 balai;

Rezultatai: Mažiau 100 balų. Jūsų stiprus imunitetas. Jeigu susirgtumėte gripu ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija, tai liga, greičiausiai, praeitų lengvai be komplikacijų.      Nuo 100 iki 130 balų. Kol kas rimtai rūpintis lyg ir nėra kuo, tačiau reikėtų aktyvesnio gyvenimo būdo.     Nuo 130 iki 160 balų. Jūsų imunitetas labai nusilpęs, jūs nuolat persišaldote. Reikėtų iš esmės keisti savo gyvenimo būdą. Atsisakykite žalingų įpročių. Pakeiskite savo maitinimosi įpročius ir kuo daugiau stenkitės būti gryname ore. Susirgę neskubėkite gerti antibiotikų, kurie dar labiau silpnina organizmo imunitetą.

5 būdai išvengti gripo virusų

  1. Įpraskite neliesti rankomis nosies ir akių. Dažniausiai virusai į organizmą patenka per nosies gleivinę. Tačiau nosį jie nesunkiai pasiekia ir per akių gleivinę. 
  2. Dažniau plaukite rankas su muilu. Apdairiai pasielgtumėte, įprastą muilo gabalėlį pakeitę skystu muilu su dozatoriumi. Dažniau keiskite rankšluosčius.
  3. Gerkite daugiau skysčių. Pakankamas jų kiekis (ne mažiau kaip 1,5 l per dieną) neleidžia perdžiūti gleivinėms. Kavos neįskaičiuokite - ji didina skysčių išsiskyrimą.
  4. Nuolat vėdinkite ir drėkinkite kambarius, ypač miegamąjį. Pro sauso oro išdžiovintą kvėpavimo takų gleivinę virusai itin lengvai prasiskverbia.
  5. Jei kas nors iš namiškių ar kolegų susirgo gripu, kelias dienas profilaktiškai vartokite gana dideles dozes vitamino C.