Funkcinio maisto sąvoka pirmiausia atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji apibrėžia kasdien vartojamą maistą pasižymintį tam tikroms organizmo funkcijoms naudingomis savybėmis. Pavyzdžiui, seniai įrodyta, kad sojos mėsa teigiamai veikia cholesterolio kiekį kraujyje, todėl sojos produktus patariama vartoti norin išvengti rimtų širedies ligų - taigi soja yra finkcinis maistas, skirtas širdžiai. Funkcinis maistas gali būti originaliai funkcinis (pavyzdžiui, žuvis yra turtinga polinesočiosiomis omega rūgštimis ir yra funkcinis maistas stiprinantis organizmą ir pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis) ir dirbtinai padarytas funkciniu (pavyzdžiui jogurtą praturtinus vitaminu C jis prisidėtų prie organizmo papildymo šiuo vitaminu, taigi stiprintų organizmo imunitetą ir taip pat būtų priskiriamas prie funkcinio maisto). Funkcinis maistas mums naudingas tuo, kad paprasčiausiai padeda lengviau pažinti ir orientuotis naudinguose maisto produktuose pritaikant juos būtent savo, idividualiems poreikiams ir prisideda prie koncepcijos "maistas tai vaistas, o vaistas tai maistas" įgyvendinimo.

Funkcinis maistas - nauja maisto rūšis?

Kalbant apie mitybą, maitinimąsi atrodo nebeįmanoma nieko naujo išgalvoti: valgome, virškiname , storėjame arba ne ir t.t. Tačiau kaip nebūtų keista, ši tema maždaug kartą per penkerius metus pasipildo naujomis "sensacijomis". Pavyzdžiui, mūsų senoliai valgė kiaušinius ne vien šv. Velykų sulaukę, bet paaiškėjo, kad kiaušiniai-balogai, tiesiog cholesterolio saugyklos.
Pastarąjį dešimtmetį atsirado nauja sąvoka išskirianti kai kuriuos maisto produktus į atskirą grupę, tai - funkcinis maistas. Pats žodis "funkcinis"dažniausiai naudojamas daiktų patogumui aibūdinti, todėl gana netikėta girdėti jį derinyje su žodžiu maistas.
Funkcinio maisto apibrėžimas būtų toks:
Tai potencialiai sveikatinantys maisto produktai ar maisto komponentai, kurie gali duoti naudą sveikatai be tradicinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) esančių jų sudėtyje.
Funkcinį maistą galima suskirstyti į dvi dideles grupes:
1. maisto produktai , kurių sudėtyje natūraliai yra komponentų turinčių įtakos žmogaus sveikatai (pvz. česnake-alicinas, citrusiniuose vaisiuose-limolenas);
2. maisto produktai pramoniniu būdu praturtinti sveikatinančiais komponentais (pvz. duona su skaldytais grūdais, pieno produktai su probiotinėmis bakterijomis ir kt.)

Pirmiausia apie tuos priedus , kurių natūraliai yra maisto produktuose. Šių priedų yra tiek daug ir įvairių tiek savo chemine sudėtimi, tiek ir įtaka sveikatai, kad galima juos suskirstyti į šias grupes:
1. Antioksidantai.
2. Antikarcinogenai.
3. Antimikrobinės bei antivirusinės medžiagos.
4. Virškinimo sistemos funkcijų skatintojai.
5. Imunitetą stiprinančios medžiagos.
6. Nervų sistemos veiklą reguliuojančios medžiagos.
7. Fitoestrogenai.
8. Antihipertenziniai.
9. Hipocholesteroleminiai
10. Maisto komponentai su sumažintu alergiškumu
Riešutai, neskaldyti grūdai, vaisiai ir daržovės turi daugelį medžiagų,kurios mažina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis, vėžiu, diabetu, hipertenzija.
Tačiau galima išskirti konkrečius maisto produktus pasižyminčius funkcinio maisto savybėmis:

Maisto produktas Fiziologinis efektas

Obuoliai, miežiai, gervuogės, girtuoklės, morkos, baklažanai, avižos, česnakas, imbieras, ženšenis, grybai, svogūnai, sojos pupelės, arbata Kraujo riebalus (lipidus) mažinantis poveikis

citrina, obuoliai, spanguolės, česnakas, burokas, agurkas, moliūgas, sojos pupelės, baltagūžiai kopūstai, Briuselio kopūstai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai, Brokoliai, špinatai Turi medžiagų dalyvaujančių vaistų bei kitų kenksmingų medžiagų nukeksminime

ženšenis, saldymedžio šaknis, avižos, petražolės priešuždegimis veikimas

Spanguolės, česnakas, svogūnas, žalioji arbata priešmikrobinis veikimas

Anyžius, pankolis, sojos pupelės, baltagūžiai kopūstai antiestrogeninis veikimas

Apelsinai, žalioji arbabta, česnakas prieš ląstelių dauginimąasi (antiporliferacinis) veikimas

Tačiau maistas, kaip funkcinis neapsiriboja vien natūraliai gamtoje esančiais maisto produktais. Maisto pramonė aktyviai įsijungė į sveikatinančio maisto gamybos procsą. Pavyzdžiui maistas su sumažintu riebalų kiekiu pasižymi širdies ligų riziką mažinančiu veikimu, virškinimo sistemos funkcijas gerina bei imunitetą stiprina pieno produktai praturtinti probiotinėmis bakterijomis ir kt.
Funkcinio maisto išskyrimas į atskirą grupę yra šiek tiek ir pavojingas, nes gali atrodyti, kad tas maistas, kuris nepasižymi funkcinio maisto savybėmis yra blogas. Tačiau maistas pats savaime negali būti geras arba blogas. Šitaip apibudinti galima žmogaus racioną ar dietą.
Beje kiekvienos dietos naudingumas priklauso nuo to, kokie maisto produktai ją sudaro, kaip atskiros maisto medžiagos esančios tuose produktuose sąveikauja tarpusavyje, ir kaip patenkinami asmens poreikiai atsižvelgiant į jo genetinį pagrindą bei psichologinę būseną.

Taigi funkcinis maistas tai ne nauja maisto rūšis, o tiesiog sąvoka apibudinanti maisto produktus ir leidžianti mums pasirinkti tuos , kurie pasižymi vienokiom ar kitokiom sveikatinančiom savybėm. Tačiau visuomet apie maisto sveikatinantį poveikį galvojant reikia atsiminti, kad šis poveikis- profilaktinis, bet ne terapinis. Uždegiminio proceso nesustabdysime valgydami priešuždegiminiu poveikiu pasižymintį maistą, pavyzdžiui avižas.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė