Mūsų kūnas ir siela gyvena tam tikru ritmu. Šis ritmas sustyguotas pačios Gamtos pagal saulės judėjimą, mėnulio fazes. Štai kaip atrodo para pagal šį laikrodį:

Gimimo valandos - 24.00 - 4.00 val. Dauguma naujagymių šiuo laiku ateina į šį pasaulį.
Ramybės valanda - 4.00 - 5.00 val. Žemiausias kraujospūdis.
Meilės valanda - 8.00 - 9.00 val. Lytinės liaukos išskiria daugiausia lytinių hormonų.
Skausmo valanda - 9.00 - 10.00 val. Oda jautriausia injekcijoms, pjūviams, traumoms. Stipriausiai jaučiame skausmą.
Kūrybiškumo valandos - 10.00 - 12.00 val. Mūsų pilkosios (smegenų) ląstelės dirba efektyviausiai.
Virškinimo valanda - 13.00 - 14.00 val. Net jei žmogus dar nieko nevalgęs, skrandis būtent šią valandą išskiria daugiausiai virškinimo sulčių.
Jėgos (stiprybės) valanda - 14.00 - 15.00 val. Visi raumenys dirba efektyviausiai.
Meistravimo valanda - 15.00 -16.00 val. Pirštai šią valandą ypač paslankūs ir jautrūs. Geriausias laikas meistravimui, kruopštumo reikalaujančiam darbui.
Augimo valanda - 16.00 - 17.00 val. Greičiausiai auga plaukai ir nagai.
Pojūčių valanda - 17.00 - 18.00 val. Užaštrinti klausos, uoslės, skonio receptoriai ir pojūčiai.
Alkoholio valanda - 18.00 - 19.00 val. Alkoholis mažiausiai kenkia kepenims.
Gražinimosi (kosmetikos) valanda - 19.00 - 20.00 val. Oda efektyviausiai reaguoja į kosmetines priemones ir procedūras.
Jausmingumo valandos - 20.00 - 22.00 val. Kamuoja nepaaiškinamas ilgesys, aštriausiai išgyvenama vienatvė.
Aklumo valandos - 24.00 - 2.00 val. Staigiai sumažėja regėjimo aštrumas.

Gripas ar peršalimas?

Apie gripą vis dažniau kalbama lyg apie marą: bauginama grėsmingais mirties nuo gripo skaičiais.

Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, epidemijos metu gripu suserga 10-20 proc. gyventojų, o visame pasaulyje nuo gripo kasmet miršta apie 250-500 tūkst. žmonių. Atrodytų, jog gripo sėjama panika prilygsta sėjamai maro, bet ar tokia grėsmė pamatuota? 500 tūkstančių mirusiųjų nuo gripo pasaulyje, palygint su dešimčia milijardų gyventojų? Taigi, lyginamt su visa žmonijos populiacija, tas skaičius nebeatrodo toks grėsmingai didelis. Gripo problema - ne mirčių, bet sergamumo problema. Gripo epidemija pavojinga dėl to, kad tai ypač greitai per orą plintanti infekcija, paralyžiuojanti gyvenimą: susirgę žmonės negali dirbti, serga vaikai - tėvai negali eiti į darbą.

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seneliams ir nėščioms moterims. Naujagymį nuo virusų saugo motinos imunitetas. Bet maždaug nuo 8 gyvenimo mėnesio mažylis jį praranda, o savojo dar neįgyja, todėl iki 3-5 gyvenimo metų jo organizmas yra labai lengvai pažeidžiamas. Vaikų darželiuose mažyliai gripu labai greitai užsikrečia vienas nuo kito.

Gripas labai pavojingas ir 60-65 metų žmonėms. Metams slenkant, žmogaus imunitetas vis silpnėja, todėl jis gali vėl susirgti tomis gripo formomis, kuriomis kitados persirgo. Be to, senyvo amžiaus žmonėms gripas neretai sukelia komplikacijas, pvz. pneumoniją.

Gripo turi vengti ir nėščios moterys. Dėl šios ligos neretai įvyksta priešlaikinis gimdymas arba gimsta negyvas kūdikis.

Gripo ir peršalimo ligų simptomai gan panašūs, todėl žmonės dažnai juos maišo. Tai kaip žinoti, kuo jūs susirgote?

SIMPTOMAI PERŠALIMAS GRIPAS

Aukšta temperatūra Retai Visada labai aukšta temperatūra(38-40), kuri tęsiasi 3-4 dienas

Galvos skausmas Retkarčiais Labai dažnai, paprastai smarkus

Viso kūno"laužymas", raumenų ir sąnarių skausmai Retkarčiais, lengvas Beveik visada, stiprūs skausmai

Išsekimas Nebūdingas Retkarčiais

Sloga Visada Kartais

Čiaudulys Dažnai Kartais

Gerklės skausmas Dažnai Kartais

Kosulys, diskomfortas krūtinėje Silpnas Beveik visada, dažnai labai stiprus

Silpnumas, greitas nuovargis Šioks toks Visada, gali tęstis 3-4 savaites

Komplikacijos Sinusitas Bronchitas, plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, mirtis

Kodėl sergant gripu nepatartina vartoti kai kurių vaistų? Temperatūrą mažinančių vaistų negalima vartoti drauge su galvos skausmą malšinančiais vaistais. Prieš juos vartojant, reikia pasitarti su gydytoju. Apskritai nereikia skubėti mažinti temperatūrą vaistas. Taip organizmas kovoja su "ligos įsibrovėliais". Lašai nuo slogos siaurina ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, todėl ilgai jais gydantis gali padidėti kraujo spaudimas, padažnėti pulsas ir net išsivystyti širdies aritmija. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiais vaistais reikia gydytis labai atsargiai. Net vaistai nuo kosulio kartais gali pakenkti sveikatai. Jeigu atsikosėti nėra labai sunku, geriausia nevartoti jokių vaistų. O jeigu skrepliai pernelyg tiršti, juos labai sunku atkosėti, reikia daryti inhaliacijas.

Atšalus orams, prieš prasidedant epidemijoms, pasirūpinkite savo organizmo imunine sistema, kuri ir yra tikrasis ligų sargybinis. Nepamirškite ir naudingųjų vaistažolių, medaus ir česnako. Gripo epidemijos metu - sveikiau būtų rytais išgerti ne kavos, o čiobrelių arbatos, nes čiobrelis - puikus antiseptikas ir organizmo stiprintojas. Nepamirškite ir česnako - puikaus gamtinio antibiotiko. Jei su maistu reikalingų medžiagų gaunate nepakankamai, galite papildomai vartoti puikų imuninę sistemą stiprinantį, natūralų preparatą SPIRULIN - El. Tai produktų linija su "gyva" spirulina (melsvai žali dumbliai) sumaišyta su medum, žolelių ir vaisių ekstraktais. Gaminama Lietuvoje.

Laimė slypi mumyse

Kas netrokšta būti laimingas? Kažkodėl mums dažnai atrodo, kad ši palaiminga būsena jau nugrimzdo į praeitį arba ji dar ateityje. Ir labai retai susimąstome, kad tikroji laimė - gyventi čia ir dabar, džiaugtis šia diena, šia akimirka, nes tik ji yra tikra. Nei tai kas jau buvo, nei tai kas gal būt dar bus...

Norite jaustis laimingu? Štai laimingo žmogaus priesakai:

Gyventi santarvėje su savimi ir džiaugtis tuo, ką siunčia likimas. Net ir rūpesčiais bei sunkumais...
Vertinti džiaugsmo akimirkas. Kartais net nesuvoki, kiek daug jų patiri per dieną. Kad ir kokie esate pavargę, pasimėgaukite kiekviena tokia akimirka - švelniu mažylio apkabinimu, meiliu mylimojo žodžiu, sėkminga darbo diena. Tai ir yra laimė.
Negyventi praeitimi. Jei meilė išblėso - leisk jai išeiti. Jei kenčia siela - verkite. Tačiau neleiskite, kad liūdesys užgožtų visą pasaulį. Bendraukite su gerais bičiuliais, stenkitės įgyti naujų, įdomių draugų. Laimė - tai žinoti, kad nesate vieniši.
Nekaltinkite kitų dėl savo nesėkmių. Užuot krimtęsi, kad kas nors jūsų nesupranta, atvirai pasakykite, ko tikitės iš to žmogaus. Antraip niekada nesutarsite, o jumyse kaupsis nuoskaudos. Laimė - tai mokėjimas dalytis savo troškimais, svajonėmis ir rūpesčiais.
Išmokti atleisti. Juk kiekvienas gali suklysti, net ir jūs. Prisimindami patirtą nuoskaudą kaskart vis stipriau kentėsite. Niekas taip neapvalo ir neskaidrina sielos, kaip nuoširdus atleidimas. Iš karto pasijusite geriau, liks daugiau vietos maloniems prisiminimams.
Pernelyg aukštai nekelkite siekių kartelės. Kai kurie žmonės nepasiekia tikslo vien todėl, kad trokšta neįmanomų dalykų. Neapgaudinėkite savęs ir nesusiekite laimės su materialine gerove. Laimė - tai ne ką nors turėti, tai - dvasios būsena.

Seratoninas - dar vadinamas laimės hormonu

Kiekviename iš mūsų veikia tikra biocheminė laboratorija. Ir jeigu žiūrėtumėm vien iš mokslinio taško, galėtume teigti, jog visų žmogiškųjų nuodėmių ir dorybių šaltinis yra mūsų organizme vykstančios cheminės reakcijos. Šių biocheminių reakcijų kraujyje dėka smegenyse gaminasi seratoninas - laimės ir ramybės pojūčio hormonas. Kai sumažėja seratonino kiekis, jaučiame nuovargį ir apetito padidėjimą - dėl to ir atsiranda persivalgymo priepuoliai. Nenuostabu, kad žmonės, besilaikantys Atkinso dietos, dažnai puola į depresiją. Jiems trūksta angliavandenių, kurie ir padeda gamintis seratoninui, kuris sukelia laimės pojūtį, padidindamas insulino išsiskyrimą. Tai padeda amino rūgštims patekti į smegenis, kur ir gaminasi seratoninas.

Mokslininkai įrodė, kad būtent seratoninas sąlygoja įgyto nutukimo (visų pirma taip vadinamo "Viršutinio tipo" nutukimo, kada riebalai lokalizuojasi pilvo ir liemens srityje, ant vidaus organų) atsiradimą. Šis nutukimas sunkiai koreguojamas ir dažnai yra susijęs su "metaboliniu sindromu". Šis nutukimo tipas dažniausiai yra lydymas arterinio kraujo spaudimo padidėjimo, polinkio sirgti II tipo cukriniu diabetu, hipoterioze (skydliaukės funkcijos susilpnėjimas) ir t. t.

Tokiais atvejais yra rekomenduojama seratoninė dieta, tai yra dažnas valgymas mažais kiekiais, pakankamas žuvies ir jūros produktų (kalmarų, krevečių, krabų, dumblių), turinčių didelį kiekį polinesočiųjų rūgščių Omega-3 ir Omega-6, vartojimas. Į mitybos racioną būtina įtraukti ląstelienos turinčius produktus: dž. abrikosus, šparagus, salierus, žaliąsias salotas, brokolius, avižinę košę, ananasus ir kt.

Iš fitopreparatų seratonino lygį padidina ginkmedis (Ginko biloba) ir jonažolė. Reikia reguliariai papildomai gauti: magnio, chromo, vitamino E, vanadžio, biotino, L-lipoinės rūgšties, cinko ir seleno, kurie pagerina nuotaiką ir tuo pačiu pagerina lieknėjimo efektyvumą.

Testas: kokios jūsų širdies galimybės?

1. Patikrinkite savo kūno lankstumą: nelenkdami kelių, pirštų galiukais pasiekite grindis. Kiekvieną kartą atsitieskite. Per 30 sek. vyrai iki 40 metų privalo pratimą atlikti 20 kartų, 40-50 metų – 15, per 50 metų – 12 kartų. Moterys iki 40 metų – 15 kartų, 40-50 metų – 12, vyresnės kaip 50 metų – 10 kartų. Ar galiu tai padaryti?

2. Baigę pirmąjį pratimą, po 2 minučių suskaičiuokite pulsą. Skaičiuokite 15 sek. Gautą skaičių padauginkite iš 4 – taip sužinosite savo pulsą per minutę. Turėtų būti retesnis nei 100 tvinksnių.

3. Stovėdami ant vienos kojos kitą koją ištieskite į priekį kuo statesniu kampu. Po kiek laiko koja, ant kurios stovite, pradės tirtėti. Ar aš galiu stovėti nejudėdamas?

4. Greitai užbėkite laiptais į antrą aukštą. Patikrinkite pulsą. Limitas 180, atmetus jūsų amžių (pulso dažnis parodys ribą, kiek galite apkrauti širdį). Ar mano pulsas mažesnis už limitą?

5. 5 minutes sparčiai eikite (bet ne taip greitai, kad pradėtumėte prakaituoti). Sustoję pasitikrinkite pulsą. Limitas – 180 minus jūsų amžius. Ar mano pulsas mažesnis už limitą?

6. Pastaruosius dvejus metus nesirgau nei gripu, nei bronchitu. Jei ir peršalu, niekuomet nesergu ilgiau kaip savaitę.

7. Ar mano svoris normalus (ūgis cm – minus 100 ir plius minus 10 proc.)?

8. Mano kraujospūdis normalus (maždaug 120/85 mm).

9. Aš gerai miegu. Galiu miegoti nepabusdamas 6 val.

10. Mano šeimoje (tėvai, seneliai, broliai, seserys) niekas neserga širdies ligomis. Nieko nebuvo ištikęs infarktas.

11. 3-5 kartus per savaitę pusvalandį skiriu sportui (darau mankštą, bėgioju, plaukioju).

12. 2-3 kartus per savaitę maitinuosi tik vaisiais. Mėsos kasdien nevalgau, nevalgau ir riebaus bei saldaus maisto.

13. Išgeriu ne daugiau kaip du puodelius kavos per dieną. Alkoholio geriu ne dažniau kaip kartą per savaitę.

14. Vakare po sunkios ir įtemptos darbo dienos valandą skiriu atsipalaidavimui, t.y. nieko neveikiu. Rytojaus dieną pradedu ramus.

15. Neatidėlioju problemos sprendimo, tą pačią dieną stengiuosi išsiaiškinti nesusipratimus ir ginčus.

16. Susirgęs(-usi) gydausi tik natūraliomis priemonėmis. Stengiuosi nevartoti stiprių vaistų.

Taškai

Už kiekvieną teigiamą atsakymą taškų negaunate, už neigiamą – po 2 taškus. Į 11-16 klausimus reikia atsakyti “taip”, “iš dalies” arba “ne”. Už atsakymus “iš dalies” skiriama po tašką.

Rezultatai

0-10 taškų.

Jūs rūpinatės savo sveikata. Jūsų širdis stipri. Ir toliau taip elkitės!

11-19 taškų.

Per mažai rūpinatės savo sveikata. Daugiau vaikščiokite gryname ore, pradėkite mankštintis, nevenkite fizinio darbo, pakeiskite meniu ir jūsų širdis taps pajėgesne.

20 ir daugiau taškų.

Jūs netausojate savo sveikatos, varginate širdį. Tuojau pat keiskite gyvenimo būdą! Artimiausiu metu nueikite pas gydytoją.

Svoris ir stresas

Nuo nuolat patiriamo streso riebalų atsargos, deja, didėja. Nustatyta, kad dėl to kaltas ne tik didelis apetitas, bet ir trijų rūšių streso hormonai - kartizolis, adrenalinas ir norepinefrinas. Būtent šios medžiagos priverčia greičiau dirbti širdį, smegenis ir raumenis - organizmas pasiruošia gintis nuo galimo pavojaus. Į kraują išsiskyrę hormonai mobilizuoja organizmą, aprūpina riebalais ir cukrumi smegenis, raumenis ir širdį, paimdami juos iš tuo metu mažiau svarbių kūno dalių (odos, skrandžio, inkstų). Aukštas streso hormonų lygis priverčia riebalus kauptis ties liemeniu, pilvu - t.y. ten, kur riebalų ląstelės turi daugiausia streso hormonų receptorių. O mes žinome, kad ant pilvo besikaupiantys riebalai - labiausiai kenkia sveikatai. Negana to, kad streso hormonai skatina kauptis riebalus labiausiai nepageidaujamose vietose, jie yra ir stiprūs alkio stimuliatoriai. Todėl kai įtampa atslūgsta, pajuntame žvėrišką apetitą. Taigi jeigu gyvenate nuolat įsitempę, sulieknėti bus ypač sunku.

Deja, gyvenimas toks, kad streso vargu ar išvengsime. Tačiau norint galima nemažai padaryti, kad jis netrukdytų suliesėti. Nustatyta, kad kartizolio ir kitų streso hormonų išsiskyrimas priklauso nuo dienos bioritmų. Anksti ryte jų lygis organizme yra didžiausias. Tai natūralu, todėl hormonai veikia kitaip nei sukilę nuo streso. Rytinė kotizolio dozė suteikia energijos, padeda susikaupti. Per dieną natūralus streso hormonų lygis po truputį mažėja. Po pietų energija išsenka ir susikaupti būna sunkiau: pradėjus temti organizmas ruošiasi miegui. Tačiau labai dažnai mes nepaisome šių natūralių streso hormonų bioritmų. Pavakary tvarkome daugybę nebaigtų darbų, skubių reikalų. Nuovargį bandome įveikti kava ir saldumynais... Jei vėlyvą popietę esate linkę persivalgyti, dėl antsvorio nedvejodami galite kaltinti stresą. Mat laikas nuo trečios valandos dienos iki pusiaunakčio yra "kartizolio metas". Būtent tada dažniausiai valgome tam, kad sušvelnintumėme įtampą, būtent tada labiausiai norisi "ko nors skanaus", būtent tada žlunga dar vienas eilinis bandymas laikytis dietos... Keletas patarimų, kurie tikrai, realiai gali jums padėti, jeigu tik nors truputį patys to norėsite:

Valios pastangomis keiskite savo dienotvarkę pagal natūralius gamtos bioritmus: rytas, diena - aktyviai veiklai; pavakariai, vakaras - maloniems užsiėmimas; naktis - miegui. Pabandykite ir jūs pamatysite, kad tai paveiks ne tik jūsų figūrą, bet ir sveikatą!
Būtinai iš anksto suplanuokite savo valgiaraštį. Niekada nesivadovaukite principu: "Valgysiu tai, kas pasitaikys po ranka", nes dažniausiai "pasitaiko" tai, kas labiausiai tukina: sausainukas, bulkutė, sūrelis, hamburgeris, pica ir t. t.
Stresuojate - eikite pasivaikščioti, važiuokite dviračiu, bėkite į stadioną, skaldykite malkas, plaukite grindis - tik nesėdėkite prie televizoriaus ar kompiuterio, tai dar labiau pagilins krizę, nors tuo metu jums ir atrodo, kad atsipalaiduojate. Pirmykštę reakciją į stresą "ginkis arba bėk" turite būtinai pakeisti fiziniu aktyvumu, ko ir tikisi jūsų organizmas. Jeigu to nepadarysite, atsipalaidavimo alternatyva bus organizmo reakcija "pasigamink ir suvalgyk". Neitikinome, nes nekenčiate fizinės veiklos? Patikėkite, judėjimas veikia išties išganingai. Tai įrodyta mokslo. Fizinės pastangos skatina hipofizę ir kitas nervų sistemos dalis išskirti į morfinus panašias medžiagas, kurios ramina ir gerina nuotaiką. Stipriausiai veikia beta endorfinai - hormonai, padedantys numalšinti alkį, nes jie neutralizuoja kortizolį - alkį stimuliuojantį hormoną.

Gydomosios arbatos: Lapačio arbata

Tai Pietų Amerikos arbata, gaminama iš lapačio medžio rausvai rudos žievės. Dar ji vadinama Pau d'Arco, Paoheebo, Taheebo, Ipe, Ipes, inkų arbata - mat atrado ją inkai. Lapačio medžio amžius paprastai siekia 700 metų. Literatūroje šis medis dar vadinamas gyvenimo medžiu.

Lapačio arbata nepaprastai turtinga mineralais: kilograme lapačio žievės yra 45g kalcio, 250mg geležies ir 180mg kalio, taip pat mangano , magnio. Gausu ir mikroelementų: stroncio, jodo ir kt.

Amerikos mokslininkai patvirtino, kad lapačio arbata teigiamai veikia sergant anemija, alergija, bronchitu, gastritu, diabetu ir vėžinėmis ligomis. Šią arbatą rekomenduojama gerti po chemijos terapijos kurso, ji malšina skausmą, veikia raminančiai, taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Manoma, jog ši arbata puikiai veikia esant nemigai, nerimo ir baimės būsenai, joje nėra kofeino.

Viena lapačio arbatos biologiškai aktyvių medžiagų yra lapačiolis. Būtent ši medžiaga ir vartojama gydyti vėžiui (iš jų ir leukemijai). Tai įrodo Lotynų Amerikos patirtis, patvirtina ir Amerikos gydytojai. Tiesa, tyrimai vykdomi ir toliau, nors jau dabar aišku, jog lapačiolis stabdo navikų vystymąsi, tad vartotinas ne tik vėžio profilaktikai, bet ir gydant vėžį bei AIDS.

Lapačyje gausu rauginių (sutraukiančiųjų) medžiagų (10-18 proc.) -gydant žaizdas, odos bėrimus, egzemą tai ypač akivaizdu. Lapačis naikina bakterijas, grybelius, slopina uždegimą, skausmą, taip pat skatina kenksmingųjų medžiagų šalinimą, šlapimo išsiskyrimą, valo kraują ir odą, mažina kraujospūdį, skatina šarmų susidarymą, stimuliuoja, malšina karštį. Lapačio arbata vartojama sergant cukriniu diabetu ir reumatinėmis ligomis - pakanka keleto savaičių gydymo ir sveikata gerokai sustiprėja.

Taigi, remiantis įvairiais lapačio medžio tyrimais, šiandien galima teigti, jog arbata iš jo žievės stimuliuoja gyvybingumą, stiprina imunitetą ligoms, sukuria puikią savijautą.

Kaip plikyti lapačio arbatą? Lapačio, kaip ir bet kuri arbata, kuriai gaminti vartojama žievė, 5 min. paverdama, po to, kad pritrauktų, palaikoma 15-20 min. Tada jau galima vartoti.

Gydomosios arbatos: Matė

Nuo seno žinoma, kad augalai turi gydomųjų savybių. Siauralapis gyslotis slopina kosulį, česnakas mažina lipidų kiekį kraujyje, ramunėlės slopina uždegimą, beržo lapai skatina šlapimo šalininmą - visas šias paslaptis žolininkai, vienuoliai, balneologai, vaistininkai ir gydytojai šimtmečiais perduoda iš kartos į kartą. Senai pastebėtas ir įvairių arbatų gydomasis poveikis mūsų organizmui.

Susipažinkime su Matė arbata. Matė - tai bugienio lapų arbata. Matės tėvynė - Pietų Amerikos pusiau tropinės žemumos. Matę pradėjo gerti Paragvajaus indėnai, o 17-jame šimtmetyje rimtai ja domėtis ir auginti ėmėsi jėzuitų misionieriai. Matė arbatai vartojama 15-os rūšių bugienio lapai. Paprastai matė plikoma nedideliame išskobtame ir išdžiovintame moliūgėlyje, geriama per vamzdelį. 0,3-1,5 proc. visų matės medžiagų sudaro kofeinas, apie pusę jo jungiasi su rauginėmis medžiagomis, todėl kofeinas veikia organizmą gana ilgai. Šią švelnaus poveikio arbatą patartina gerti greitai pavargstantiems, nesugebantiems sutelkti dėmesį žmonėms. Be to, matė slopina skrandžio jautrumą ir apetitą, todėl labai tinka po sočių, prieskoniais prisotintų pietų ir norintiems suliesėti. Ji itin paklausi dėl savo savybių greitinti medžiagų apykaitą bei žvalinti mūsų organizmą. Matėje be kofeino gausu vitamino C (15-25 mg) 100g masės, vitaminų B1,B12, magnio, geležies, kalcio, fosforo, kalio, 15 amino rūgščių.

Kad arbata neprarastų gydomųjų savybių, ją reikia mokėti tinkamai užplikyti. Atminkite, jog matė arbata turi būti plikoma karštu (bet neverdančiu) vandeniu.

1 būdas: 6 nubrauktus arbatinius šaukštelius matės užpilti 1l filtruoto šalto vandens ir jį nupilti. Po šios procedūros matė galima plikyti karštu vandeniu tol, kol nepraranda savo skonio.
2 būdas: Į tradicinį indą (kolebasę) dedame maždaug 2/3 tūrio matės ir užpilame šaltu arba drungnu vandeniu. Pirmą kartą užpilant naudojamas užviręs ir kiek atvėsintas vanduo. Keletą min. palaukus, užpilas išsiurbiamas per metalinį vamzdelį - bombiliją ir išspjaunamas. Pirmas užpilas negeriamas, nes yra labai kartus. Po to į indą pilama karšto vandens. Šį antpilą jau galima gerti (išgėrus galima vėl užpilti ir gali gerti kitas).

Gydomasis badavimas

Neracionaliai maitinantis ir per mažai judant ne tik auga svoris, bet ir ląstelėse kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurios ilgainiui užteršia organizmą ir gali tapti daugelio ligų priežastimi. Reguliariai badaujant galima to išvengti arba atsikratyti jau prasidėjusių negalavimų. Argi ne malonu žinoti, kad dieną, kai nevalgote, visą energiją, kurią organizmas paprastai skiria maistui virškinti, dabar nukreipia nuodams šalinti? Teoriškai mes visi trokštame ilgo ir sveiko gyvenimo. Praktiškai - mes viską darome, kad sutrumpintumėme savo gyvenimą ir mirtume ligos patale pataikaudami sau, savo maitinimosi įpročiams: valgome ir geriame tiek, kiek mums patinka.

Suvokiame mes tą, ar ne, tačiau badavimas egzistuoja lygiai tiek, kiek ir pats žmogus. Pirmykščiam žmogui badauti buvo natūralu, kadangi ne visada pasisekdavo medžioklė, o ir vaisiai bei uogos kartais neužderėdavo miške. Daugelis išminčių, filosofų badavo tikslingai. Hipokratas vertė savo mokinius badauti prieš egzaminų laikymą. Garsus senovės išminčius Plutarchas yra pasakęs "Užuot vartojęs įvairius vaistus, geriau dieną arba kelias pabadauk". Biblijoje pabrėžiama ir šlovinama badavimo nauda 55 atskirais atvejais. Badavimusi gydosi ne tik žmogus. Bet kuris susirgęs gyvūnas atsisako maisto, kol nepasveiksta.

Kas vyksta organizme badaujant? Kiekvieno žmogaus organizme įprastomis sąlygomis yra nemažai nereikalingų riebalų, kurie badaujant "sudeginami", susikaupusių toksinų, kurie badaujant ''išvaromi". Badaujant atsikratoma tam tikro balasto, organizmas nenukenčia - valomieji ir gydomieji procesai padeda atgaivinti anksčiau buvusį kūno funkcionalumą. Badavimo metu dalis organizmo virškinimo sistemos, kuri dažniausiai virškina kietas medžiagas, ilsisi. Žarnynas valosi ir užsipildo nauja, švaria ir sveika flora. Inkstai, oda, kepenys valosi nuo juose susikaupusių kenksmingų medžiagų, kurios išeina per audinius ir ląsteles. Pirmąsias dvi - tris dienas organizmas naudoja anksčiau suvalgyto maisto atsargas ir po truputį valosi. Jei badaujama ilgiau, jis pradeda ieškoti kitų energijos šaltinių. Tokiu būdu sunaudoja apmirusias ir pasenusias ląsteles, plaučių gleivių perteklių, užkalkėjimus, nereikalingų baltymų sankaupas ligotuose organuose. "Suvalgomos" žarnyno bakterijos, mokrobai, virusai, todėl pagerėja imuninės sistemos būklė.

Kiek laiko badauti? 1-3 dienas gali badauti bet kuris žmogus nepakenkdamas savo sveikatai. Ilgas gydomasis badavimas gali trukti net keliasdešimt dienų, bet tam reika išsamių žinių apie badavimą ir būtina gydytojo priežiūra (geriau - ligoninėje). Po ilgai trukusio badavimo svarbiausia - tinkamai grįžti prie normalios mitybos. Tai sudėtingas ir gana pavojingas gydymo laikotarpis, nes pasirinkus ne tuos produktus, per gausiai pavalgius, net paprasčiausiai pasmaguriavus gali rimtai sutrikti medžiagų apykaita. Todėl derėtų griežtai laikytis gydytojo nurodymų: valgyti tik lengvai virškinamus patiekalus ir labai daug gerti. Dažniausiai bado dieta, kurios galima laikytis namuose, trunka vieną, dvi arba tris dienas. Jei gydytojas patartų pabadauti savaitę, pasistenkite skrupulingai laikytis visų jo nurodymų, o ypač atidžiai klausykitės patarimų, kai turėsite maitintis baigę badauti. Kai kada badavimas derinamas su kitomis gydymo priemonėmis: nugaros, stuburo, delnų ir pėdų masažu, specialia mankšta. Badaujant svarbu daug gerti. Galima gerti paprasto vandens arba (nedideliais kiekiais - iki pusės litro per dieną) silpnai mineralizuoto gydomojo vandens be angliarūgštės. Retkarčiais galima pasilepinti nesaldinta žolelių arbata. Badaujant 1-3 dienas, tinka rozmarinų, ramunėlių, valerijonų, mėtų ir melisų antpilai. Gydantis ilgiau patariama gerti mairūnų, medetkų, dilgėlių, kmynų ir barkūnų arbatos.

Kokiomis ligomis sergant rekomenduojamas badavimas? Geriausių rezultatų gydantis badavimu pasiekiama, kai sergama netinkamos mitybos, nejudraus gyvenimo būdo bei užterštos aplinkos sukeltomis ligomis:

ateroskleroze ir kraujagyslių ligomis;
hipertonija (padidėjusiu kraujo spaudimu);
bronchine astma;
inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais;
akių ligomis;
odos ligomis (alergija, egzema ir pan.);
reumatu;
venų varikoze;
didelio laipsnio nutukimu.

Kam nederėtų badauti? Nepatartina badauti žmonėms, sergantiems nusilpusio imuniteto ir nervų ligomis (bulimija, anoreksija, skrandžio opalige), sveikstant po operacijų ir infekcinių ligų. Gydytis badu negali vaikai, nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, diabetikai.

Naudingi patarimai

Savarankiškai badu galima gydytis ne ilgiau kaip tris dienas. Jei ketinate badauti ilgiau, būtina gydytojo priežiūra. Nepamirškite, kad per dažnai ar per ilgai badaudami galite labai susilpninti organizmą.
Geriausia badauti savaitgaliais, kai nereikia anksti keltis ir skubėti į darbą, kai galima kada panorėjus prigulti.
Jeigu nusprendėte pabadauti, iš anksto nusiteikite, kad nėra jokio radikalaus būdo alkiui sumažinti. Svarbiausia - stipri valia ir ištvermė.
Badaudami nesikvėpinkite ir nenaudokite kvapnių kosmetikos priemonių - stiprūs kvapai ne tik erzina, bet ir padidina alkio jausmą.
Dažniau nei įprasta prauskitės po dušu (bet be muilo) - toksinai geriau pašalinami per švarią odą.
Nekramtykite kramtomosios gumos: tai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir didina alkį.
Dienomis, kai badaujate, būtinai eikite pasivaikščioti, darykite kvėpavimo pratimus.
Vakare išsimaudykite šiltoje vonioje - bus lengviau užmigti.

Badavimas visų pirma yra būdas išvalyti organizmą. Tiesa, kelias dienas pabadavus netenkama kelių kilogramų, bet po to greitai grįžta įprastas kūno svoris. Antra vertus, pabadavus keletą dienų daug lengviau pakeisti maitinimosi įpročius. Skrandis susitraukia ir jam reikia mažiau maisto, kad jaustumėtės sotūs. Pastebėta, kad pabadavus beveik visada sumažėja apetitas. Be to, nebesinori riebaus, sunkiai virškinamo maisto. Todėl badavimas gali būti puiki sveikesnio gyvenimo būdo pradžia.

Imuninė sistema

Kad atvėsus orams savijautos negadintų varvanti nosis ar perštinti gerklė, pasirūpinkite tuo iš anksto. Geriausia tam profilaktika imuninės sistemos stiprinimas.

Mūsų organizmą nuolat atakuoja įvairiausi aplinkos mikrobai. Laimė, kad darniai veikianti imuninė sistema budriai sergsti mus nuo šių priešų. Imuninė sistema - tai tarsi labai gerai sustyguotas gynybinis pulkas. Imuninės ląstelės užtikrina organizmo apsaugą nuo įvairiausių pavojingų aplinkos faktorių, pirmiausia - nuo mikrobų. Imuninės sistemos ląstelės intensyviausiai gaminasi kaulų čiulpuose, užkrūčio liaukoje. Organizme jos daugiausia cirkuliuoja limfoje, kraujyje, laikosi virškinamojo trakto gleivinėje, blužnyje.

Mūsų organizmas gali jaustis daugmaž saugus tol, kol imuninė sistema stipri, nepažeista, veikia darniai. Kai atsiranda imuninės sistemos nepakankamumas, organizmas nesugeba kovoti su antigenų arba žalingų aplinkos faktorių agresija. Pradedame dažnai sirgti. Mūsų imuninę sistemą veikia labai daug faktorių: tai ir neracionali mityba, fizinis nuovargis, psichoemociniai krūviai, aplinkos užterštumas, cheminių medikamentų vartojimas ir t. t. Imuninės sistemos sutrikimus pirmiausia išduoda kvėpavimo takų ligos. Jei jos padažnėja - reikėtų nejuokais sunerimti. Imuninė sistema nusilpusi, jei du ir daugiau kartų per metus sergama plaučių uždegimu, keturis ar daugiau kartų per metus kamuoja ausų uždegimai, kartojasi žarnyno infekcijos, stomatitai, vargina grybeliniai susirgimai, pūlingi odos uždegimai.

Stiprinti imuninę sistemą, tai reiškia stiprinti visą organizmą. Imuninę sistemą stiprina:

grynas oras - kasdien reikėtų pasivaikščioti bent 30-45 minutes;
saikingas fizinis darbas;
sportas, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu;
nebijokite darganos, retkarčiais išeikite į lauką šiek tiek lengviau apsirengę, nes temperatūros kaita skatina odos termoreguliaciją ir gerina kraujotaką, tačiau reiktų vengti skersvėjo, drėgnų drabužių;
nerekomenduojama vos tik peršalus, pakilus temperatūrai griebtis antibiotikų, nes jie ne tik skatina atsparių mikrobų atsiradimą, bet ir sekina organizmą, naikina naudingas bakterijas, padedančias kovoti su mikrobais;
ypač veiksmingos vandens procedūros, tad nepamirškite kontrastinio dušo, pirties, baseino;
sveika mityba (vaisiai, daržovės, rūgštūs pieno produktai);
vaikus grūdinkite nuo mažens - nerenkite mažylių per šiltai, nemūturiuokite šalikais, išskyrus atvejus, kai jie serga.

Tinkama mityba stiprina mūsų imunitetą. Vitaminas C, kurio gausu erškėtrožėse, citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, petražolėse, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas A, kurio daug morkose, stimuliuoja gleivines saugančias ląsteles. Užkrūčio liaukai, gaminančiai imunines ląsteles, labai tinka: ananasas, mango, papaja, morkų sultys. Iš mikroelementų imuninei sistemai labai svarbus cinkas, kurio daug jūros gėrybėse, žuvyse, džiovintuose vaisiuose. Varis padeda kovoti su kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Jo daug sojose, žuvyse, migdoluose, abrikosuose, avižose. Trūkstant geležies didėja jautrumas infekcijoms, tad valgykite kepenėles, žaliuosius žirnelius.

Nepamirškite ir naudingųjų vaistažolių, medaus ir česnako. Gripo epidemijos metu - sveikiau būtų rytais išgerti ne kavos, o čiobrelių arbatos, nes čiobrelis - puikus antiseptikas ir organizmo stiprintojas. Nepamirškite ir česnako - puikaus gamtinio antibiotiko. Jei su maistu reikalingų medžiagų gaunate nepakankamai, galite papildomai vartoti puikų imuninę sistemą stiprinantį, natūralų preparatą SPIRULIN - El. Tai produktų linija su "gyva" spirulina (melsvai žali dumbliai) sumaišyta su medum, žolelių ir vaisių ekstraktais. Gaminama Lietuvoje.

Rekomenduojame keletą imuninę sistemą stiprinančių receptų:

Lygiomis dalimis sumaišyti imbierą, citriną ir medų. Nuplautą imbiero šaknį ir citriną su žievele sutarkuoti smulkia trintuve ir sumaišyti su medum. Vaikams iki 7 metų rekomenduojama vartoti 2-3 kartus per dieną po arbatinį šaukštelį, suaugusiems - po desertinį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Lygiomis dalimis sumaišyti trintas spanguoles, trintą česnaką ir medų. Gautą košelę laikyti šaldytuve. Vartoti 3-4 kartus per dieną po valgomą šaukštą.
Profilaktiškai ir imuninei sistemai stiprinti 10 dienų siūlome vartoti tokį mišinį: 5 arbatiniai šaukšteliai malto imbiero, 6 šaukšteliai lydyto sviesto, 4 šaukšteliai medaus. Vartoti: pirmą dieną - 0,5 arbatinio šaukštelio, antrą dieną - 1 šaukštelį, trečią dieną - 1,5 šaukštelio, ketvirtą dieną - 2 šaukštelius, penktą dieną - 2,5 šaukštelio. Nuo šeštos iki dešimtos dienos dozę reikia sumažinti po pusę šaukštelio. Geriau vartoti valgant arba po valgio užgeriant šiltu gėrimu. Ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir puikiai valo iš organizmo toksinus.
Gripo profilaktikai labai tinka tokia arbata: užplikykite šeivamedžio, levandų, vingiorykštės žiedus karštu vandeniu. Ilašinkite kelis lašus alijošiaus sulčių, ežiuolės tinktūros ir čiobrelių aliejaus.

Sveikai gyventi padės linų sėmenys

Linų sėmenys - labai vertingas produktas. Savo poveikiu sveikatai jie prilygsta žuvų taukams.

Jau senai žinota, kad sėmenys - geras vaistas nuo vidurių užkietėjimo ir kad gleivingas jų nuoviras tinka sergantiems skrandžio ligomis. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad sėmenys turi kur kas daugiau puikių savybių. Linų sėmenys - vertingas dietinis produktas, kuriame gausu riebalų, baltymų bei skaidulų. Omega - 3 riebalų rūgštys, kurių gausu ir sėmenų aliejuje, ir maltuose sėmenyse, yra labai reikalingos sveikatai išsaugoti. Dėl jų stokos gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Jos ne tik saugo nuo širdies ligų, aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, onkologinių ir kitų ligų, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. Tyrimais nustatyta, kad omega - 3 riebalų rūgštys padeda transportuoti riebalus į ląsteles, kur jie paverčiami energija. Šios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.

Linų sėmenų gydomosios savybės:

širdies ir kraujagyslių susirgimai - omega 3 riebiosios rūgštys, kurių gausu linų sėmenų aliejuje, apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, per aukšto kraujo spaudimo ir tuo pačiu mažina širdies ligų riziką;
opos - linų sėmenyse gausu gleivinančių medžiagų, kurios mažina skrandžio rūgštingumą bei skatina apsauginius skrandžio procesus, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimus, mažina skrandžio skausmus;
nutukimas - kasdieninio raciono papildymas linų sėmenų produktais ne tik padeda kontroliuoti apetitą, bet ir aktyvina peristaltiką bei greitina žarnyno turinio pasišalinimą, todėl dažniau tuštinamasi, mažiau maisto rezorbuojasi. Linų sėmenyse esančios augalinės skaidulos didina maisto turinį, sukelia sotumo pojūtį ir slopina apetitą;
vidurių užkietėjimas - minkština vidurius, išvalo žarnyną, neleidžia kauptis šlakams;
kvėpavimo sistemos susirgimai - palengvina atsikosėjimą, ramina kvėpavimo takus, slopina uždegimą;
sąnarių susirgimai - omega 3 riebiosios rūgštys gerina kalcio absorbaciją, švelnina sąnarių skausmus, malšina uždegimą. Patartina vartoti sėmenų aliejų sergant artritu, osteoartroze;
onkologiniai susirgimai - Japonijoje atliktų eksperimentų duomenys parodė, kad omega 3 rieb. rūgštys pasižymi specifiniu poveikiu slopinti vėžinių ląstelių vešėjimą. Nustatyta, kad šios rūgštys slopina ir metastazių susidarymą;
nervų sistemos susirgimai - nervinių ląstelių medžiagų apykaitos procesuose dalyvaujančios omega 3 rūgštys padeda sušvelninti degeracinių nervų sistemos ligų (pvz., Parkinsono liga) simptomus bei apsaugo nuo nervų pažeidimų, susijusių su diabetu ir išsėtine skleroze;
moterų susirgimai - sėmenyse esantys augalinės kilmės hormonai padeda stabilizuoti lytinių hormonų (estrogeno - progesterono) santykį. Mažina krūtų ligų riziką, reguliuoja menstruacijų ciklą, mažina karščio antplūdžius menopauzės metu;
vyrų susirgimai - mažina prostatos padidėjimo ir uždegimo tikimybes;
plaukų, odos, nagų susirgimai - naikina veido riebalų perteklių, kuris užkemša poras, todėl pagelbėja norint išnaikinti jaunatvinius spuogus. Ramina ir veikia priešuždegimiškai esant egzemai, žvynelinei, rožei, gražina odą ir plaukus.

Keletas praktinių patarimų

Ryto kokteilis Jei reikia išbandykite, kaip veikia šis skanus (ir sveikas!) vidurius laisvinantis gėrimas. Maišikliu sutrinkite bananą, įberkite du kupinus šaukštus maltų linų sėmenų ir išplakite su stikline apelsinų sulčių. Vienoje kokteilio porcijoje yra apie 300 kcal. Taigi jeigu rūpinatės savo figūra, kokteilį gerkite ne prieš ar po pusryčių, o vietoj jų.

Sėmenų nuoviras Jei kamuoja vidurių užkietėjimas, skrandžio ar žarnyno ligos, pasigaminkite sėmenų nuoviro. Jį vartokite taip: nuo vidurių užkietėjimo po šaukštą nuoviro su tirščiais suvalgykite po kiekvieno valgio, nuo skrandžio ar žarnyno skausmų - 30 min. prieš valgį. Nuoviras: 2 šaukštus sėmenų iš vakaro užpilkite stikline vandens ir palikite per naktį brinkti, o iš ryto užvirinkite ir iš karto nukelkite nuo ugnies.

Dabar turbūt nebeabejojate, kad verta kasdien suvalgyti saujalę šių mažų rudų sėklyčių ar išgerti kasdien po 2-3 šaukštus linų sėmenų aliejaus, kuris yra laikomas turtingiausiu augaliniu omega 3 rūgščių šaltiniu.

Cholesterolio kiekis ir dieta

Cholesterolis - tai riebi, į vašką panaši medžiaga (lipidas), randama kiekvienoje gyvojoje ląstelėje. Cholesterolis cirkuliuoja mūsų kraujyje, į kurį patenka dviem keliais: gaminasi kepenyse arba "atkeliauja" su gyvulinės kilmės riebalų ir lengvai virškinamų angliavandenių (cukraus) turinčiu maistu. Cholesterolio kiekis matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Norma: nuo 3,5 iki 7,5 mmol/l, o idealus: 5,2 mmol/l ir mažiau.

Taigi, cholesterolis - vienas pagrindinių rodiklių, kurio padidėjimas susijęs su aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Apytiksliai galima laikyti, kad esant cholesterolio koncentracijai mažesnei už 5,2 mmol/l, polinkis sirgti ateroskleroze yra nepadidėjęs.

Yra "gerasis", t.y. didelio tankio (DTL) ir "blogasis", t.y. mažo tankio (MTL) cholesterolis. "Blogasis" - įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir per laiką susiaurina jų spindį - tai vienas iš pagrindinių aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. "Gerasis" cholesterolis surenka "blogąjį" choresterolį ir nugabena jį atgal į kepenis. "Gerasis" cholesterolis gali atskirti prie kraujagyslių jau prisitvirtinusį MTL ("blogąjį") cholesterolį. Taip užkertamas kelias kraujagyslių užkalkėjimui (aterosklerozei).

Cholesterolio kiekiui kraujyje reikšmės gali turėti paveldėjimas, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, tačiau didžiausia šios problemos kaltininke laikoma mityba, t.y. mes patys. Tyrimų duomenys patvirtina, kad "blogojo" cholesterolio perteklius dažniausiai pasitaiko riebų gyvulinės kilmės maistą ir lengvai virškinamus angliavandenius (cukrų) mėgstančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje.

Todėl dar kartą priminsime Hipokrato taisyklę: "Jūsų maistas turi būti vaistas ir jūsų vaistas turi būti maistas". Ką mes valgome, taip ir jaučiamės. Visų pirma keiskime savo mitybos ir gyvenimo įpročius! Cholesterolio kiekį sumažinsite, jeigu:

koreguosite savo mitybą, ribodami daug cholesterolio ir sočiųjų riebiųjų rūgščių turintį maistą, jį pakeisdami šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, aliejumi;
stengsitės išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, nes pyktis ir stresas skatina cholesterolio gaminimąsi organizme;
daugiau sportuosite, dirbsite fizinį darbą;

Norime jums pasiūlyti Cholesterolio kiekį reguliuojančią dietą, parengtą pagal Vokietijos mitybos draugijos rekomendacijas.

Maisto produktas Tinkamas Netinkamas

Pienas/pieno produktai Neriebus pienas, liesas pienas,išrūgos, pasukos, liesa varškė, grūdėtoji varškė, mažiau nei 10% riebumo liesas sūris Nenugriebtas pienas, riebus kondensuotas pienas, nenugriebto pieno jogurtas, daugiau nei 30% riebumo sūriai

Kiaušiniai Baltymai Trynys, plakta kiaušinienė, keptas kiaušinis, omletai

Žuvis Liesa žuvis, pvz. menkė, jūrinė plekšnė, upėtakis, lašiša Ungurys, rūkytas ungurys, žuvies kukulaičiai, karpiai, skrudinta žuvis

Dešra Dešros iki 20% riebumo, virtas kumpis be lašinių, kalakutų kumpeliai, paukštienos dešra Riebesnė negu 20% dešra, rūkytos dešros, kepeninė dešra, kapotinė dešra

Mėsa Veršiena, triušiena, žvėriena, laukinių paukščių mėsa, vištiena (be odos) Riebi kiauliena, riebi jautiena arba aviena, subproduktai, riebus kumpis, lašiniai, žąsiena, antiena

Bulvės Virtos arba virtos su lupenomis, bulviniai kukuliai, bulvių košė Keptos bulvės, bulvytės fri, bulvių traškučiai

Padažai Neriebūs padažai, padažai su citrina arba liesu margarinu, neriebūs salotų padažai Majonezas, aštrūs padažai, salotų padažai su grietine, sviesto, grietinės ir sūrio padažai

Saldumynai Neriebaus pieno, vaisiniai pudingai, želė Sviestiniai, grietininiai arba nenugriebto pieno desertai, riešutų kremas, šokoladas, šokoladiniai saldiniai su įdaru

Pyragai/sausainiai Kepiniai, pagaminti su neriebiu pienu ir augaliniais riebalais, be kiaušinio trynio Tortai, aliejuje virti kepiniai, pyragai su sviestu, sūrūs sausainiai ir sausainiai su sūriu

Gėrimai Filtruota kava, arbata, mineralinis vanduo, gaivieji gėrimai be cukraus, vaisių ir daržovių sultys be cukraus Vaisvandeniai ir sultys su cukrumi, grietinėlės ir kiaušinių likeriai, nefiltruota kava, airiška kava

Ir atminkite, kad pradėję naudoti cheminius vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, turėsite juos vartoti nuolat. Tad ar ne sveikiau ir pigiau - keisti savo įpročius!

Lėčiau, bet stabiliau

Sveriate per daug? Per didelio svorio atsikratyti reikia, bet tai darykite protingai. Yra daugybė įrodymų, jog mažesnis kūno svoris teigiamai veikia sveikatą. Mokslininkai dietologai susirūpinę tik tuo, jog daugybė storulių svorio bando atsikratyti nesėkmingai. Vadinamasis "jo jo" efektas, kai netenkama svorio, o paskui vėl jo priaugama, ir kas blogiaisia, paprastai daugiau nei buvo, gali ne tik suerzinti, bet ir sutrikdyti imuninės sistemos veiklą.

Įrodyta, jog ne tiek sunku svorį sumažinti, kiek jį išlaikyti. Juk niekas nenori badauti, o nutukę - tuo labiau. Be to, tam reikia turėti labai stiprią valią. Negalvokite, kad tai labai paprasta, nes nutukę paprastai turi tokį patį poreikį valgyti, kaip rūkoriai - rūkyti, o alkoholikai - gerti. Sunku storuliui smaližiui atprasti nuo per sotaus maisto. Vadinasi svarbu pasiekti, kad ir daug suvalgęs žmogus gautų kuo mažiau kalorijų, nes svoris mažėja tik tada, kai gauname kalorijų mažiau, negu sunaudojame.

Amerikos dietologų asociacijos mokslininkai pripažino, kad nors dietologai jau daugybę metų žino apie negatyvius "jo jo" efekto aspektus - vis daugiau tyrimų įrodo, kad negalima iš esmės, kardinaliai keisti mitybos ar įpročių, atsikratyti kurios nors grupės produktų. Dietologai ragina žmones mažais žingsneliais eiti tikslo - sulieknėjimo link. "Nors jis bus pasiektas per ilgesnį laikotarpį, bet rezultatas bus stabilesnis," - aiškina mokslininkai. Paprastai sumažėjusį svorį mes vertiname kaip sėkmę. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kokių atsargų sąskaita suliesėjama. Idealiausia, kai liesėjant netenkama 75% riebalų ir ne daugiau kaip 25% neriebalinės masės. Optimalus riebalų kiekis, kurio turėtumėte atsikratyti per savaitę, nepakenkdami raumenų masei, yra 250-500g. To galima pasiekti lėtai, nuosekliai laikantis svorio reguliavimo programos, kurios tikslas - riebalinės masės mažinimas.

Liesėjama netenkant riebalų ir to, kas vadinama "neriebaline mase", t.y. organizmo skysčių ir raumenų. Jeigu liesėjama labai greitai (daugiau nei 4 kilogramai per mėnesį), pirmiausiai netenkama skysčių ir raumenų. Greitai liesėjama tik labai sumažinus kalorijų kiekį. Jeigu kalorijų ilgą laiką gauname mažiau, negu mums reikia medžiagų apykaitai palaikyti, organizmas "puola į paniką" ir stengiasi išsaugoti energiją duodančias atsargas (riebalus). Liesėjant pamažu, organizmas naudoja riebalų atsargas, išsaugodamas raumenis. Todėl greitas liesėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės priauga svorio po to, kai greitai jo netenka (jo jo efektas).

Taigi, įprotį prikimšti skrandį "nesveikų, kaloringų" produktų galima sulyginti su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui. Kovoti su juo, kaip su visais žalingais įpročiais, nėra lengva. Šis procesas reikalauja kantrybės ir užsispyrimo. Paklauskit savęs, argi gyvenime nėra daugiau svarbesnių ir įdomesnių dalykų už valgymą? Žmonės dažnai maistą paverčia kultu ir tik todėl, kad neturi kuo užsiimti ar užpildyti emocionalinę tuštumą...

Daugelis mano, jog atsikratyti antsvorio galima nekeičiant įpročių, dienotvarkės ir gyvenimo būdo. Neapgaudinėkite savęs! Radikalios dietos būna arba bevaisės, arba numesti koligramai žaibiškai sugrįžta. Svorio mažinimas - rimtas dalykas, jis, kaip ir verslas, reikalauja pasiruošimo, žinių, strategijos ir taktikos kūrimo. Jeigu svoris "užaugo" per keletą metų, tai ar realu, jog jis nukris per mėnesį (nepakenkdamas jūsų sveikatai)?

Norite puikių rezultatų - būkite kantrūs. Palaipsniui siekite savo užsibrėžto tikslo. Linkime šiame kelyje neprarasti proto ir saiko!

Žymiausioji Lietuvos žolininkė

Manoma, kad lietuviai, seni žemdirbiai ir miškų gyventojai, vaistines žoles žinojo labai seniai. Dar B. Bretkūnas "Postilėje" rašė (XVI a.), kad prūsai gydosi žolėmis ir jos "pamačydavo" nuo daugelio ligų.

Vargu ar yra Lietuvoje žmogus, negirdėjęs apie žymiausią mūsų žolininkę - prof. Eugeniją Šimkūnaitę. Profesorė E. Šimkūnaitė - provizorė (chemikė - vaistininkė), habilituota gamtos mokslų daktarė gimė 1920 03 11 Novorosijske, mirė 1996 m. Palaidota Utenos rajone, Tauragnuose. Tai autoriteringiausia mokslininkė visais gydymosi vaistažolėmis klausimais. Jau ką pasakė profesorė, vargu ar kas galėjo tai užginčyti. Savo gyvenimu ir veikla sukaupė ne tik didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai, bet ir paliko daug vertingų knygų: "Vaistažolės", "Vaistiniai augalai", "Gyvenimo receptai" ir kt. Visą savo gyvenimą profesorė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Iš jos žmonės mokėsi sveiko gyvenimo gudrybių, gamtos reiškinių pažinimo, liaudies medicinos išminties.

Keletas profesorės Eugenijos Šimkūnaitės patarimų:

Negalvokite, kad vaistiniai augalai yra paprastutės žolės, kurios gali padėti arba nepadėti, bet pakenkti tikrai nepakenks. Anaiptol! Kiekviena žolelė turi kelias dešimtis veikliųjų medžiagų, kurios gali nesiderinti su ligonio būkle arba su vartojamais vaistais. Vaistingieji augalai, kuriuose yra daug veikliųjų medžiagų, veikia ne tik paliegusią mūsų organizmo dalį, bet ir visą organizmą. Todėl vieną besigydydami, kitam galime pakenkti. Niekada nepamirškite svarbiausios gydomųjų augalų ypatybės: juos reikia vartoti trumpai, dažnai kaitaliojant.

Mėgstame liepžiedžių arbatą, ir ji tikrai gera. Tačiau negerkime jos lytinio brendimo ar klimakteriniu laikotarpiu, taip pat vartodami prednizoloną, kartizoną ar panašius vaistus.
Slogą dažnai gydomės patys, lašindami į nosį svogūno, česnako, alavijo ar agavos sulčių. Labai negerai darome. Žinoma, šios sultys turi dezinfekuojamųjų savybių, tačiau jose yra kalcio oksalato, kuris tirpsta lėtai, apauga nosies gleivinę ir sudaro pamatus polipams.
Nedera kūdikio nuolat girdyti ramunėlių arbata, nes gali sutrikti skrandžio gleivinės veikla.
Dažnai vartojame ridikų sultis, tačiau sergant opalige jos netinka. Pernelyg dažnai griebiamės reguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą, bet ir čia pravartu pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
Švarius įpjovimus, negilius įbrėžimus galima patepti medetkų žolės ar žiedų degtinės (tinka ir dilgėlės, kraujažolės, ąžuolo žievės) užpilais. Tačiau pūliuojančių žaizdų tokiais užpilais netepkite.

Kaip matome, žalioji vaistinė ne tokia jau paprasta.

Nė dienos be geležies

Geležis - vienas iš būtiniausių mikroelementų, be kurio žmogaus organizmas negali tinkamai funkcionuoti. Jeigu jos trūksta, gali prasidėti metaboliniai pakitimai, kenčia ne tik mūsų sveikata, bet ir grožis. Šiuo metu dėl geležies trūkumo organizme kenčia apie 15% pasaulio gyventojų. Išsivysčiusiose, besivystančiose ir atsilikusiose pasaulio regionuose - visur geležies trūkumas tapo pasaulinės reikšmės problema. Geležies yra beveik visuose maisto produktuose, kuriuos kasdien valgome, taip pat geriamajame vandenyje. Rodos, neturėtume jos pristigti, juolab, kad šio elemento per dieną tereikia 15 mg. Tačiau, pasak dietologų, būtent geležies trūksta dažniausiai.

Žmogaus organizme yra nuo 3 iki 7 g geležies, apie 70% -hemoglobino sudėtyje, apie 25% sukaupta kepenyse, blužnyje, raumenyse ir kauluose. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležis reikalinga daugeliui organizmo funkcijų, kurių svarbiausia - pernešti deguonį iš plaučių į kitus organus ir sistemas. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai. Be to, geležis yra sudėtinė daugelio fermentų ir organizmo baltymų dalis, dalyvaujanti DNR ir cholesterino sintezėje. Geležis būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai.

Vyrams geležies atsargas papildyti reikia rečiau, o moterims - dažniau, nes menstruacinio ciklo, gimdymo metu jos netenka daug kraujo. Daugiausia geležies reikia nėštumo metu. Geležies trūkumas, kurį dažnai jaučia sportininkai, turintys didelį fizinį krūvį, dažnai būna mažakraujystės priežastis. Trūkti geležies gali greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Per parą suaugusiems vyrams ir vyresnėms nei 50 metų amžiaus moterims geležies rekomenduojama gauti 10 mg. 19-49 metų moterims - 15 mg. Nėščioms - 25 mg, maitinančioms moterims - 20 mg. Normaliomis sąlygomis geležis iš organizmo nepasišalina. Papildyti geležies atsargas būtina, jei:

gausiai nukraujavote. Dėl geležies stygiaus sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje;
sutriko virškinamasis traktas: tuomet organizmas sunkiau pasisavina geležį;
nuolat geriate daug kavos ir juodosios arbatos (naikina šį elementą);
mėgstate riešutus. Jie trukdo pasisavinti geležį. Valgant riešutus, ypač graikinius, žemės, reikėtų užgerti sultimis arba užvalgyti vaisių, turinčių vitamino C (apelsinų, greipfrutų, mandarinų, obuolių). Riziką susirgti mažakraujyste sumažinsite suvartodami 50 mg vitamino C;
badavote, per daug greitai suliesėjote;
gausiai kraujuojate per menstruacijas, esate pastojusi ar maitinate kūdikį krūtimi;
negalite gyventi be pieno ir jo produktų. Pieno baltymai trukdo organizmui pasisavinti geležį;

Net nedidelis geležies trūkumas lemia nuovargį, jėgų praradimą, atsparumo ligoms sumažėjimą, atminties susilpnėjimą ir skydliaukės funkcijų sutrikimus. Maži vaikai, stokojantys geležies, lėčiau auga ir vystosi. Kad trūksta geležies, rodo šie simptomai:

veido oda išblyškusi;
nuolat jaučiatės pavargę, nusilpę, mieguisti;
dažnai skauda galvą;
esate perdėtai jautrūs, greitai susinervinate, dažnai giliai atsikvepiate;
sutrikęs virškinimas;
smarkiai plaka širdis;
slenka plaukai, lūžinėja nagai, ant jų atsiranda baltų dėmelių;
trūkinėja lūpų kampučiai;

Atminkite, kad geležies gali sumažėti vartojant antibiotikus, vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą. Beje, kava ir juodoji arbata, kaip jau minėjom anksčiau, taip pat mažina geležies atsargas.

Geležies šaltiniai. Pagrindiniai yra jautiena, paukštiena, subproduktai, žuvis, jūros gėrybės, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, špinatai, salierų lapai ir kitos lapinės daržovės, javų daigai, avižiniai dribsniai, rupi duona, grūdų produktai, vyšnios, obuoliai, slyvos, razinos, džiovinti abrikosai, sezamo bei saulėgrąžų sėklos. Geriausiai geležis pasisavinama su mėsa (15-20 proc.), o su augalinės kilmės produktais - tik apie 5 proc. Todėl rekomenduotina daržoves bei įvairias salotas valgyti kartu su mėsos patiekalais (išskyrus veršienos). Geležiai rezorbuotis padeda ir vitaminas C.

Patarimai, kaip padidinti geležies atsargas organizme:

7 g susmulkintos džiovintos dilgėlės žolės užpilkite stikline verdančio vandens. 30 min. palaikykite uždarytą. Gerti po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną.
5 g džiovintų dobilo žiedų užplikyti stikline verdančio vandens. 30 min. palaikyti uždengus. Gerti po valg. šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Lygiomis dalimis sumaišyti morkų, burokėlių, ridikų sultis. Gerti po 1/2 - 1 stiklinę 1-2 kartus per dieną.
6 g susmulkintų džiovintų kiaulpienės šaknų ir žolės užpilti stikline vandens ir 10 min. pavirti. Po to 30 min. palaukti, perkošti. Gerti po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Vaistinėse galima įsigyti naujieną: SPIRULIN - EL - natūralius produktus, pagamintus Lietuvoje, kurių sudėtyje yra daug lengvai įsisavinamos geležies.

Pėdų priežiūra. Nuospaudos

Ar žinote, kad gera savijauta prasideda nuo pėdų? Juokinga? Tik tiems, kas niekad neturėjo problemų su nuospaudomis, įtrūkusiais kulnais, įaugusiais nagais, padidėjusiais kauliukais.

Nuospaudos - tai netaisyklingo mynimo dėl pėdos deformacijos (plačiapėdystė ir t.t.) ar blogos avalynės pasekmė. Dažniausiai nuospaudų atsiranda toje vietoje, kur spaudžia batai ar kojos pirštai trinasi vienas į kitą. Taigi, dažniausiai nuospaudos susiformuoja avint nepatogią avalynę. Pašiurkštėję ir sukietėję odos lopinėliai ilgainiui virsta nuospaudomis. Dažniausiai jų atsiranda ant padų, pirštų, tarpupirščiuose. Jei, nepaisant gerai parinktų batų, nuolat vargina nuospaudos, gali būti per mažai išlenktas jūsų pėdos skliautas. Tuomet reikia kreiptis į ortopedą, kad šis parinktų tinkamą avalynę ar įdėklą.

Kad jūsų nevargintų skausmingos nuospaudos, įtrūkę kulnai, įaugę nagai, kojų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Pėdų oda yra kitokia nei kitų kūno dalių - ji gali būti net keturis kartus storesnė! Štai todėl pėdų odai netinka įprastos kūno priežiūros priemonės, jomis reikia rūpintis papildomai. Daugelis žmonių apsiriboja kojų plovimu ir nagų karpymu, kol neatsiranda skausmingų problemų.

Pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi po plovimo būtina nuolat šalinti seną ir nebegyvą pėdų odos sluoksnį. Taip galima sumažinti nuospaudų ir pūslių pavojų. Tarpupirščius taip pat reikia kruopščiai plauti ir po to gerai nusausinti, nes drėgna terpė - puiki prielaida daugintis mikroorganizmams. Kasdien plaukite pėdas drungnu vandeniu su muilu. Po to pašalinkite negyvas ląsteles kojų dilde ar pemza. Neleiskite susidaryti suragėjusiam sluoksniui, nes tada lengviau atsiras nuospaudos ir skausmingi įtrūkimai. Bent kartą per savaitę pamirkykite kojas šiltoje vonelėje su jūros druska ar vonios aliejumi, kad oda suminkštėtų. Naudingos ramunėlių arbatos vonelės. Po plovimo pėdų odą naudinga patepti maitinamuoju kremu ar augaliniu aliejumi, taip pat patrinti citrinos gabaliuku, alijošiaus sultimis su minkštimu. Jūs nustebsite, kokie puikūs rezultatai bus nuo tokių paprastų procedūrų.

Atidžiai prižiūrėkite ir nagus. Juos būtina taisiklingai karpyti - nenutrumpikite per daug, neiškirpkite kampų, nes nagas gali įaugti. Profilaktiškai nuo grybelio sveika bent kartą per savaitę ištepti kojų pirštus ir visą pėdą arbatmedžio aliejumi.

Keletas patarimų nuospaudoms gydyti

Vaistinėse parduodami specialūs pleistrai nuospaudoms gydyti. Būkite atsargūs su šiais pleistrais. Daugelio jų sudėtyje yra daug salicilio rūgšties, galinčios sudirginti sveiką odą, pažeisti, net išdeginti žaizdas. Todėl šiuos pleistrus geriau naudoti tik tada, kai nuospaudos skausmingos.

Namų sąlygomis nuospaudas galima gydyti:

Tepalu. Paimti 50 g bičių pikio, 30 g bičių vaško (visko galima gauti pas bitininkus) , 1 citrinos sulčių. Viską sumaišius, pašildyti ant lėtos ugnies. Tepalą laikyti uždarame inde. Šiuo tepalu kasdien tepti storoku sluoksniu nuospaudas. Aptepus reikia apibintuoti ar bintą tvirtinti pleistru. Po kelių dienų kojas gerai išmirkyti 2 proc. karštame sodos tirpale. Tada nuospaudas pašalinti.
Vonelėmis. Labai efektyvios pasūdyto koncentruoto beržų lapų nuoviro vonelės. 1 dalis lapų užpilama 5 dalimis vandens, į kiekvieną litrą vandens įberiamas 1 valgomas šaukštas druskos ir pavirinama. Atvėsus, kojos mirkomos 20 min. Po to nuospaudos pašalinamos, kojos nuplaunamos. Išgydytos šiuo nuoviru nuospaudos dažniausiai nebeatsinaujina.
Aspirino tabletėmis. Norint suminkštinti nuospaudą - sutrinkite 5 aspirino tabletes. Įpilkite 1 šaukštą vandens ir 1 šaukštą citrinos sulčių. Gauta košele ištrinkite visas sukietėjusias pėdų vietas. Kojas apsukite polietileniniu maišeliu ir rankšluoščiu. Palaikykite šį kompresą 10 - 30 min. Po to patrinkite kojas pemza, nuplaukite ir nušluostykite. Ištepkite maitinamuoju kremu ar aliejumi.
Svogūnais. Nulupti svogūną, perpjauti jį per pusę, įdėti į stiklinį indą ir užpilti obuolių actu, kad apsemtų. 1 parai palikti šiltoje vietoje, po to viską perkošti. Dėti ant nuospaudų po 1 svogūno lapelį 2 kartus per dieną. Aprišti steriliu tvarsčiu. Kartoti kol nuospaudos išnyks.
Įtrūkus kulnams. 100 g sutarkuotų morkų sudėti į stiklinį indą ir užpilti 0,5 litro saulėgrąžų aliejaus. 10 dienų leisti nusistovėti šiltoje, tamsioje vietoje. Nakčiai įtrinti skaudamas vietas.
Įtrūkus kulnams. Įtrūkimą suvilgyti vandenilio peroksidu ar briliantine žaluma, suspausti įtrūkimo kraštelius ir sutvirtinti juos paprastu pleistru (ne baktericidiniu). Užgyja gan greitai.

Testas lieknėjimui

Ką reiškia mūsų stuburui 10 papildomų kilogramų? Pabandykite užsidėti ant nugaros 10 kg svorio kuprinę ir pasivaikščioti su ja keletą valandų. Jeigu jus kamuoja viršsvoris, reiškia jūs pastoviai vaikščiojate su tokia kuprine. Viršsvoris pertempia mūsų raumenis, o tai pablogina tarpslankstelinių diskų mitybą. Vystosi stuburo ostechondrozė. Ir tai tik viena iš daugelio problemų, kurias sukelia viršsvoris (jau nekalbant apie estetiką). Atlikite patį primityviausią testą: jeigu jūsų liemens apimtis viršyja 88 cm (moterims) ir 120 cm (vyrams) - laikas plonėti!

Visi mes esame labai skirtingi, todėl ir lieknėti reikėtų skirtingais būdais. Pabandykite patys nusistatyti koks lieknėjimo būdas jums priimtiniausias.

Jūs anksčiau laikėtės dietos?

taip, bet nelabai sėkmingai 1
keletą kartų bandėte, bet visada metėte nepabaigę 2
niekada 3

Jūsų kūno sudėjimo tipas?

tvirtas, linkęs pilnėti 1
stambūs kaulai ir išvystyti raumenys 2
siaura krūtinė, smulkūs kaulai 3

Kai tenka nusirengti pajūryje ar baseine, ką jūs jaučiate?

droviuosi, kd negaliu paslėpti savo figūros trūkumų 1
didžiuojuosi savo figūra, gėdytis man nėra ko 2
esu abejinga tam, kaip aš atrodau: į grožio konkursą nesiruošiu 3

Ar esatę linkę prisivalgyti per kartą tiek, kad po to netektų galvoti apie maistą?

mano labai įtempta darbo diena, aš pastoviai taip elgiuosi 1
pasitaiko, bet aš stengiuosi šito išvengti 2
niekada. Negalima valgyti kada nenori 3

Ar dažnai jums tenka valgyti be apetito, dėl kompanijos?

tenka, tokių vaišių metu dažnai sprendžiami svarbūs reikalai 1
stengiuosi to išvengti, jeigu tik tai įmanoma 2
labai retai 3

Ar jūs domitės valgomų produktų kaloringumu?

žinau, kad tortas yra kaloringesnis už obuolį. Tuo mano žinios ir baigiasi 1
truputį žinau apie produktų kaloringumą 2
kalorijų lentelę žinau ne blogiau negu daugybos 3

Ar planuojate savo darbus kelioms dienoms į priekį?

ne 1
tik konkrečiai dienai 2
darau tai visada 3

Ar labai nusimenate, jeigu ko nors negaunate?

taip, labai pergyvenu 1
nuliūstu, bet nedarau iš to tragedijos 2
stengiuosi savo pasiekti, o ne verkšlenti 3

Kodėl jūs norite suplonėti?

man nemalonu, kad turiu viršsvorį 1
noriu geriau jaustis 2
norėčiau patikti aplinkiniams 3

Padeda jums valgis ar alkoholis streso metu?

labai 1
kartais padeda 2
su nemalonumais kovoju kitais būdais 3

Pats didžiausias skanumynas jūsų nuomone?

kreminis tortas 1
sultingas mėsos kepsnys 2
mėgstami vaisiai 3

Ar jūsų pažįstamų žmonių figūra geresnė negu jūsų?

daugumos geresnė 1
niekada apie tai negalvojau 2
aš atrodau neprasčiau negu dauguma 3

Dabar suskaičiuokite gautus balus ir sužinokite psichologo rekomendacijas.

12 - 20 balų. Jums viskas pasiseks!

Jums būtina laikytis dietos, nes iš prigimties mėgstate skaniai pavalgyti. Bet didžiausia jūsų problema - nepakankamas pasitikėjimas savo jėgomis. Jūs pergyvenate dėl savo viršsvorio, bet beveik nieko nedarote, kad juo atsikratyti. Ilgai pergyventi dėl ko nors, pastoviai atsisakyti skanių kąsnelių - tai ne jums! Iškelkite sau realius tikslus, pvz.: laikytis dietos bent jau savaitę ar 5 dienas. Pradėkite laikytis dietos kai viskas tvarkoje namuose ir darbe, kai jus užplūsta gera nuotaika. Būtinai išsiaiškinkite kas jums dar (be valgio) teikia malonumą. Būkite pasiruošę tam, kad per dieną jūs netapsite "afrodite" ar "apolonu". Tačiau laikydamiesi dietos jūs suprasite, kad ir jūs galite ir mokate nuo kai ko atsisakyti vardan savo tikslo!

21 - 28 balai. Saikingumas ir nuoseklumas!

Jūsų problema tame, kad jūs dažnai užmirštate , jog aktyvus gyvenimo tempas reikalauja adekvačios mitybos ir jūs dažnai prisivalgote per daug kaloringo maisto. Išeitis - sudarykite savo maisto racioną iš mažiau kaloringų produktų. Jūs sangvininio tipo žmogus ir ramiai reaguojat į savo svorį. Nesate linkęs dramatizuoti, nors ir sveriate daugiau negu jums reikėtų. Bet jūs galite neįvertinti savo viršsvorio problemos. O reikia ne tiek jau daug. Peržiūrėkite vartojamų produktų kaloringumą, sumažinkite jį šiek tiek ir neturėsite jokių problemų su viršsvoriu. O jeigu nusprendėte suplonėti, kritiškai įvertinkite savo kūno sudėjimo ypatumus, nuspręskite kiek kilogramų norite netekti ir tada imkitės darbo su jums būdingu užsispyrimu.

29 - 36 balai. Visada geros formos!

Jūs greičiausiai nesate linkę storėti. Sveikas gyvenimo būdas jums ne prievolė, o natūrali būtinybė, teikianti jums malonumą. Tačiau, jei kartais užauga keli nereikalingi kilogramai, jūs pradedate plonėti su tokia aistra, kad tai gali būti pavojinga sveikatai. Jūsų tipo žmonėms badavimas gali tapti savęs alinimu. Pasistenkite visada būti geros formos, kad nereikėtų savęs alinti badavimu dėl kelių kilogramų. Atkreipkite dėmesį į vitaminų ir mineralų kiekį jūsų maiste, nes jums dažnai jų trūksta, dėl ko kenčia jūsų sveikata.

Rūkymas - mirtis, kurios galima išvengti

Tabakas - vienintelis legalus produktas, kuris kenkia mūsų sveikatai, o dažnai gali būti ir mūsų mirties priežastis. Rūkymas - tai mirties, kurios galima išvengti, priežastis. Ir ši priežastis priklauso tik nuo mūsų pačių!

Beveik visi manome, kad apie rūkymo žalą žinome pakankamai: juk tiek prikalbėta, prirašyta... Visame pasaulyje ant cigarečių pakelių mirguliuoja užrašai, įspėjantys apie neigiamą tabako poveikį sveikatai... Kodėl rūkymas vis dar kelia nerimą? Todėl, kad kasmet nuo ligų, kurias sukelia rūkymas, miršta 4 milijonai žmonių! Ir prognozuojama, kad iki 2020 metų tokių mirčių skaičius gali išaugti iki 10 mlijonų žmonių.

Netgi pasyvus rūkymas labai kenkia mūsų sveikatai. Kai būname prirūkytoje aplinkoje, greičiau pajuntame nuovargį, pablogėja savijauta, pasidarome nedarbingi. Pasyvus rūkymas suerzina jautrių ir ligotų žmonių akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolius, išprovokuoti alerginės ligos paūmėjimą. Vaikai, kurių aplinkoje rūkoma, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Kuo anksčiau pradedama pasyviai rūkyti, tuo labiau pažeidžiama sveikata. Pasyvus rūkymas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių vėžio, kvėpavimo takų ligoms. Valanda, praleista prirūkytoje arba blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei.

16 priežasčių, kodėl reikia atsisakyti rūkymo

Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų; kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
Tabako rūkymas nulemia net 25% širdies ir kraujagyslių ligų, 30% vėžio, 75% kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.
Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
Vaikai, kurių tėvai rūko, du kartus dažniau tampa "prisiekę" rūkaliai.
Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai - net septyneriais trumpiau.
Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžį.
Nikotinas didina arterinį kraujospūdį, greitina širdies tvinksnius; nuo jo siaurėja kraujagyslės, jis kenkia širdžiai.
Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius patenkantį deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.
Kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.
Palaipsniui silpnina lytinę funkciją.
Trikdo uoslę ir skonio jutimą.
Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.
Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.
Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlės.
Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Švedijos mokslininkų duomenimis, 6 iš dabartinių rūkančių Švedijos dvidešimtmečių moterų žus nelaimingo atsitikimo metu ir net 250 mirs nuo rūkymo sukeltų ligų, nesulaukusios septyniasdešimties metų... Neretai rūkantieji klausia, ar galima išvengti žalingo rūkymo poveikio daug mankštinantis ir valgant sveiką maistą. Patikėkite - negalima! Vienintelis būdas - mesti. Mesti iš karto ir visam laikui. Prisimindami, kad rūkymu kenkiate sau, savo šeimai, artimiesiems, visuomenei, atsisveikinkite su cigarete. Gali pdėti draugų, specialistų patarimai, vaistai. Svarbu norėti, neleisti, kad jūsų gyvenimas priklausytų nuo cigaretės, svarbu nežvelgti į pasaulį pro pilką dūmų uždangą. Atsisakius rūkymo, kitaip sužėrės spalvos, kitaip - daug tikriau - jausite skonį ir kvapus. Pamėginti verta.

Druskos poveikis sveikatai

Senovėje druska buvo tokia brangi prekė, kad ja net buvo atsiskaitoma už darbą. Nors šiais laikais su druska, kaip turto simboliu, per vestuves pasitinkami į namus grįžę jaunieji, tačiau mitybos specialistai ragina jos vartoti kuo mažiau.

Organizmui būtino druskos kiekio yra natūraliuose maisto produktuose, teigia Parmos universiteto klinikos mitybos profesorius Andrea Strata. Kita mitybos specialistė - Annarosa Prietaroli tikino, jog druskai skonio suteikia soda. Šio mineralo organizmui per dieną pakanka nuo 0,1 iki 0,6 gramo. Tačiau Italijos vartotojų sąjungos duomenimis, išsivysčiusiose šalyse per metus vienas žmogus suvartoja nuo 2,5 iki 5 kilogramų druskos. Tai reiškia, kad kasdien jis suvalgo apie 7-15 gramų druskos, kurioje yra 2,80-6 gramai sodos. Tai gerokai daugiau nei mitybos mokslo nustatytos ribos: iki 6 gramų druskos ir iki 2 gramų sodos per parą. Soda yra būtina natūraliai organizmo vandens pusiausvyrai. Tačiau ekspertai ragina riboti druskos vartojimą, nes sodos perteklius kenksmingas sveikatai. Sodos perteklius gali sąlygoti aukštą kraujospūdį ir sukelti širdies ligas, - perspėja A. Pretaroli. - Be to , gali sukelti skrandžio vėžį, kaulų ligą osteoporozę, nes skatina kalcio šalinimą iš organizmo. Per daug druskos skatina skysčių kaupimąsi, todėl skatina celiulito vystymąsi. Daugelyje maisto produktų jau yra apie dešimt procentų organizmui reikiamo druskos kiekio. Valgydami gamyklose apdorotą greitam vartojimui paruoštą maistą gauname apie 60 procentų druskos dienos normos. Likusią dalį turėtume pridėti ruošdami maistą. "Druskos yra geriamajame vandenyje, gyvulinės kilmės maiste, duonoje, daržovėse, kečupe, garstyčiose, įvairiuose sultinio kubeliuose", - vardijo A.Pretaroli.

Druską keiskite aromatinėmis žolelėmis

Mitybos profesorius A.Strata ragina pakeisti druską aromatinėmis žolėmis bei prieskoniais. "Daugelis yra įsitikinę, kad druska suteikia maistui skonio, - sakė Italijos specialistas. -Tačiau tai tėra įprotis ir visiška netiesa. Maistui skonio vietoj druskos gali suteikti tokios aromatinės žolės kaip svogūnai, bazilikai, petražolės ar prieskoniai - pipirai, aitriosios paprikos, muskatų riešutai, imbieras, šafranai". Maistui pagardinti tinka ir citrinų sultys, natūralus obuolių ar vyno actas. "Aromatinės žolės bei prieskoniai suteikia maistui skonį, spalvą bei kvapą. Be to, jose yra eterinių aliejų, kurie gerina virškinimą, išvalo žarnyną", - pridūrė A.Pretaroli.

Visi mitybos specialistai pataria riboti jau paruoštus maisto produktus, kuriuose paprastai gausu druskos: rūkytus mėsos gaminius, sūrį, duoną, konservuotus maisto produktus. "Net perkant paruoštus bulvių, mėsos ir kitus prieskonius būtina atidžiai perskaityti etiketę, kurioje nurodoma produkto sudėtis", -įspėja A. Strata. O į vaikų iki vienerių metų maistą specialistai ragina iš vis nedėti druskos.

Gyvenimas pagal kraujospūdį

Koks turėtų būti kraujospūdis

Amžius Optimalus kraujo spaudimas

10-30 metų 120/80 mm. Hg

30-40 metų 125/85 mm. Hg

40-60 metų 140/90 mm. Hg

Jei kraujo spaudimas labai didelis, yra nemaža širdies smūgio tikimybė. Kai per žemas - trūksta energijos, prastai jaučiamės. Kraujo cirkuliavimas kraujagyslėse ir jų spaudimas vadinamas kraujospūdžiu. Šis procesas vyksta širdies pompavimo dėka. Kraujo tekėjimas yra išreikštas skaičiais; aukštesniajame kraujospūdžio matavimo aparato stulpelyje pažymėti širdies susitraukimai, o žemesniajame - atleidimai. Tačiau kraujospūdis dažnai kinta ir svyruoja. Šeštą valandą ryto jis yra pats žemiausias. Po to laipsniškai kyla, kad žmogus galėtų atsibusti ir pradėti naują dieną. Apogėjų pasiekia apie 18 val. Po to vėl krinta apie 23 val., kai laikas miegoti.

Optimaliausiu kraujospūdis laikomas 120/80 mm. Hg., tačiau jis gali svyruoti nuo 100/70 iki 150/100mm. Hg. Normalus kraujospūdis yra 140/90 mm. Hg.

Kai kraujospūdis per aukštas

Besiskundžiantieji pernelyg aukštu kraujospūdžiu nuolat jaučia galvos skausmą ir svaigimą, tvankumą ir troškulį. Esan ypač dideliam kraujospūdžiui galima susirgti hipertonija. Tačiau kartais minėtų simptomų galima ir nejausti - tuomet apie didelį savo kraujospūdį sužinoma atsitiktinai, kokių nors kitų tyrimų metu. Todėl ypač svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį.

Kai kraujospūdis pernelyg aukštas (pvz., 140-150/90 mm. Hg.), paprastai rekomenduojama pakoreguoti mitybos bei gyvensenos įpročius, atsikratyti keleto nereikalingų kilogramų. Paprastai tuomet kraujospūdis tampa normalus. Atsikratykite nereikalingų kilogramų. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Mėsą geriausia virkite arba kepkite ant grotelių be riebalų, negardinkite jos riebiais užpilais bei padažais. Atsisakykite kaloringo maisto, ypač riebalų ir saldumynų, bei venkite produktų, kuriuose gausu gyvulinės kilmės riebalų (pieno, dešrelių, dešrų, pyragaičių bei tortų). Atsisakykite druskos. Jei jūsų svoris normalus, bet kraujospūdis vis tiek per aukštas, pamėginkite vartoti mažiau druskos. Patiekalus gardinkite įvairiais prieskoniais - paprika, pipirais, petražolėmis, krapais, ciberžole ir pan. Mat druskos perteklius didina kraujo spaudimą. Įsidėmėkite: per dieną suvartojamos druskos norma negali viršyti 15g. Nepamirškite, jog "pasislėpusios" druskos esama ir gatavuose parduotuvėse parduodamose gaminiuose. Valgykite česnakų ir salierų. Šios daržovės šiek tiek žemina kraujospūdį. Tačiau jei jūs netoleruojate česnakų kvapo, gerkite jų ištrauką ar pastiles. Salieruose gausu ypatingų kraujospūdį mažinančių ir apsaugančių nuo streso medžiagų. Nepersistenkite sportuodami. Nors liekna figūra yra geriausias būdas kraujospūdį sumažinti, sporto šaką rinkitės ypač atidžiai. Mat aktyvus, daug pastangų reikalaujantis sportas didina kraujospūdį ir kraujo išsiliejimo į smegenis riziką. Geriausias sportas besiskundžiantiems aukštu kraujospūdžiu - greitas ėjimas. Pradėkite nuo reguliarių pasivaikščiojimų. Po to bėgiokite, neikite į baseiną paplaukioti, o šiltuoju metų laiku sėskite ant dviračio. Klubuose gerai: bodyfleksas, kalanetika, joga. Vartokite vitaminų C ir D. Norėdami išvengti hipertonijos ir sumažinti kraujospūdį, dukart per dieną gerkite vitamino C. Ne mažiau svarbus yra ir vitaminas D. Amerikiečių mokslininkai nustatė, jog saulėtuose kraštuose gyvenantys žmonės rečiau serga hipertonija. Mat šviesus saulėtas oras skatina organizme gamintis vitaminą D, kuris turi didžiulės įtakos hormonams, reguliuojantiems kraujo spaudimą. Pamėginkite vartoti kofermentą Q10. Ši medžiaga net 30 proc. sumažina hipertonijos ligų tikimybę.

Kai kraujospūdis per žemas

Besiskundžiantieji žemu kraujospūdžiu mažiau rizikuoja susirgti rimtomis ligomis (ypač hipertonija). Tačiau tokie žmonės nuolat jaučiasi pavargę ir mieguisti, jiems dažnai svaigsta ir skauda galva. Nevertėtų nuleisti rankų, nes galima nesunkiai sau padėti. Geriausias būdas kraujospūdį pakelti yra judėjimas. Todėl pamėginkite persilaužti ir imtis veiklos! Kelkitės pamažu. Neskubėkite šokti iš lovos. Jei staigiai atsikelsite, kraujas greitai sutekės į kojas, galima net apalpti, ypač jei esate liekni ir aukšti. Nuleiskite kojas ant grindų, pasėdėkite keletą minučių ir tik tuomet pamažu atsistokite. Atsikėlę galite išgerti stiprios kavos. Žmonės, kurių kraujospūdis žemas, per dieną gali sau leisti išgerti kelis puodelius kavos, tik nepamirškite, kad kava asorbuoja skystį, todėl turite išgerti tiek pat puodelių vandens, jei nenorite sau pakenkti. Kovokite su stresu. Manoma, kad stresas ypač pavojingas žemą kraujospūdį turintiems žmonėms. Todėl nuolatinė įtampa gali sukelti net apalpimą. Norint sumažinti streso padarinius ir užkirsti tam kelią labai svarbus darbo ir poilsio režimas: aštuonios valandos darbo, aštuonios valandos miego ir aštuonios valandos poilsio. Suprantama, ne visada galim sau leisti tokį režimą, bet stengtis tikrai verta. Atsipalaidavę nepasinerkite į dykinėjimą ir apatiją. Atsiminkite - tik aktyvus poilsis yra veiksmingas. Vartokite kuo daugiau angliavandenių. Angliavandeniais praturtintas maistas suteikia gyvybingumo. Tik jokiu būdu patiekalų negardinkite kaloringais padažais. Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai. Užkandžiaukite neskubėdami, gerai sukramtykite maistą. Taip padidinsite cukraus kiekį kraujyje, o tai garantuos proto žvitrumą ir energiją. Atsisakykite saldumynų. Tai nereikalingos, energijos nesuteikiančios kalorijos. Priešingai, cukrus sukelia sunkumo pojūtį. O jei vis tiek norisi ko nors saldaus, užkąskite džiovintų vaisių, bus daugiau naudos. Palįskite po šaltu dušu. O jei iš ryto sunku ryžtis tokiam drastiškam žingsniui, bent įtrinkite kūną kempine, sudrėkinta lediniu vandeniu. Jei šaltis jums ypač nemalonus, išmasažuokite kūną sausu šepečiu. Šios procedūros pakels kraujospūdį ir suteiks žvalumo. Vartokite žolelių preparatų. Jei atsikėlus ryte nepadeda kava ir jūs vis tiek jaučiatės mieguisti, išgerkite rozmarinų užpilo. Rozmarinai tonizuoja, mažina nuovargį bei reguliuoja kraujospūdį.

Pasitikite menopauzę lengvai

Žmogaus organizmas keičiasi visą gyvenimą. Ypač jautriai į pokyčius reaguoja moters organizmas. Klimakterinis periodas (menopauzė) dažnai vadinamas "gyvenimo rudeniu". Tad ar gali niūrus ir lietingas ruduo tapti saulėta "bobų vasara"?

Klimakterinis periodas (menopauzė) - tai ne kokia nors liga, o tik natūralus moters organizmo persitvarkymo procesas. Šiuo laikotarpiu aktyviai persitvarko moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyra, lemianti svarbiausius menopauzės simptomus ir organizmo pokyčius. Tai pereinamasis laikotarpis, prasidedantis lytinio brandumo pabaigoje ir trunkantis iki senatvės. Vidutinė šio periodo trukmė - 6-13 metų. Ir tik apie 1/3 moterų nevargina menopauzės simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas naktimis, nemiga, depresija, padidėjęs dirglumas, nuovargis, šokinėjantis kraujospūdis. Pablogėjusi sveikata dažnai lemia ir moters gyvenimo kokybę - sumažėja darbingumas, pašlyja šeimyniniai santykiai. Tačiau dar ir šiandien daug moterų mano, kad varginančius menopauzės simptomus reikia iškęsti, jog jų neįmanoma išvengti. Tačiau gyvenimo ruduo gali būti saulėtas ir gražus. Klimakterinius negalavimus galima įveikti. Aišku, menopauzės simptomai visoms moterims pasireiškia skirtingai. Čia viskas yra labai individualu. Didelę reikšmę turi bendra moters sveikatos būklė, gyvensena, jos socialinė padėtis bei psichologinis klimatas šeimoje. Klimakterinius negalavimus gali padėti lengviau įveikti sveika gyvensena, tinkama mityba, aktyvus sportas, teigiamos emocijos ir specialūs maisto papildai (kaip alternatyva pakaitinei hormonų terapijai). Ne visos moterys toleruoja hormonų terapija, nes cheminiai vaistai sukelia daug šalutinių reiškinių: svorio augimą (dėl vandens kaupimosi audiniuose) arba trombofilijos riziką. Kai kurių hormonų negalima vartoti sergant gimdos ar krūties vėžiu.

Ieškant alternatyų pakaitinei hormonų terapijai buvo tiriamos įvairios augalinės medžiagos, kurios gali padėti moters organizmui prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Vienas iš tokių preparatų yra augalinės kilmės Italijos firmos EKALAB preparatas IZOLADY. Tinkamas vartoti kaip pagalbinė priemonė menopauzės metu, norint palengvinti tipinius požymius: karščio bangas, kraujospūdžio kitimus, galvos skausmus, dirglumą ir panašiai. Preparato sudėtyje esanti šventagaršvės šaknis - mažina karščio bangavimą ir mažina vaginalinį sausumą. Ji tradiciškai naudojama Kinų medicinoje. Sojos pupelių ekstraktas mažina menopauzės ir perimenopauzės simptomus, padeda osteporozės profilaktikai. Ginkmedžio lapai - skatina kraujo apykaitą, gerina atmintį.

Taigi, klimakterinis laikotarpis nėra "pabaigos" pradžia. Jis gali būti net naujo, prasmingesnio gyvenimo pradžia, kada galima pasirūpinti savimi. Būtina išsaugoti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Labai svarbu nepavargti dvasiškai, nuolat ieškoti, kurti, tobulėti - o tai sugeba kiekviena moteris, tereikia noro! Pasistenkite į gyvenimą žiūrėti teigiamai ir nepamirškite, kad klimaksas nėra liga, tai tik natūralus moters gyvenimo periodas.

Dešimt amžinos jaunystės priesakų

Nors žmogui genetiškai garantuotas amžius - 120 metų, iš tiesų mūsų gyvenimas gerokai trumpesnis. Japonai vidutiniškai gyvena iki 79 metų, australai, graikai, kanadiečiai ir švedai iki 78, vokiečiai ir amerikiečiai - iki 76 metų. Rusų ir turkų Ariadnės siūlas susivynioja gerokai anksčiau - jau po 67 metų. Nigeriečiai ir somaliečiai miršta dar anksčiau - apie 47 gyvenimo metus.

Tarptautinė gydytojų, psichologų ir dietologų grupė sukūrė dešimt taisyklių, kurių laikantis gyvenimą galima šiek tiek prailginti ir suteikti daugiau malonumo mūsų žemiškai būčiai.

Nepersivalgykite. Vietoj įprastų 2500 kalorijų tenkinkitės 1500. Kartu jūs suteiksite iškrovą savo ląstelėms ir palaikysite jų aktyvumą. Ląstelės greičiau atsinaujins ir organizmas taps atsparesnis ligoms. Maitinkitės subalansuotai: valgykite ne daug, bet ir ne per mažai.
Meniu turi atitikti jūsų amžių. 30-metėms pirmosios raukšlelės atsiras vėliau, jei jos reguliariai valgys kepenėlių ir riešutų, vyresniems nei 40 metų žmonėms naudingas betakarotinas. Sulaukus 50-ies kalcis palaiko kaulų, o magnis - širdies "formą". Vyresniems nei 40 metų vyrams būtinas selenas, kurio yra sūryje ir inkstuose. Po 50-ies maitindamiesi žuvies produktais mes apsaugosime širdį ir kraujagysles.
Pasistenkite rasti sau tinkantį darbą. Darbas stimuliuoja jauną išvaizdą, tvirtina prancūzai. Tas kas nedirba, atrodo penkeriais metais vyresnis. Kai kurios profesijos, psichologų manymu, padeda išsaugoti jaunystę. Joms priskiriamos dirigento, filosofo, dailininko ir šventiko profesijos.
Susiraskite sau porą. Meilė ir švelnumas yra geriausia priemonė nuo senėjimo. Du kartus per savaitę seksu užsiiminėjantis žmogus atrodo 14 metų jaunesnis. Lytinio akto metu organizme išsiskiria endorfinas, kuris dar vadinamas laimės hormonu. Jis stiprina imuninę sistemą.
Turėkite savo nuomonę visais klausimais. Sąminingai gyvenantis žmogus kur kas rečiau puola į depresiją ar būna prislėgtas, nei tas, kuris yra pasyvus ir "teka pasroviui".
Judėkite. Netgi 8 minutės sporto per dieną ilgina gyvenimą. Judant išsilaisvina augimo hormonai, kurių gamyba ypač sumažėja sulaukus trisdešimties.
Miegokite vėsiame kambaryje. Įrodyta, kad miegantys 17-18 laipsnių temperatūroje ilgiau lieka jauni. Taip yra dėl to, kad organizmo medžiagų apykaita ir amžiaus ypatybių išryškėjimas taip pat priklauso nuo aplinkos temperatūros.
Retsykiais lepinkite save. Retsykiais, nepaisydami įvairių sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, palepinkite save gardumynais. O jei jums labai patiko nauja suknelė, rankinė ar kitkas, neverta tuoj pat galvoti apie ekonomiją.
Neužgniaužkite savyje pykčio. Tas, kuris nuolatos graužia tik pats save, vietoj to , kad papasakotų, kas jį jaudina, o kartais ir pasiginčytų, pasikeistų nuomone su aplinkiniais, labiau rizikuoja susirgti bet kuria liga, tarp jų ir vėžiu. Tarptautinio testavimo duomenimis, 64 procentai vėžiu sergančių respondentų, visada užgniaužia pyktį savyje.
Treniruokite smegenis. Kartkartėmis spręskite kryžiažodžius, žaiskite grupinius žaidimus, reikalaujančius protinės veiklos, mokykitės užsienio kalbų, skaičiuokite mintyse, o ne tik skaičiavimo mašinėle. Versdami smegenis dirbti mes lėtiname su amžiumi prasidedančią protinių galimybių degradaciją. Kartu aktyvimame širdies, kraujagyslių sistemos darbą ir medžiagų apykaitą.

Judėjimas - tai gyvenimas

Sveikata nėra neišsenkantis šaltinis. Ji nėra amžina, o turi savo rezervus. Kai juos netinkamai gyvendami išsekiname, tada ir susergame. Todėl savo sveikata rūpintis reikia ne tada, kai susergame, ar išeiname į pensiją. Sveikatą stiprinti, ją tausoti reikia nuo jaunystės, kai sveikatos jėgos dar yra neišsekintos.

Vienas reikšmingiausių sveikatos stiprinimo veiksnių yra pakankamas fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Judėjimas - biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra neįmanoma. Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Nepakankamas judėjimo aktyvumas yra vienas iš dižiausių lėtinių ligų išsivystymo faktorių. Pasak Pasaulio Sveikatos organizacijos, pakankamas judėjimo aktyvumas teigiamai veikia nuotaiką, savigarbą, gerina fizinę išvaizdą ir laikyseną, mažina priešlaikinį mirtingumą ir nutukimą, hipertenziją, širdies - kraujagyslių ligas.

Fizinis nejudrumas gresia tiems, kurie gyvendami, dirbdami daug sėdi. Kai kuriose šalyse nejudrumo lygis toks didelis, kad polinkio antsvoriui neįmanoma sustabdyti jokia suderinta dieta. Jau dabar pasaulyje yra apie 315 milijonų nutukusių žmonių. Šis skaičius kasmet vis didėja. Šiandienos technologinis progresas sudaro visas sąlygas mus "atleisti" nuo bet kokio fizinio darbo. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui nelieka vietos, viską "nurašome" laiko trūkumui. O dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu "civilizacijos" ligų. Tačiau, jei save laikome "protaujančiomis būtybėmis" ir norime būti sveikais iki senatvės, turim aukoti dalį savo laiko vardan tos sveikatos. Nes tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, geriau pailsime, todėl didėja darbingumas.

Fizinis aktyvumas ir tinkama mityba kartu padėtų išspręsti daugelį su antsvoriu ir nutukimu susijusių problemų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vidutinio intensyvumo fizinį judėjimą, pvz., spartų žingsniavimą ne trumpiau nei 30 min. kasdien ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę. Vaikščiojimas labiausiai naudingas daug sėdintiems žmonėms: eikite į darbą pėsčiomis, užuot važiavę mašina; eikite vakare pasivaikščioti, užuot sėdėję prie televizoriaus ar kompiuterio; savaitgalius praleiskite aktyviai sportuodami, užuot vartydamiesi ant sofos.

Nepakankamą fizinį aktyvumą lemia nežinojimas, kas yra pakankamas fizinis aktyvumas ir kokia jo nauda sveikatai, senėjimas, per didelis kūno svoris, paauglystė, bei priešinimasis kaitai (sunku pradėti). Tačiau, pradėjus mankštintis ir sportuoti, labai greitai pajuntami teigiami pokyčiai: pagerėja savijauta, atsiranda noras geriau atrodyti, įdomiai praleisti laisvalaikį bei stiprinti sveikatą. Jei Jūsų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, niekada nevėlu pradėti mankštintis ir sportuoti. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos ar sporto rūšį.

Mes visi žinome apie judėjimo svarbą mūsų sveikatai. Tačiau žinoti nepakanka. Reikia tikėti ir daryti!

Žalioji arbata pašalina nuovargį ir saugo nuo vėžio

Juodoji arbata nuo senų laikų labai mėgstama Europoje, o žalioji arbata, gaminama iš specialiomis sąlygomis džiovinamų jaunų lapelių, iš pradžių buvo neįprasta. Tačiau Kinijoje ir Indijoje, iš kur kilęs arbatmedis, gydomosios žaliosios arbatos savybės žinomos jau beveik 5000 metų. Į Europą ji buvo atgabenta tik XVI amžiuje ir iš pradžių vartota tik kaip stiprinamoji priemonė. Dauguma lietuvių taip pat mėgsta juodąją arbatą, o gerti žaliąją pas mus nėra labai populiaru. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių įsitikina, koks nuostabus ir naudingas šis žaliasis gamtos stebuklas.

Žaliosios ir juodosios arbatžolės - to paties arbatmedžio lapai, perdirbti skirtingai. Žalioji arbata natūralesnė, nors ir ne tokia kvapi kaip juodoji. Žalioji arbata, skirtingai nuo juodosios, neapdirbama termiškai. Ji džiovinama natūraliai, todėl arbatos lapelyje lieka visi vitaminai, eteriniai aliejai ir mikroelementai.

Žalioji arbata - pats seniausias gėrimas pasaulyje. Jau nuo seno žmonės pastebėjo, kad žalioji arbata turi teigiamų savybių: ji tonizuoja, padeda susikoncentruoti, suteikia žvalumo ir papildo kūno energiją. Japonijoje, kur žaliosios arbatos geriama daugiausia, žmonės pasižymi stipriais nervais, energingumu, jėga ir ištverme. Kinai ir japonai labiau mėgsta žaliąją arbatą ir vidutiniškai gyvena kur kas ilgiau negu europiečiai. Japonijoje vėžio tyrimų centro ekspertai nustatė, kad žaliosios arbatos mėgėjai visų tipų vėžiniais susirgimais serga 25-30 proc. mažiau nei tie, kurie visiškai nevartoja žaliosios arbatos. Šiuos duomenis patvirtina ir Amerikos mokslininkai. Jie nustatė, kad žaliosios arbatos lapuose yra per 40 proc. stiprių antioksidantų. Jie kaip tik ir mažina susirgimo krūties, plaučių, kepenų vėžiu riziką. Japonijoje vyrai rūko 2 kartus daugiau nei Amerikoje, tačiau jie dvigubai rečiau serga plaučiu vėžiu.

Gydomasis poveikis

Arbatžolėse esančios medžiagos aktyvina kraujodaros organus bei sandarina kraujagysles, teikia joms elastingumo, gerina širdies raumens darbą ir neleidžia susidaryti krešuliams. O kadangi jose yra kofeino, atsigėrę teisingai užplikytos arbatos, jaučiamės žvalesni, aktyviau dirba mūsų smegenys, todėl pagerėja atmintis, rega ir klausa. Žaliojoje arbatoje yra flavonoidų ir katechinų (juodojoje jų daug mažiau) - medžiagų, kurios šalina laisvųjų radikalų perteklių (laisvieji radikalai - tai labai aktyvios dalelės, sukeliančios žalingus procesus organizme). Todėl geriant žaliąją arbatą mažėja vėžio, "blogojo" cholesterolio kaupimosi ir aterosklerozės pavojus. Ji gerina ir pažeistų ląstelių atsinaujinimą. Žalioji arbata dėl antibakterinio poveikio rekomenduojama apsinuodijus maistu ir viduriuojant. Ji mažina pavojų susirgti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gerina virškinimą. Arbata padeda, kai keičiantis klimatui prasčiau jaučiamės, dėl žemo atmosferos slėgio svaigsta galva, išsklaido nuovargį. Žalioji arbata veikia panašiai kaip antibiotikai - stabdo kai kurių virusų dauginimąsi, varo šlapimą ir truputį malšina skausmą. Žinomas žaliosios arbatos poveikis gydant spindulinę ligą. Kai kurios medžiagos, esančios arbatžolių ištraukoje, naudingos odai, todėl vis daugiau kosmetinių firmų jas naudoja gamindamos regeneruojamuosius ir deginimosi kremus.

Gydytojai rekomenduoja per dieną išgerti 2-3 puodelius žalios arbatos, norint išvengti vėžinių susirgimų, juolab, kad kenksmingų arbatos savybių dar niekam nepavyko nustatyti. Visai nesenai nustatyta, kad žalioji arbata iš organizmo išstumia sunkiuosius metalus: šviną, kadnį, cinką. Plikant arbatą, žaliojoje lieka kur kas daugiau naudingų mineralinių medžiagų, nei juodojoje. Reguliariai vartojant žaliąją arbatą sąnariai išlieka kur kas ilgiau elastingi ir apskritai organizmas lėčiau senėja. Be to arbata mažina kraujo spaudimą, todėl Japonijoje iš visų išsivysčiusių šalių hipertonijos susirgimų mažiausia.

Kad žalioji arbata neprarastų gydomųjų savybių, ją reikia mokėti teisingai užplikyti: 1 puodeliui paimkite 0,5 arbatinio šaukštelio žaliosios arbatos. Vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 70 laipsnių Celsijaus. Arbata vandeniu užpilama per 3 kartus. Pirmiausia užpilame trečdalį puodelio, o po 1-2 min. papildome iki pusės puodelio. Dar po kelių minučių dapilame, kad būtų pilnas puodelis.

Tiriamas piktnaudžiavimas antibiotikais

Jeigu užpuolė sloga ar kosulys, ir ketinate vartoti antibiotikus, gerai prieš tai pagalvokite. “Esant nesunkiam peršalimui, visai nereikia antibiotikų, bronchito atveju jie reikalingi tik maždaug 10 proc. atvejų, skaudant gerklę – apie 10 – 15 proc.,” teigia dr. Jim Wilde, vaikų reanimacijos ir infekcinių ligų gydytojas iš Džordžijos medicinos koledžo. Nuo 90 iki 95 proc. visų infekcijų yra virusinės kilmės arba nesunkios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, ausų ar sinusų infekcijos. Tyrimų duomenimis, daugiau negu pusė visų pacientų Jungtinėse Valstijose vartoja priešbakterinius antibiotikus, esant gripui, peršalimui ar bronchitui, kuriuos visus sukelia virusai. Kelianti susirūpinimą rezultatų suvestinė pavertė dr. Wilde piktnaudžiavimo antibiotikais priešininku, jis skaito paskaitas sveikatos priežiūros specialistams, rezidentams ir studentams apie tinkamą antibiotikų vartojimą. Dabar jis yra pagrindinis tyrimo, kurio tikslas šviesti ir specialistus, ir pacientus apie piktnaudžiavimo antibiotikais žalą, dalyvis. Anot dr. Wilde, mes pastoviai pralaimime kovą prieš infekcijas, kadangi išsivysto vis daugiau antibiotikams atsparių bakterijų, net sparčiau, negu sukuriami nauji antibiotikai, veikiantys šias bakterijas. Dr. Wilde mano, kad antibiotikai reikalingi gydymui gyvybei tokių pavojingų infekcijų, kaip meningitas ar pneumonija, ir po 50 metų bus ne tokie reikalingi. Atsidursime dar sunkesnėje padėtyje, jeigu nekontroliuosime antibiotikų vartojimo. Šiuo metu vykdomas keturių metų trukmės tyrimas, kurio pirmaisiais metais apžvelgtas antibiotikų vartojimo dažnumas reanimacijos skyriuose. Tyrimo koordinatoriai rinko duomenis iš pacientų, analizavo kiek iš jų vartojo antibiotikus kvėpavimo ligoms gydyti. Antraisiais metais buvo vykdomas šviečiamasis darbas, dalyvaujant sveikatos priežiūros specialistams. Trečiaisiais metais bus tiriama, ar atliekami kraujo tyrimai padeda sumažinti antibiotikų vartojimą, o paskutiniaisiais – ar pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas davė ilgalaikių rezultatų. “Aš pradėjau savo karjerą kaip infekcinių ligų gydytoja, ir sakau jums: jei reikia vartoti antibiotikus, vartokite,” teigia dr. Wilde, „tik vartokite teisingai – kol visiškai pasveiksite, o ne tik iki simptomų išnykimo.“ Vis dėlto, pacientai ateina pas gydytojus tikėdamiesi gauti receptą antibiotikams, net nuo virusinių ligų, ir per daug gydytojų lengva ranka paskiria antibiotikus.” Trečiojo pasaulio šalys, kuriose antibiotikams nereikia receptų, jau išgyvena košmarą: jose jau nebeišgydomos ir paprastos infekcijos. JAV gydytojai labiausiai susirūpinę dėl vankomicinui atsparaus enterokoko, kuris gali sukelti bakterines širdies infekcijas, meningitą, sepsį, inkstų pūlines infekcijas. Jis nužudo daug žmonių. To nebuvo saugomasi apie 15 metų, ir enterokokas rado būdą išvengti vankomicino poveikio. Taigi, atliekamas tyrimas yra labai svarbus. Nuorodos: Science Daily

Kaip sulieknėti ir nepakenkti sveikatai

Kaip išlaikyti grakščią figūrą, idealią kūno masę, kaip atsikratyti antsvorio laikantis dietos, - dažna pokalbių tema atėjus pavasariui. Deja, susirūpinę išoriniu kūno grožiu vyrai ir moterys užmiršta, kad pertekliniai kilogramai - ne tik estetinė problema. Dabar beveik neabejojama, kad antsvoris sąlygoja kai kurių ligų išsivystymą (pvz., tiesiosios žarnos, krūties, gimdos vėžį, infarktą, insultą, II tipo cukrinį diabetą).

Blogiausia tai, kad dauguma antsvorio turinčių žmonių savimi susirūpina tik ligai prispyrus. Tuomet tenka laikytis griežtos dietos. Deja, atsikratyti 20-30 "nereikalingų" kilogramų yra gerokai sunkiau nei 5-10 kilogramų.

Šiuolaikiniai dietologai yra sukūrę daug efektyvių dietų, padedančių greitai pasiekti norimų rezultatų. Deja, grįžus prie įprastos gyvensenos ir mitybos numesti kilogramai greitai priauga. Norint to išvengti, būtina subalansuoti mitybą ir fizinį krūvį.

Pirmiausia išvalykite organizmą

Laikantis liesinančios dietos, paprastai sutrinka žarnyno veikla. Dėl jame nuolat vykstančių rūgimo ir puvimo procesų, pučia vidurius, kamuoja pilvo skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Dėl to ilgainiui pablogėja bendra savijauta, padidėja nervingumas, pasireiškia apatija. Norint viso to išvengti ir padidinti dietos efektingumą, pirmiausia reikia deramai išvalyti organizmą. Tik ne klizmomis, vidurius laisvinančiais ar šlapimo skyrimąsi stimuliuojančiais preparatais, kurie nėra labai naudingi sveikatai, o natūraliais subalansuotais preparatais, kurie puikiai išvalo žarnyną ir normalizuoja organizmo sistemų, skatinančių šlakų bei toksinų pasišalinimą iš organizmo, veiklą. Tokių preparatų reikia teirautis vaistinėse.

Neskubėkite

Nesveika suliesėti labai greitai. Nereikalingų riebalų sankaupoms pašalinti reikia skirti maždaug dvigubai daugiau laiko nei truko jų susikaupimas. Pernelyg griežtos dietos arba badavimas labai išvargina organizmą, todėl pradėjus normaliai maitintis jis skuba "atsigriebti su kaupu". Greitai liesėti nenaudinga dar ir todėl, kad riebaliniame audinyje susikaupia daug toksinių medžiagų, kurios nykstant šiems audiniams gali patekti į kraują. Organizmui sunku atremti tokią didelę cheminę ataką. Jam pavojinga prarasti daugiau negu 1 kg antsvorio per savaitę.

Sumažinkite kalorijų, o ne maistinių medžiagų kiekį

Tunkama tuomet, kai energijos išeikvojama mažiau negu jos gaunama su maistu, t.y. kai suvartojama per dau kilokalorijų. Siekiant atsikratyti kilokalorijų pertekliaus, paprastai labai nuskurdinamas racionas, todėl organizmui pristinga gyvybiškai svarbių medžiagų. Kad taip neatsitiktų, reikia neatsisakyti maistingų produktų, tik stengtis sumažinti jų kaloringumą: valgyti daugiau virto arba garuose šutinto, o ne kepto maisto, vartoti mažiau riebalų (ypač gyvulinės kilmės), atsisakyti rafinuotų saldumynų ir pan. Svarbiausia, kad organizmas gautų pakankamai baltymų (mažiausiai 20-30 g per parą) ir angliavandenių (80 g), nes jų stokojant kamuoja silpnumas, padidėjęs dirglumas, depresinė nuotaika. Jei sumažinti kalorijų kiekį maiste nenuskriaudžiant organizmo pernelyg sunku, reikia padidinti fizinį krūvį.

Nenusiminkite

Net labai sėkmingas liesėjimo procesas tam tikru metu trumpam tarsi "įstringa", ir kūno svoris nebemažėja. Taip pasireiškia normali organizmo reakcija, dėl kurios nereikia labai krimstis. Pakitus mitybai, pakinta ir organizmo medžiagų apykaita bei raumeninių ir riebalinių audinių santykis. Tad reikia ramiai palaukti, kol organizmas pripras prie šių pokyčių ir vėl pradės "švaistyti" riebalus.

Neskriauskite savęs

Laikantis dietos, nebūtina atsisakyti šventinių pobūvių su vaišėmis, ignoruoti pietus su draugais ir pan. Toks liesėjimas būtų pernelyg nuobodus ir kankinantis procesas. Galima kartkartėmis leisti sau pasivaišinti, tik po vaišių reikia laiku susizgribti ir vėl ryžtingai apriboti mitybą. Dėl trumpalaikio dietos pažeidimo kūno svoris nepadidėja. Svarbu "nesivaišinti" dažnai.

Padėkite savo organizmui

Kūno masės mažėjimas organizmui - nemenkas stresas, todėl jis kaip įmanydamas priešinasi, reikalaudamas maisto ir išreikšdamas tai stipriu alkio pojūčiu. Jeigu labai sunku jį ištverti, reikia vartoti vadinamuosius apetito reguliatorius (pvz.,augalinį preparatą LOWCAL, kuris tinka vartoti kaip pagalbinę priemonę laikantis dietos, siekiant sumažinti su maistu gaunamų kilokalorijų kiekį), kurie susilpnina alkį, sumažina norą smaližauti, sulėtina riebalų sintezę organizme, pagerina medžiagų apykaitą.

Ir atsiminkite: biologinis žmogaus amžius priklauso nuo genų, o aktyvus - nuo mitybos!

Lieknėkime sveikai

Amerikiečių gydytojos dietologės Deboros Waterhouse sukurtas lieknėjimo būdas nėra dieta. Jos patarimai, paremti naujausiomis žiniomis apie moters fiziologiją, skirti toms, kurios jau pavargo nuo įvairiausių dietų ir yra pasiryžusios dailią figūrą išsaugoti visam gyvenimui pakeitusios kai kuriuos savo įpročius.

Moterų riebalų ląstelių vystymosi ciklas

Prasidėjus brendimui, mūsų riebalų ląstelės "supranta", kad yra moteriškos. Organizmas gamina vis daugiau moteriškų lytinių hormonų estrogenų, o šie savo ruožtu "pažadina" krūtų, klubų, šlaunų riebalų ląsteles. Išstypusios paauglės kūnas akivaizdžiai suapvalėja. (Gamta šitaip ruošia moterį galimam nėštumui dar nuo tų laikų, kai mūsų protėviams tekdavo išgyventi nenumatytus badmečius). Nėštumo metu estrogenų ypač padaugėja, todėl riebalų ląstelėms tenka darbuotis itin uoliai. Trečiasis "darbymetis" riebalų ląstelėms prasideda prieš menopauzę. Rodos, keista, nes tuo metu kūnas tikrai nesiruošia galimam nėštumui. Atvirkščiai - estrogenų gamyba tolydžio lėtėja. Tačiau kaip tik tada riebalų ląstelės pradeda elgtis kaip tikros draugės: kaupia atsargas ir didėja (net iki 20%), kad konpensuotų estrogenų trūkumą.

Tad jei gamta apdovanojo jus itin moteriška figūra, neskubėkite taikytis su likimu. Tiesa, norėdamos atsikratyti antsvorio turėsite gerokai pavargti: klubų ir šlaunų riebalų ląstelės budriai saugo sukauptus "turtus". Turėtumėte nepamiršti, kad riebalų ląsteles suaktyvina ir netinkama dieta, persivalgymas, riebus maistas, nejudrus gyvenimo būdas. Tačiau pakeisti šiuos įpročius - kiekvienos jėgoms, jeigu tikrai to trokštate! Tereikia išmokti ir įsidėmėti kelias paprastas taisykles, kad žinotumėte, kaip pergudrauti savo darbštuoles riebalų ląsteles. Tik neskubėkite visų jų įgyvendinti per vieną dieną - įpročių taip greitai nepakeisite, juk formavosi jie kelis ar keliasdešimt metų. Ir nesitikėkite (kad nenusiviltumėte) akimirksniu sulieknėti - tai gana ilgas, užtat patikimas lieknėjimo būdas.

1 taisyklė Priverskite savo riebalų ląsteles prakaituoti

Reguliari ir pakankamai intensyvi mankšta - svarbiausia sėkmės sąlyga! Jūsų tikslas - keturios 45-60 min. trukmės treniruotės per savaitę. Jeigu paskutinį kartą mankštinotės per fizinio lavinimo pamokas mokykloje ir daugiau neketinate užsiimti tokiais "niekais", turėtumėte pakeisti savo požiūrį. Mat tik fizinis krūvis iš tiesų priverčia riebalų ląsteles atsikratyti sukauptų atsargų. Visi kiti toliau minimi dalykai (valgymas tik išalkus, riebaus maisto atsisakymas ir pan.) tik trukdo riebalų ląstelėms kaupti riebalus.

Nuo ko pradėti?

Jeigu ilgokai nesimankštinote ir nedrįstate rodytis sporto klube ar pritrūkstat oro net šiek tiek pabėgėjus, pradėkite nuo pasivaikščiojimų. Susiplanuokite laiką taip, kad tai daryti galėtumėte kasdien. Vėliau pagalvokite ir apie kokią nors sporto šaką.
Rinkitės mėgstamą sporto šaką, kad sportuoti būtų malonu.
Susidarykite veiksmingą treniruočių programą. Joje turėtų būti trys elementai: ištvermės, lankstumo lavinimo pratimai ir pratimai atskiroms raumenų grupėms.
Naudokitės įpročio jėga. Savo dienotvarkėje iš anksto numatykite mankštai skirtą laiką - tuomet tiesiog nekils minčių praleisti treniruotę. Prikalbinkite kartu mankštintis ir draugę. Dviese bus linksmiau.

Verta žinoti. Geriau mankštintis 3 kartus per savaitę po valandą, nei kasdien po pusvalandį.

2 taisyklė Daugiau niekada nesilaikykite griežtų dietų

Pilnėti linkusios moterys kovoja su visiškai natūraliu organizmo maisto poreikiu. Jūsų tikslas - išmokti nelaikyti maisto savo priešu.

Nebijokite valgyti! Tam, kad sėkmingai lieknėtumėte, reikia valgyti. Šią paradoksalią mintį patvirtina statistikos duomenys: šių dienų moteris vidutiniškai per dieną suvartoja 200 kcal mažiau ir sveria 3 kg daugiau nei vidutinė moteris 1960 metais. Kodėl? Mitybos specialistai mano, kad dėl to kalta dailiąją lytį apėmusi dietų manija. Kiekviena mažo kaloringumo dieta (mažiau kaip 1000 kcal per dieną) ilgam sutrikdo medžiagų apykaitą. Riebalų ląstelės, nežinodamos, ko dar laukti iš savo šeimininkės, išmoksta taupyti kalorijas: kuo mažiau valgote, tuo mažiau kalorijų reikia būtiniems gyvybiniams procesams užtikrinti. Turbūt sutiksite, kad kvaila valgyti mažiau tam, kad... storėtum. Patikimesnis būdas sulieknėti - valgyti visavertį maistą ir mankštintis. Nepamirškite, kad fiziškai aktyvūs žmonės net ir lieknėdami gali suvalgyti daugiau už gyvenančius nejudriai.

Kaip dietos veikia riebalų ląsteles? Tikroji žodžio "dieta" reikšmė - tam tikras sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Tačiau mes, norėdami sulieknėti (ypač prieš kokį nors svarbų įvykį) pradedame gyventi pusbadžiu - atseit laikomės dietos. Kaip į tokį išbandymą reaguoja mūsų riebalų ląstelės? Jos, gudruolės, išmoksta kaupti atsargas iš kiekvienos gaunamos kalorijos, o organizmui trūkstamos energijos tenka imti iš raumenų. Nustatyta, kad kuo mažesnis dietos kaloringumas, tuo daugiau raumenų netenkame. Be to, baigus laikytis dietos riebalų ląstelės dar ilgai dirba "taupymo" režimu ir sėkmingai didina savo atsargas. Jeigu norite ilgai išlikti liekna, daugiau niekada nesilaikykite dietos, kurioje numatyta mažiau kaip 1200 kcal per parą.

Patarimas Prieš griebdamasi kokios nors "stebuklingos" dietos pagalvokite, ar pajėgsite jos laikytis... visą likusį gyvenimą. Vėliau svoris vėl padidės ir, greičiausiai, bus didesnis, negu prieš laikantis dietos.

3 taisyklė Valgykite tik išalkusios

Galite valgyti viską, ką mėgstate ir kas jums skanu. Jūsų tikslas - visam gyvenimui atsiminti šią paprastą taisyklę - valgyti, kai išalkote, ir nevalgyti, kai nejaučiate alkio.

Kaip atskirti tikrą alkį nuo tariamo? Eksperimentai parodė, kad dauguma žmonių tik vienu atveju iš penkių valgo tada, kai jaučia tikrąjį alkį. Prisipažinkite, ir jūs dažnai valgote dėl kitų priežasčių - jums liūdna, nuobodu, esate pavargusi, tikitės užpildyti dvasinę tuštumą. Be to, valgymo laiką lemia ir išoriniai dalykai: valgote, nes atėjo pietų metas, nes žinote, kad vėliau nebus laiko užkąsti, nes susitarėte papietauti su draugais, nes kas nors vaišina. Jei valgote nebūdama alkana, maitinate savo riebalų ląsteles, o jei prie stalo sėdate jausdama tikrąjį alkį, maitinate savo organizmą. Išmokus atskirti tikrąjį alkį nuo kitų organizmo poreikių, galima liautis skaičiuoti kalorijas!

Patarimas Keisti valgymo įpročius geriausia pradėti nuo užrašų. Užsirašykite ne tik ką suvalgote, bet ir kodėl valgote. Ar tikrai buvote alkana? O gal valgėte iš nuobodulio arba susinervinusi? Tokie užrašai gali padėti praregėti. Jeigu dažnai valgote ne malšindami alkį, ieškokite kitų būdų, kaip įveikti sresą, nusiraminti ar išblaškyti nuobodulį.

4 taisyklė Valgykite dažnai, bet po nedaug

Ši taisyklė daugeliui, pasirodo, sunkiausiai įveikiama. Tam trukdo amžinas laiko trūkumas, įsigalėję stereotipai ir ... ištampytas skrandis. Tačiau jos nesilaikydamos gerų rezultatų nepasieksite. Jūsų tikslas - valgyti ką norite, bet tik tada, kai išalkstate, ir ne daugiau, nei telpa į skrandį.

Kiek valgyti? Būtinai perskaitykite 4 taisyklę iki galo: "po nedaug". Ką tai reiškia? Kad porcija turi būti ne didesnė, nei telpa į neištampytą skrandį (apie 300 ml). Ir visai nesvarbu, ar valgysite kopūstų salotas, ar keptą vištą. Atrodo nelogiška? Tačiau pagalvokite: suvalgius kopūstų greitai pajusite alkį ir vėl galėsite ką nors suvalgyti, o nuo vištos jausitės soti ir galbūt visą dieną nebevalgysite. Paprasčiausias būdas nustatyti, kiek galite suvalgyti vienu prisėdimu, - įsivaizduoti, kiek tilptų ant jūsų delno. Tiesa, normalaus, neištampyto skrandžio talpa yra lygi žmogaus kumščio dydžiui. Tačiau sukramtyto maisto tūris sumažėja, todėl galite suvalgyti šiek tiek daugiau - tiek, kiek telpa ant ištiesto delno. Valgykite tokio dydžio porcijomis (net obuolius ar salotų lapus), ir jūsų skrandis susitrauks jau po dviejų savaičių.

Patarimas Stenkitės niekada nepersivalgyti: nuo stalo pakilkite tada, kai jaučiatės soti, bet dar galėtumėte ką nors suvalgyti. Tiesa, norėdamos sulieknėti turėtumėte vengti "tuščių" kalorijų - saldumynų, bulvių traškučių, aukščiausios rūšies miltų kepinių. Juk jūsų tikslas pamaitinti organizmą, o tuose produktuose, be kalorijų, daugiau nėra jokių naudingų medžiagų.

5 taisyklė Nevalgykite vėlai vakare

Šią taisyklę visi žino. Jūsų tikslas - jos dar ir laikytis. Vėlyva vakarienė - puota jūsų riebalų ląstelėms. O jeigu vakare prisikertate už visą dieną, joms tai - tikra puota. Tų "vakarinių" kalorijų organizmui paprasčiausiai nereikia. Mat medžiagų apykaitos aktyvumas įvairiu paros metu labai skiriasi. Pavyzdžiui, jeigu organizmo poreikiams patenkinti reikia 2000 kcal per parą, jos pasiskirsto taip:

nuo 6 iki 18 val. - 1500 kcal,
nuo 18 iki 6 val. - 500 kcal.

Nepamirškite, kad visas kalorijas, kurių tuo metu nereikia organizmui, mielai "priglaudžia" jūsų riebalų ląstelės.

Patarimas Tėra du veiksmingi būdai savo valgymo įpročius priderinti prie medžiagų apykaitos aktyvumo:

vakarieniaukite ne vėliau kaip 17-18 val.
jei tuo metu dar dirbate ir negalite pavalgyti, bent ko nors užkąskit, kad negrįžtumėte namo išbadėjusi ir nepultumėte tuštinti šaldytuvo.

6 taisyklė Venkite riebių produktų

Tai - vienintelis draudimas renkantis maisto produktus. Jūsų tikslas - po truputį mažinti suvartojamų riebalų kiekį iki 30-40 g per dieną.

Dar ne taip seniai didžiausiais nutukimo "kaltininkais" laikytos kalorijos ir daug angliavandenių turintys kasdieniai produktai - duona, bulvės, kruopos, makaronai. Svarbiausias argumentas buvo... kiaulių penėjimo patirtis. Tačiau angliavandeniai jau "reabilituoti". Mat pagaliau susigriebta, kad žmonių ir kiaulių medžiagų apykaita iš esmės skiriasi! Vis daugiau mokslininkų pripažįsta, kad žmogaus organizmas nelinkęs kaupti riebalų atsargų iš angliavandenių. Tam vienu prisėdimu reikėtų suvalgyti ne vieną kilogramą bulvių ar duonos. Taigi metas liautis skaičiuoti kalorijas. Jeigu norite sulieknėti nepakenkdami sveikatai, skaičiuokite tik su maistu gaunamų riebalų kiekį, bet užtat gramų tikslumu.

Turbūt jau niekas neabejoja, kad su maistu gaunamiems riebalams - tiesiausias kelias į mūsų riebalų ląsteles. Tuo tarpu angliavandeniams ir baltymams tenka įveikti daug kliūčių, kol į jas patenka. Tik nemanykite, kad atsisakius sviesto, aliejaus, riebios mėsos būsite pasiekusi savo tikslą. Anaiptol! Atidžiau pažvelgusios į maisto produktų etiketes pamatysite, kad riebalų yra beveik visur - net duonoje, džiuvėsėliuose, kruopose (tiesa, labai nedaug). Pabandykite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek riebalų per dieną suvartojate. Gali būti, kad daugiau kaip 100 g (toks mūsų šalies gyventojų vidurkis). O reikėtų gerokai mažiau: 60-70 g, jei nori išlaikyti nekintantį svorį, ir 30-40 g, jei nori atsikratyti antsvorio.

Patarimas Labiausiai reikėtų vengti cukraus ir riebalų derinio (tortų, pyragaičių, riebių desertų). Cukrus trukdo skaidyti riebalus, todėl medžiagų apykaita atsiduria riebalų kaupimo "aklavietėje".

Kodėl sergame?

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia rinovirusai. Inkubacinis periodas yra 1-4 dienos, antibiotikai nepadeda, ligos eiga - nuo lengvos iki vidutinio sunkumo. Galimos komplikacijos - vidurinės ausies, plaučių uždegimas, sinusitas.

Gripas yra daug sunkesnė virusinė liga, jos eiga gali būti labai sunki. Gripą sukelia RNR tipo virusai, gali būti A, B ir C tipų. Paplitęs, jis labai greitai keičia savo antigenines savybes (mutuoja). Inkubacinis periodas yra 1-4 dienos, ligos simptomai išryškėja praėjus vienai dienai po to , kai žmogus užsikrėtė nuo kito. Pastarasis gali užkrėsti kitus dar 7 dienas. Žmogaus organizmas tampa atsparus tik tai viruso rūšiai, kuria sirgo. Ligos eiga sunki: aukšta temperatūra, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Sveikstama labai lėtai. Komplikacijos - plaučių uždegimas, encefalitas, perikarditas.