Vaisiai - naudingiausias, suteikiantis daugiausiai energijos bei ilginantis gyvenimą maistas. Juose yra daugiausiai gyvojo vandens. Dauguma žmonių juos labai mėgsta, tačiau neišmanydami, kada juos valgyti, skundžiasi, kad nuo jų didėja rūgštingumas, pučia vidurius, atsirūgstama ir panašiai. Todėl neretai žmonės visai jų nevalgo arba valgo labai mažai, dėl to sutrinka medžiagų apykaita, netenkama daug reikalingų vitaminų.

Iš šviežių vaisių ir daržovių žmogaus organizmas gauna daug gyvojo vandens, prisodrinto vitaminų, mikroelementų. Harvardo mokslų akademijos dr. Viljamas Kastelis teigia, jog vaisiai turi medžiagų, kurios profilaktiškai veikia širdies ir kraujotakos sistemos ligas, labai veiksmingi gydant nutukimą. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos valgyti. Ilgą laiką mums buvo teigiama, kad jokiu būdu negalima valgyti vaisių esant tuščiam skrandžiui, o pasirodo, kaip tik taip - teisingiausia. Vaisius naudingiausia valgyti ryte, iki 12 val.

Vaisiai virškinami ne skrandyje. Jie (išskyrus bananus, datules ir džiovintus vaisius) per skrandį, tartum per tunelį, pereina per 20-30 minučių, susiskaido ir vertingas gyvybines medžiagas išskiria žarnyne. Kadangi vaisiai skrandyje užsibūna labai trumpai ir čia nevirškinami, jų negalima valgyti su kitu maistu arba po jo. Esmė ta, kad vaisius reikia valgyti, kol skrandis tuščias. Kai tik vaisiai susimaišo su kitu maistu ir skrandžio sultimis, visa masė pradeda gesti. Valgyti reikia tik šviežius ir džiovintus vaisius. Kepti, virti, konservuoti yra beveik beverčiai. Taip pat ir sultis gerkite šviežias, ką tik išspaustas.

Švieži vaisiai valgomi prieš valgį, ne mažiau kaip 20-30 min., o krakmolingi arba džiovinti - bananai, figos, datulės, razinos ir kt. - 45-60 min. Po valgio taip pat reikia žinoti, kada galima valgyti vaisius, kad nepakenktumėte sveikatai. Jeigu suvalgėte žalių salotų, vaisius valgykite po 2 valandų, taikant suderintą mitybą be mėsos - po 3 valandų; po tinkamai suderinto maisto su mėsa - po 4 val., jeigu produktai visai nederinti - po 8 valandų.

Artėja metas, kai užsiauginsime savo vaisių ir uogų, tad valgykite juos pasigardžiuodami, nebijodami nemalonių pojūčių. Tik darykite tai teisingai.

Kiviai

Kiviai - kininės aktinidijos. Mokslininkai spėja, kad šio vaisiaus amžius siekia 50 milijonų metų.

Šie vaisiai dažnai vadinami "vitaminų bomba". Jie stiprina organizmą, gražina odą ir tinka valgyti besilaikančioms dietų. Kiviuose gausu vitamino C, geležies, fosforo, kalcio, kalio, magnio, jodo, B grupės vitaminų, taip pat A, D. Medicinoje jau nuo seno vartojami profilaktiškai ir gydymui, esant fiziniam ir protiniam nuovargiui. Patartina valgyti juos persišaldžius, sergant gripu. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina organizmo gyvybines funkcijas. Juose esantis magnis stiprina raumenis.

Kiviuose esantys pektinai bei ląsteliena skatina žarnyno veiklą, padeda esant vidurių užkietėjimui, o organinės rūgštys gerina virškinimą. Manoma, kad kiviai šiek tiek spartina medžiagų apykaitą, todėl jų patariama valgyti siekiantiems sulieknėti.

Tačiau kiviai nerekomenduojami sergantiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Kartais jie sukelia alergines reakcijas.

Kivius galima laikyti ilgai. Nuluptais ir supjaustytais tinka gardinti ne tik desertus, bet ir žuvų, paukštienos užkandžius.

Subalansuota mityba

Svarbi sąlyga, kad būtumėme energingi ir žvalūs - subalansuota mityba. Ji ypač aktuali žiemą, kai organizmas kaupte kaupia riebalų atsargas. Rinkdamiesi maistą žiemą, paisykite 9 sveikos mitybos taisyklių:

Kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 5 vaisių ir daržovių porcijas.
Į valgiaraštį įtraukti ankštinių daržovių ir sojų produktų.
Rinkitės kuo mažiau perdirbtus produktus (pvz.: natūralią mėsą - vietoj maltos ar konservuotos).
Per dieną išgerkite ne mažiau kaip 8 stiklines vandens.
Venkite kaloringų patiekalų.
Nepersivalgykite.
Valgykite produktų, kuriuose daug vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Kasdien išgerkite vieną dvi stiklines kefyro ar natūralaus jogurto.
Valgydami stenkitės pajusti malonumą.

Ir nepamirškite kuo daugiau šypsotis!

Apie obuolius

Ruduo - metas, kai obelų šakos linksta nuo raudonskruosčių obuolių derliaus. Ir nesvarbu, kad mūsų soduose užaugę, ne visada tokie gražūs, kaip chemija apipurkšti "importinukai". Atsivalgykite jų iki sočiai. Juk tai taip sveika.

Obuoliuose nemažai vitaminų (ypač vitamin C) ir mineralinių medžiagų (daugiausia kalio, kalcio, magnio ir geležies ), naudingų odai, plaukams ir nagams. Ypač vertingas mikroelementas - sicilis, kurio daugiausia yra obuolių odelėje, todėl geriausia obuolius valgyti neluptus. Obuoliuose nemažai ląstelienos, kuri gerina virškinimą. Dėl to iš organizmo greičiau pašalinamos įvairios kenksmingos medžiagos. Todėl nors per patį obuolių sezoną saldžius desertus bandykite keisti obuoliais arba jų sultimis. Neleisdami užkietėti viduriams obuoliai paspartina medžiagų apykaitą. Ląsteliena, kurios gausu obuoliuose, lėtina angliavandenių pasisavinimą - cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, ne taip greitai išalkstama. Obuoliuose taip pat nemažai pektinų. Šios skaidulinės medžiagos mažina cholesterolio (ypač "blogojo") kiekį kraujyje, veiksmingai valo organizmą. Beje, pektinai kaitinami nežūva, todėl teigiamą jų poveikį pajusite ne tik kramsnodami šviežius obuolius, bet ir valgydami karštus jų patiekalus.

Obuoliai naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, detoksikuoja organizmą, stimuliuoja kraujodarą, palengvina atsikosėjimą, pagreitina žaizdų gijimą, reguliuoja medžiagų apykaitą ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, gerina kraujagyslių pralaidumą, stiprina organizmą, saugo nuo skydliaukės ligų (sveika valgyti sėklytes), akmenligės. Ne taip senai paskelbta, kad obuoliai ypač naudingi rūkaliams. Anglų mokslininkai tokį obuolių poveikį aiškina dideliu juose esančių antioksidantų kiekiu: plaučiai dalinai apsaugomi nuo tabako dūmų ir žalingų medžiagū, esančių įkvepiame ore.

Obuolius daug kas mėgsta, bet dažnai skundžiasi, kad nuo jų sutrinka virškinimas, pučia vidurius ar graužia rėmuo. Šių nemalonumų išvengsite, jei obuolius valgysite ne kaip desertą, o kaip atskirą patiekalą. Beje, visus vaisius reikėtų valgyti, kol skrandis tuščias. Mat vaisiai virškinami trumpiausiai - 20-30 min. Suvalgius obuolių tuomet, kai skrandis pilnas kitokio maisto, sutrinka ir vaisių, ir to kito maisto virškinimas.

Pasimėgaukime vasaros gėrybėmis!

Vasarą lengviausia suliesėti.Todėl užuot kimšę pyragaičius valgykime daugiau daržovių ir vaisių!

O ledus, kurių taip norisi paskanauti karštą vasaros dieną, keiskite vaisių šerbetu: maišikliu sumaišykite aviečių, serbentų ar kitų mėgstamų uogų (galima ir vaisių) su trupučiu likerio ir pasaldinkite vynuogių sultimis. Šaldydami šerbetą kartkartėmis kruopščiai jį išmaišykite.

Šio gaivinančio nekaloringo skanėsto galite pasidaryti daugybės rūšių! Ir skanu, ir nekaloringa, ir puikiai gaivina!

Špinatai

Tai labai vertinga ankstyva vienmetė lapinė daržovė, turinti daug reikalingų vitaminų ir mineralų. Į Europą šį daržovė atkeliavo tik XII a. - ispanams ją atvežė arabai. Arabai špinatus vadina "daržovių karaliais" ir labai vertina.

Lietuvoje špinatai auginti ir vartoti pradėti palyginus nesenai, o gaila. Ši daržovė puikiausiai auga mūsų krašte. Vartojimui tinkami lapai užauga per mėnesį, dėl to per vasarą galima nuimti ir kelis derlius. Auginami kaip salotos. Mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs.

Špinatai - natūralus, lengvai virškinamas baltymų šaltinis. Daugiau baltymų iš daržovių turi tik žirniai ir pupelės. Juose taip pat daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, vario, mangano, nikelio. Juose randama ir jodo, todėl ši daržovė labai tinka skydliaukės ligų profilaktikai. Špinatai - natūralių vitaminų (C,B1,B2,B6,PP,K,E,D), karotino, folio ir kt. rūgščių, angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės) bei flavonoidų šaltinis. Špinatuose esanti geležis, ypač chlorofilas, savo chemine sudėtimi labai panaši į hemoglobiną, todėl ši daržovė labai naudinga sergantiems mažakraujyste ir tuberkulioze. Vartojant špinatus gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Juose yra daug sekretino, kuris gerai veikia skrandžio ir kasos darbą. Naudingi, kai virškinamajame trakte kaupiasi dujos, kietėja viduriai, sergant diabetu, hipertonija. Taip pat jie stiprina nervų sistemą. Kadangi jų sudėtyje yra daug baltymų ir įvairių vitaminų, jie rekomenduojami dietinei mitybai, avitaminozių profilaktikai.

Nepaisant didelės maistinės vertės, daugeliui mūsų jie dar nėra įprasta ir mėgiama daržovė, ir ne visi sugeba ją deramai paruošti. Iš špinatų lapų gaminamos vitamingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kt. patiekalai. Labiausiai dera su pieno produktais: sūriu, varške, grietinėle, taip pat su muskato riešutu, kedro riešutais, pomidorais, turkiškais žirniais. Taip pat labai tinka dietinei mitybai. 100g špinatų tėra tik 30 kcal.

Jie skinami, kol būna švelnūs ir neperaugę. Peraugę tampa ne tik neskanūs, apkartę, bet net ir kenksmingi. Nuskintus lapus reikia tuoj pat suvartoti arba juos (ir iš jų pagamintus patiekalus) dėti į šaldytuvą ir saugoti ne ilgiau kaip 2 dienas. Šiltai laikomi per 24-28 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie žalingi žmogaus organizmui. Dėl tos pačios priežasties niekada nešildykite špinatų valgių!

Dėmesio! Kadangi špinatai turi daug rūgštynių rūgšties, nepatartina jų valgyti sutrikus vandens bei elektrolitų apykaitai, sergant podagra, kepenų ir inkstų ligomis.

Pavasarį patiekalus gardinkite šviežiais daigais

Liaudies medicinoje daiginti grūdai vertinami jau keletą šimtmečių. Daiginti grūdai - aukštos biologinės vertės produktas. Tai puikiai žino jogai, nuolat vartojantys juos maistui. Daigai suteikia mūsų organizmui labai daug jėgų, nes būtent augalui dygstant suaktyvėja gyvybinė energija. Sudaiginti grūdai yra "gyvi", todėl žmogaus organizmui teikia labai daug energijos. Be to, "gyvieji" produktai organizme sukelia šarmines reakcijas, kurios sulėtina oksidacijos procesus, skatinančius organizmo senėjimą ir ligų vystymąsi. Šie produktai išvalo organizmą. Manoma, kad jie gali užkirsti kelią vėžiui.

Gležnuose įvairių augalų daigeliuose daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių dabar labiausiai trūksta mūsų organizmui. Daigintuose grūduose yač daug baltymų, o esančios mineralinės medžiagos daug lengviau pasisavinamos.

Daigintų grūdų ir sėklų galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse arba susidaiginti patiems. Tik grūdus pirkite maisto prekių parduotuvėje, bet jokiu būdu ne ten, kur parduodamos sėklos - paprastai jos būna beicuotos ir maistui netinka!

Kaip daiginti grūdus ir sėklas Daiginti praktiškai galima visas grūdines ir ankštines kultūras. Bet dažniausiai daiginami kviečiai, rugiai, lęšiai, pupelės, grikiai, saulėgrąžos, žirniai, ridikėliai. Grūdai arba sėklos suberiami į stiklainį ir užpilami vėsiu vandeniu taip, kad žaliavą jis apsemtų maždaug 6-7 cm. Indas uždengiamas marle, jo kaklelis aprišamas ir pastatomas šiltai. Po 6-12 valandų vanduo nupilamas: jis įgavęs tamsią spalvą, kartoką skonį ir specifinį kvapą. Šiame vandenyje daug kenksmingų medžiagų, kurių buvo grūduose. Grūdai plaunami tol, kol nuo jų nubėgęs vanduo pasidaro visiškai skaidrus. Tuomet stiklainis paverčiamas ant šono ir uždengiamas, kad grūdai būtų visiškoje tamsoje, bet gautų pakankamai oro. Daiginami grūdai 3 kartus per dieną nuplaunami vėsiu vandeniu, neišbėrus jų iš indo. Jeigu plaunama rečiau, sulėtėja dygimo procesas. Nuplovus grūdus, vandenį reikia išvarvinti iki paskutinio lašo, nes jo likučiai gali sukelti puvimo procesus. Paprastai daigai prasikala per 3-5 dienas. Sudygę grūdai užpilami vandeniu, kuris po to nupilamas drauge su plūduriuojančiais sėklų lukštais. Stiklainis su žaliava 2 dienas laikomas ant palangės, kad daigai šviesoje gautų chlorofilo ir sužaliuotų. Pagamintas produktas laikomas šaldytuve ir valgomas kiekvieną dieną. Daigintų grūdų galima dėti į mišraines, kitus daržovių patiekalus, sriubas, omletus, berti ant picos ar sumuštinių. O daiginti kviečiai, sumaišyti su medumi, - puikiausias desertas. Skanu ir sveika! Daiginti grūdai valgomi su visa "uodegėle". Tik nuo sojų reikia pašalinti kietą luobelę, o pačias pupeles šiek tiek patroškinti. Kitų augalų daigus į karštus patiekalus dėkite jau visiškai baigdami gaminti. Daigintus grūdus šaldytuve galima laikyti 2-3 dienas (ne ilgiau).

Kadangi daigintuose grūduose yra labai daug fermentų, tai jie pagerina sunkiai virškinamo maisto pasisavinimą, malšina puvimo procesus žarnyne ir padeda pasišalinti toksinėms medžiagoms. Žodžiu, sudygę grūdai normalizuoja biocheminį ir energetinį balansą žmogaus organizme.

Siūlome pabandyti salotas su daigintais grūdais. 2 porcijos. 1 porcijos energ vertė - 201 kcal.

stiklinė daigintų kviečių, 1 valg. šaukštas medaus, 1/2 citrinos sulčių
1 valg. šaukštas džiovintų abrikosų
1 valg. šaukštas džiovintų slyvų
1 valg. šaukštas džiovintų papajų
1 valg. šaukštas džiovintų obuolių
1 valg. šaukštas džiovintų ananasų
1 valg. šaukštas šaldytų spanguolių
1 valg. šaukštas razinų.

Džiovintus vaisius susmulkinti kubeliais ir nuplikyti. Suberti šaldytas spanguoles, įspausti citrinos sultis, sudėti daigintus kviečius ir viską išmaišyti. Užpilti medumi.

Vynuogės labai naudingos uogos

Vynuogės pripažintos vienu geriausių energijos šaltinių. Jų uogos puikiai valo organizmą, šalindamos iš jo nuodingas medžiagas. Gydomųjų ir stiprinamųjų savybių turi visos šios karališkos uogos dalys: ir šviežių uogų mikrodalelių ištraukos, ir kauliukų aliejus, ir vyno mielės, ir sultys, ir vynuogienojų žievės rauginės medžiagos, ir šakelių ekstraktas.

Antialerginės vynuogių savybės Neseniai išaiškinta, kad vynuogės be kauliukų labai naudingos žmogui. Įvairiausių spalvų ir dydžio vynuogės be kauliukų darosi vis populiaresnės, nes jose daugiau minkštimo, be to, išvesta daug skirtingo skonio uogų. Šios uogos turi minkštus kauliukus, nes iš jų buvo pašalinta medžiaga, kuri, bręstant uogoms, skatina kauliukus kietėti. Atlikus naujausius vynuogių minkštimo bei jų kauliukų tyrimus paaiškėjo, kad stipriai veikiančių antialerginių medžiagų, kurių aptikta normaliuose vynuogių kauliukuose, yra ir minkštose sėklose. Daugiausia antialerginių substancijų polifenolių rasta baltųjų ir žaliųjų vynuogių kauliukuose. Šių medžiagų yra ir kai kuriuose daržovėse, uogose; daugiausia vyšniose ir spanguolėse, kai kurių medžių žievėje.

Priešvėžinės vynuogių savybės Vynuogės stabdo vėžinių ląstelių augimą. Šiose uogose "snaudžiantys" veiklieji polifenoliai kovoja su virusais, stabdo auglių formavimąsi ir augimą. Jie stiprina kraujo indų sieneles, savotiškai "naikindami" sklerotinius kraujagyslių pakitimus, saugo organizmo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. O laisvieji radikalai, kaip žinoma, skatina aterosklerozę. Nustatyta, kad vynuogėse yra resveratrolio - medžiagos, kuri stabdo prasidedantį vėžio ląstelių augimą.

Džiovintos vynuogės (razinos) sutvarko skrandžio problemas Razinos skatina gamintis hemoglobiną ir reguliuoja sutrikusio skrandžio veiklą. Kasdien suvalgydami po nedidelę saują virintu vandeniu švariai nuplautų razinų, pamiršite žarnyno problemas. Jeigu iš pat ryto esate prastos nuotaikos ir liūdna, suvalgykite saujelę razinų - nuotaika pagerės.

Artėja uogų metas

Vasara - uogų metas. Suskubkime prisivalgyti jų į valias, nes šviežios uogos - vitaminų ir mineralų šaltinis.

Ryškiaspalvės, kvapnios ir sultingos uogos - natūralus biologiškai aktyvių medžiagų lobynas. Gliukozė ir fruktozė, suteikiančios joms saldumo, yra nepakeičiamas energijos šaltinis. Vitaminai didina organizmo atsparumą. Rauginės medžiagos malšina uždegimus. Mineralinės medžiagos užtikrina normalią organų ir endokrininių liaukų veiklą. Organinės rūgštys gerina virškinimą, malšina troškulį ir gaivina. Ląsteliena ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą.

Braškės - vienos iš anksčiausiai prinokstančių uogų. Jose gausu vitamino C. 100 g braškių šio vitamino yra 66,6 mg. Šis kiekis pilnai patenkina suaugusio žmogaus vitamino C paros poreikį. Iš mineralinių medžiagų daugiausia randama kalio - 1453 mg šimtame grame uogų. Braškės - skanios uogos, bet nepatartina jų vartoti alergiškiems asmenims.

Juodieji serbentai - vitamino C "čempionai". Gausu juose ir kitų vitaminų, tad juos sveika valgyti kenčiantiems nuo aterosklerozės. Kaip magnio šaltinis, jie tinka sergantiems hipertonija. Be to, maldo galvos ir sąnarių skausmus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Nepatartina valgyti daug juodųjų serbentų sergantiems tromboflebitu, nes jie tirština kraują.

Avietės - aspirinas be šalutinio poveikio. Sultingos avietės gerina virškinimą, pasižymi pykinimą bei uždegimus stabdančiomis savybėmis. Gydo avitaminozę, mažakraujystę. Džiovintuose uogose yra salicilo rūgšties, kuri veiksminga nuo peršalimo, gripo, anginos. Ypač vertingos yra miško avietės.

Vyšnios - labai naudingos sergant mažakraujyste. Jose gausu geležies. Tad jų iki soties turėtų valgyti moterys, kurių mėnesinės gausios. Vyšnios reguliuoja kraujo krešėjima, todėl tinka infarktų ir insultų prifilaktikai. Smulkinti vyšnių stabdo kraujavimą iš nosies. Dėl antiseptinių savybių vyšnios "atbaido" stafilokokus ir streptokokus. Liaudies medicinoje vyšnių sultys vartojamos nuo karščiavimo ir atsikosėjimui palengvinti. O praskiestos pienu - nuo reumato bei sąnarių skausmo.

Agrastai. Juose gausu pektinų, kurių dėka iš organizmo pašalinami sunkieji metalai. Jie mažina kraujospūdį ir stiprina kraujagysles, todėl puikiai tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kuo daugiau šviežių uogų patartina valgyti žmonėms, kuriems gresia insultas. Agrastų sultys su trupučiu medaus gydo gerklę. Agrastų nereikėtų vartoti sergant cukriniu diabetu ir enterokolitu.

Mėlynės. Tai akių uogos. Nuolat valgant mėlynes (ne tik šviežias, bet ir džiovintas, trintas), atsigauna pavargusios akys, pradedama geriau matyti tamsoje. Šią savybę dar karo metais išnaudojo lakūnai. Mėlynės stabdo viduriavimą. Dar mėlynės atitolina senatvę: šviesina atmintį, tvirtina raumenis. Trintų uogų kompresai gydo egzemą ir hemorojų.

Kasdien - po citriną

Šis iš Pietryčių Azijos kilęs vaisius - nepakeičiama priemonė nuo celiulito ir antsvorio.

Vitaminas C, kurio gausu citrinoje, didina adrenalino kiekį, teikia žvalumo ir skatina medžiagų apykaitą - organizmas sudegina daugiau riebalų. Taip pat stiprina imunitetą, tonizuoja ir veikia kaip antioksidantas.
Jei sportuojate, prieš treniruotes suvalgykite citriną arba išgerkite skiestų jos sulčių. Suteiks energijos ir nesijausite išsunkta lyg citrina.
Masažas eteriniu citrinos aliejumi stangrina odą ir tvirtina jungiamąjį audinį, m ažina ir lygina "apelsino žievelę". Neturite tokio aliejaus? Kas vakarą masažiniais judesiais patrinkite odą citrinos pusele.
Prabundate patinusiais paakiais? Irgi padės citrina. Rytą tuščiu skrandžiu išgerkite vienos citrinos sulčių, skiestų negazuotu mineraliniu. Jausitės žvalesnė, iš organizmo "išplausite" per naktį susikaupusius toksinus. Pagerės tulžies veikla.
Jei laikotės dietos, salotas gardinkite ne aliejumi, o citrinos sultimis - gausite mažiau kalorijų ir pagreitės virškinimas. Nesikaups riebaliukai.
Citrina tinka įvairiems valgiams skaninti. Ypač dera su arbata, kava, mėsos, žuvies ir kitais patiekalais. Net gamindami padažus, nepamirškite įlašinti jos sulčių.
Prakaituojančias pėdas pamirkykite citrinos sulčių vonelėje - išnyks nemalonus kvapas. Citrinoje esančios medžiagos naikina net grybelio sukėlėjus.
Aktyviai gyvenantiems žmonėms siūloma kasdien suvalgyti po citriną - gaus reikaimą vitamino C kiekį.

Mityba žiemą

Šaltomis žiemos dienomis žmogaus organizmui reikia žymiai daugiau energijos, kad jame pakankamai gerai vyktų medžiagų apykaitos procesai. Natūralu, kad žmogus žiemą nori valgyti sotesnio, riebesnio bei daugiau kalorijų turinčio maisto.

Žiemą žmonės daugiau nei vasarą valgo kiaulienos, keptos paukštienos, šaltienos ir kitų kaloringų produktų. Deja, riebiuose maisto produktuose bei patiekaluose mažai organizmui reikalingų vitaminų ir kitų maistinių medžiagų. Todėl net ir žiemą riebių maisto produktų bei patiekalų patariama valgyti saikingai. Vietoj riebių patiekalų žiemą patariama valgyti ant grotelių keptos žuvies su padažu. Žuvies produktuose esančių baltymų žmogaus organizmui ypač trūksta žiemą.

Rudenį atsivalgyk vaisių

Rudenį kaip niekad daug vaisių ir daržovių: sultingų, aromatingų, ryškiaspalvių. Šių metų derlius išties gausus, todėl valgykite jų šviežių iki soties. Ką tik nuskintuose obuoliuose, kriaušėse - daugybė vitaminų ir mineralų, kurie išgražina odą ir plaukus, gerina nuotaiką, stiprina imunitetą bei nervų sistemą, taigi didina atsparumą stresams. Visai žiemai gal ir neprisivalgysite, bet užėjus šaltiems orams tikrai mažiau kosėsite ir sloguosite. Be to, tai labai skanu ir nekaloringa.

Salotos

Nors ir žiemą parduotuvėse galėjome pirkti įvairiausių žalumynų ir daržovių, vargu ar jie buvo tokie kvapnūs ir traškūs, kaip išauginti šviečiant saulei mūsų krašte. Atsivalgykite jų iki soties, ypač salotų - jos gardžiausios.

Anot mitybos specialistų, tai ypač naudinga daržovė: gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda organizmui pasisavinti naudingas maisto medžiagas. Salotos reguliuoja skysčių balansą organizme, varo šlapimą, laisvina vidurius. Tai puikus maistas turintiems antsvorio, nes yra lengvas ir visai nekaloringas: 100g - 12 kcal. Salotų lapuose itin daug vitamino A, kuris gražina odą. Dar - geležies, kalio, magnio, kalcio, mangano, vario, jodo ir t.t. Teigiama, kad salotose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi. Jose esanti medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. Organinės medžiagos neleidžia susikaupti druskoms. Pektinai skatina žarnyno darbą, šalina cholesterolį, todėl salotų dieta veiksminga sergant ateroskleroze, lėtinėmis inkstų ir kepenų ligomis, cholecistitu, akmenlige, nefritu ir cukriniu diabetu.

Ir dar, salotos mums reikalingos kaip chlorofilo šaltinis. Chlorofilas yra žalios spalvos pigmentas, sugeriantis saulės šviesą ir "užkonservuojantis" jos energiją angliavandenių jungtyse. Kuo sodriau žalios salotos, tuo daugiau jose chlorofilo. Chlorofilas stiprina organizmo imunitetą, stiprina ląstelių membranas, dalyvauja jungiamojo audinio formavime, spartina žaizdų, opų, odos erozijų gyjimą. Gydo dantenas, naikina blogą burnos kvapą.

Savo sudėtimi chlorofilas panašus į hemoglobiną - raudonuosius kraujo kūnelius. Chlorofilo molekulė susideda iš angliavandenilio, vandenilio, azoto ir deguonies atomų, esančių aplink vieną magnio atomą. Tokį elementų išdėstymą įdomu palyginti su hemoglobinu raudonuosiuose mūsų kraujo kūneliuose. Hemoglobine panašiai išsidėstę atomų elementai, aplink vieną geležies atomą vietoje vieno magnio atomo chlorofile. Šioje analogijoje ir slypi viena iš paslapčių, paaiškinančių, kodėl chlorofilas toks vertingas žmogaus organizmui. Chlorofilas veikia kraują panašiai kaip hemoglobinas, t.y. prisotina kraują deguonimi, pagreitina ozoto apykaitą.

Pavasarinė mityba

Pavasaris yra laikas, kai mūsų organizmui labiausiai trūksta vitaminų ir mikroelementų, todėl labai svarbi yra subalansuota mityba. Būtina valgyti kuo įvairesnį maistą, kad organizmas gautų kaip įmanoma daugiau vitaminų ir medžiagų, stiprinančių organizmą.

Daugiau valgykite žuvies ir jūros gėrybių - šie produktai turi daug omega nesočiųjų rūgščių ir jodo.

Daugiau valgykite vaisių ir daržovių - ypač turinčių vitamino C (citrusiniai vaisiai, kopūstai, obuoliai).

Nepamirškite ir juodos duonos - B grupės vitaminų šaltinio.

Pavasarinis lieknėjimas

Lieknėjimo bumas, kaip taisyklė, prasideda ankstyvą pavasarį, kai visi ruošiasi artėjančiam atostogų ir atvirų drabužių sezonui. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad būtent pavasarį organizmas yra pats silpniausias ir tikslas atsikratyti nereikalingų kilogramų gali tapti rimta grėsme organizmui. Patys baisiausi dalykai pavasarį yra: vidurius laisvinančios arbatos gėrimas siekiant greičiau pašalinti iš organizmo suvalgytą maistą ir tik vienos rūšies maisto valgymas - pavyzdžiui, grikių košės dieta. Vietoje vidurius laisvinančios arbatos geriau gerti medžiagų apykaitą skatinančias arbatas - pavyzdžiui SLIMherba ("Švenčionių vaistažolės"), o maistą rinktis pilnavertį, įvairų ir subalansuotą.

O jei jau griežtai nusprendėte pavasarį lieknintis, tai nedarykite to be maisto papildų - multivitaminų ir mikroelementų komplekso, bei papildomai pasirinktų papildų, atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius. Lieknėkite, nealindami savo organizmo!